Search Results for: "mokslas"

Mokslas atskleidė

Mokslas atskleidė, ko reikia norint sukurti genialų protą

Kai kurie protai tokie neeiliniai, kad pakeičia pasaulį. Nežinia, kas lemia šių ypatingų žmonių pranašumą prieš kitus, bet mokslas leidžia daryti tam tikras prielaidas. Kur slypi genialumo priežastys, iš kokių dalelių susideda genijai ir kaip sukurti genialų protą – tai klausimai, į kuriuos bent iš dalies žurnale „National Geographic Lietuva“ atsako viso pasaulio mokslininkai.

Magija: menas

Magija: menas, mokslas ar prietarai?

Mūsų gyvenimai – tarsi nesibaigiančios paslaptys, kurias kasdien bandome suprasti. Lyg mįslės, kurių niekaip nesiseka įminti. Žmogaus vaizduotė yra tokia beribė ir plati, jog net pačius paprasčiausius reiškinius, kurie mums ne visada yra suprantami ar pažįstami, sugeba paversti kažkuo antgamtišku.

Esė konkursui „Ištrauk mane iš stalčiaus“: Mokslas ir gyvenimas – ar galime ką pakeisti?

Esė konkursui „Ištrauk mane iš stalčiaus“: Mokslas ir gyvenimas – ar galime ką pakeisti?

Mokslas, išsilavinimas, pasaulis, kasdienybė, gimstantys daiktai, gimstantis žmogus, visuomenė, laboratorija… tiek daug visko norisi aprėpti, kad pabandyti suprasti tą juntamą dualizmą – gamta ir visuomenė, objektas ir subjektas. Regis, sunku pažaboti padrikų minčių srautą tam, kad pavyktų nors šiek tiek priartėti prie suvokimo – o kas gi įvyko ir kas šiuo metu vyksta šiam pasaulyje nuo Galilėjo Galilejaus laikų, kai mokslas imtas matematizuoti, kai filosofija, toji išminties meilė, buvo atskirta nuo mokslo?

Rinkodara – mokslas ar menas?

Rinkodara – mokslas ar menas?

Prieš kokius penkerius metus aš su savo kolegomis sukūrėme tai, ką manėme tapsiant rinkodaros „šventuoju graliu“. Tai buvo sudėtinga analitinė programinė įranga, kuri galėjo pasakyti rinkodarininkui kur, kiek, kodėl investuoti ir kokia bus investicijos grąža.

Brangus mokslas ir neuždirbantis studentas – suderinama?

Brangus mokslas ir neuždirbantis studentas – suderinama?

Apie studijas ir studentus Lietuvoje kalbama jau daug ir seniai. Studijų kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, studentai turi sukti galvas, kaip susimokėti už mokslą ir dar pragyventi. Dažniausiai žiūrima į tėvus arba ieškoma galimybių užsidirbti patiems. Dažnas studentas sugeba suderinti studijas ir vienokį ar kitokį darbą. Visgi studijuojant kai kurias specialybes darbui paprasčiausiai nelieka laiko.
Apie savo savo patirtį ir studijų pasirinkimo motyvus kalbamės su dviem studentais, savo dienotvarkes planuojančiais minučių tikslumu. Neseniai antrą medicinos studijų kursą pradėjusi Neringa ir ketvirtakursis teisės studentas Andrius pripažįsta, kad studijuodami stengiasi laiko nešvaistyti. Anot studentų, kiekvienas pasirenka savo studijavimo kelią – vieni daugiau mokosi, kiti daugiau dirba ar pramogauja. Visgi abu pašnekovai teigia, kad pasirinkę rimtas ir sudėtingas, daug laiko ir pastangų reikalaujančias specialybes, jie prioritetą teigia studijavimui.
Kitoks požiūris
„Gyvenime kol kas už pinigus teko dirbti tik kartą“, papasakoja mediciną studijuojanti Neringa. Studentė teigia, kad dabar pragyvena iš tėvų skiriamų pinigų. „Neišlaidauju, tačiau būstui, maistui ir kitiems pirkiniams per mėnesį susidaro nemaža suma“, sakė mergina. Anot jos, studijuojant mediciną apie darbą pagalvoti neįmanoma. Ši specialybė ne tokia, kad būtų galima kažką praleisti, o „atsigriebti praktikoje“. Savo studijų pasirinkimo nesigailinti mergina pasakoja: „daug kam intensyvus mokslų grafikas, nuolatinis mokymasis atrodo baisu, bet man tai visiškai normalu. Tikrai matau prasmę savo specialybėje. Sakoma, kad svarbiausia gyvenime džiaugtis tuo, ką darai. Aš džiaugiuosi, kad galiu džiaugtis savo pasirinkimu. Mediko jau tokia specialybė, kad dažnai reikia aukoti save, savo laiką, savo norus dėl kitų. Aš jau dabar pastebiu, kad pasikeitė mano bendravimas su draugais, kurie nesimoko tiek, kiek aš. Studijuojant kitokio pobūdžio dalykus lieka daugiau laisvo laiko, o mano dienotvarkė kasdien yra maksimaliai užpildyta. Kai tampi mediku, pasikeičia tavo požiūris, vidinis mąstymas.“ Svarbiausia, teigia mergina, matyti prasmę tame, ką darai, džiaugtis savo veikla. Tada ir į piniginius reikalus žiūrima kiek kitaip.
Investicija į save
Teisės studijas kitąmet baigsiantis Andrius taip pat net nebando derinti studijų ir darbo. „Kartais atsiranda ir darbo pasiūlymų, tačiau per mokslo metus tik kelis kartus teko padirbėti vienadienius darbus“, sako studentas. Jis teigia, kad pasirinkus daug mokymosi laiko reikalaujančią specialybę reikia nuspręsti iš pradžių investuoti į save, o tik paskui tikėtis rezultatų. „Nesivaikau greitų pinigų. Per pastaruosius trejus metus įdėjau ne mažiau pastangų nei laikinus darbus dirbantys mano draugai. Tikiu, kad mano įdirbis bus naudingas ateityje“, pasakoja ketvirtakursis.
Vasarą – skirtingi pasirinkimai
Net ir intensyviai studijuojantys studentai turi vasaras. Būtent tada jie stengiasi užsidirbti šiek tiek santaupų kitiems metams. Tiesa, rimtai į savo studijas žiūrintieji net ir vasarą nori skirti tobulėjimui. Šiemet pirmą kursą baigusi Neringa pasirinko praktiką ligoninėje. „Nesigailiu, nes pamačiau mediciną iš arti“, sako mergina. Anot jos, darbas ligoninėje atima begalę tiek fizinės, tiek dvasinės energijos. Per praktikos laikotarpį Neringai teko matyti ir mirčių, kančios, ligų, daug nemalonių procedūrų. „Kita vertus, be tų tamsių momentų būna ir daug gerų, šviesių akimirkų, kurios labai džiugina ir suteikia daug optimizmo. Kai iš pažiūros beviltiškas ligonis atsigauna ir atsistoja ant savų kojų, apima labai malonus ir džiaugsmingas jausmas. Tikrai nesigaliu ligoninėje praleisto laiko ir žinau, kad kitą vasarą vėl sieksiu panašios praktikos“, atvirauja studentė. Būsimas teisininkas Andrius vasaras bando skirti darbams. Vaikinas du kartus pabūvojo JAV, kur užsidirbo visai nemažai pinigų. „Taupiai gyvenant uždirbtų pinigų užtenka visai ilgai“, atvirauja studentas.

Erasmus – būdas bent pusmetį sutaupyti
Dar vieną vasarą Andrius praleido Vokietijoje, kur atliko Erasmus praktiką. „Patirtis tik pati geriausia, nes ne tik daug ko išmokau, bet ir sugebėjau sutaupyti nemažai pinigų“, sako vaikinas ir priduria, kad Erasmus stipendijos visai nemažos, tad turint tikslą parsivežti santaupų, tai visai įmanoma. Dar vieną mokslo metų pusmetį Andrius praleido dalyvaudamas Erasmus studijų mainų programoje. „Piniginiu atžvilgiu tai buvo labai naudinga. Nors pragyvenimas užsienyje brangesnis, bet ten ir stipendijos didesnės. Aš, pripratęs prie lietuviškų taupymo būdų, tikrai parsivežiau nemažai santaupų“, pasakoja Andrius. Tuo tarpu Neringa teigia, kad nors jos specialybės studentams taip pat galima dalyvauti Erasmus mainuose, ji pati to daryti nežada. „Tai labiau priklauso nuo kiekvieno studento tikslų ir požiūrio. Aš asmeniškai manau, kad geriau įsigilinus mokytis čia, pasistengti viską aiškiai ir gerai išmokti, o toliau studijas verta tęsti užsienyje“, teigia mergina. Tiesa, ji priduria, kad nors medicinos studijos Lietuvoje nėra pigios ir turi trūkumų, ji iš esmės mokslo kokybe yra patenkinta. „Taip, Lietuvoje trūksta infrastruktūros, kitų studijų elementų, tačiau apskritai studijuoti tikrai įdomu. Ypač džiaugiuosi dauguma savo dėstytojų, kurie ne tik išsamiai dėsto, tačiau ir suteikia daug motyvacijos, patys yra paikūs pavyzdžiai studentams.“
Svarbiausia – motyvacija
Tiek Andrius, tiek Neringa pripažįsta, kad kiekvienas studentas verčiasi kaip išmano. Net ir tarp medikų yra tokių, kurie, anot Neringos, nevengia kaip reikiant pasilinksminti ir pašėlti, bet vis tiek sugeba rodyti gerus rezultatus ir, svarbiausia, perprasti sudėtingus medicinos mokslus. Abu studentai yra labai dėkingi savo tėvams ir artimiesiems, be kurių pagalbos jie negalėtų siekti savo tikslų. „Būna, kad norisi plaukus nusirauti ir į viską spjauti“, atvirauja Neringa, tačiau tuoj pat priduria, kad bet kokia studijų sėkmė kaip mat sugrąžina motyvaciją ir norą tobulėti. Jei yra noro, ryžto ir motyvacijos, pinigai, kad ir kiek jų tektų išleisti, nebus išmesti į balą.

Tyrėjų naktis 2010: mokslas ir mokslininkai iš arti

Tyrėjų naktis 2010: mokslas ir mokslininkai iš arti

Prasidėjus naujiems mokslo metams įsibėgėja projektas “Tyrėjų naktis 2010”. Jau šeštąjį kartą rugsėjo 24-ąją ši mokslo šventė visus neabejingus mokslui pakvies į savo renginius. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Molėtuose ir kituose mažesniuose Lietuvos miesteliuose lankytojams duris atvers laboratorijos, planetariumas, observatorija, botanikos sodas ir kitos vietos, kur dirba mokslininkai. Visi norintys galės susitikti su tyrėjais ir pažinti iš pirmo žvilgsnio tokį sudėtingą mokslo pasaulį.

Kodėl moterys nepatiria seksualinio pasitenkinimo

Kodėl moterys nepatiria seksualinio pasitenkinimo

„Jos nemoka atsiduoti savo pojūčiams ir priimti kito – būtent dėl to seksualinio pasitenkinimo nepatiria 58 proc. moterų,“ – teigia prancūzė gydytoja ginekologė Danielė Flomenbaum.

Ar iš tiesų renkamės draugus pagal veido bruožus

Ar iš tiesų renkamės draugus pagal veido bruožus, kurie panašūs į mūsų pačių (foto, video)

27-erių kroatas Ino Zeljakas sugalvojo atlikti eksperimentą, įrodantį, kad žmonės vieni kitus traukia pagal panašius veido bruožus.

10 taisyklių apie tai

10 taisyklių apie tai, kaip NEgalima sportuoti

Visas pasaulis pamišo dėl sveiko gyvenimo būdo. Žmonės pažįsta naujas metodikas, perprogramuoja ne tik savo treniruočių, fizinių krūvių, mitybos režimus, bet ir keičia savo kvėpavimą ir minčių eigą.

Nesakau, kad tai yra blogai, bet dauguma iki šiol nežino pačių paprasčiausių draudimų. Taigi, ko negalima daryti treniruočių metu?
1. Bėgioti rytais

Bėgimas rytais
Skirtingai nuo kitų punktų, šis, greičiausiai, yra rekomendacinio pobūdžio. Tikite Jūs savo bioenergetika ar ne, bet šis mokslas aiškiai teigia: išnagrinėjus žmonių bioritmus buvo nustatyta, kad sveikiausia bėgioti yra 20:00 – 22:00 val. tarpe, praėjus maždaug valandai po vakarienės. Po “pasilakstymo” valgyti patariama ne anksčiau kaip po 40 minučių.
2. Bėgioti asfaltu

Bėgimas asfaltu

Asfaltas blogas tuo, kad praktiškai nesugeria smūgių, sukeliamų bėgiojant. Tai gresia jūsų blauzdiniams pėdų sąnariams, kelių ir dubens sąnariams ir netgi juosmeniui. Todėl, jeigu nėra galimybės bėgioti specialią dangą turinčiais bėgimo takais, bėgiokite parkuose, kur yra lygių takelių.
3. Bėgioti šaligatviais šalia kelio

Bėgimas šaligatviais kenkia sveikatai

Bėgimo metu suintensyvėja kvėpavimas ir pagreitėja medžiagų apykaita. Jeigu įkvepiate švarų orą, jūsų organizmas valosi ir rūpinasi tuo, kad kiekviena ląstelė gautų maksimalų leistiną deguonies kiekį. Užterštas automobilių išmetamosiomis dujomis oras užteršia organizmą, bėgimo metu veikiantį “dulkių siurblio” režimu.
4. Treniruotis “skuduruose”

Treniruočių batai

Tai reiškia, kad bėgimui turite išsirinkti ne senus marškinėlius, kurių “negaila išmesti” bei šortus, užsilikusius spintoje nuo 9-os klasės. Neverta pirkti sportinio kostiumo iš 100% medvilnės: ji greitai sugeria prakaitą, limpa prie odos ir trikdo kvėpavimo procesą. Geriausia rinktis aprangą, kurios sudėtyje yra likros, poliesterio, elastano arba neilono. Tik tokia sportinė apranga gerai išsisaugos ir neišsitampys po mėnesio intensyvių treniruočių.
5. Sportuoti basomis

Sportas be batų

Sportuodami basomis, su kojinėmis ar netgi avėdami sportbačius plokščiu padu jūs didinate krūvi savo stuburui ir praktiškai garso greičiu verčiate dilti trapius slankstelius. Toks sportas ypač kenksmingas tiems, kurie turi problemų su kraujagyslėmis, kadangi minėtu atveju jos patiria dvigubai didesnį krūvį.
6. Gerti tada “kai norisi”

vanduo

Apie tai, kad treniruočių metu gerti skysčius yra tiesiog būtina, žino visi. Tačiau tai netrukdo mums gerti “tik panorėjus”, o tai, labai intensyviai sportuojant, gresia dehidratacija (organizmas netenka skysčių). Jeigu Jūsų tokia perspektyva netenkina, įsiklausykite į profesionalių fiziologų patarimą ir padarykite 2-3 gurkšnius vandens kas 20 minučių. Net jei dar nemirštate nuo troškulio.
7. Naudotis antiperspirantu

Prakaitas

Treniruočių metu žmogus stipriai prakaituoja – kūnas tokiu būdu aušinasi ir šalina šlakus. Antiperspirantai labai sėkmingai trikdo minėtą procesą, ko pasekoje organizmas nesugeba vykdyti savo funkcijų.
8. Klausytis grotuvų (pvz. MP3)

Bėgiojimas ir muzikos klausymasis

Kyla klausimas: “O kaip gi kitaip?”. Bent jau sumažinkite garsą. Kanadietis Viljamas Chodžetsas iš Albertos Universiteto išsiaiškino, kad fiziniai krūviai derinyje su garsia muzika anksčiau ar vėliau gali sukelti visišką klausos netekimą. Įvyksta tai, beje, netikėtai, o ne palaipsniui.
9. Blaškytis ir būti blogos nuotaikos

Nusiteikimas sportuoti

Iš dalies šis punktas panašus į 8-tą. Jeigu tu kalbiesi, žiūri TV arba mąstai apie pašalinius dalykus, tu blaškai (neleidi sportuoti) patį svarbiausią kontrolės organą – smegenis. Tokiu atveju smegenys “nestebi” raumenų veiklos, jos pradeda “chaltūrinti” ir treniruotės efektyvumas nukrenta praktiškai iki NULIO. Būtent todėl profesionalūs instruktoriai rekomenduoja treniruočių metu stebėti savo veiksmus ir pojūčius, “užmegzti su savo kūnu psichologinį kontaktą”.
10. Sportuoti pavargus

Sportas pavargus

Jeigu neišsimiegojote arba esate pervargę, fizinis krūvis nesuteiks jokių pozityvių rezultatų. JOKIŲ! Viskas, ką galite gauti tokiu atveju – tai tik streso hormonų “išmetimo” į kraują…

Būkite sveiki!

Apie Kristaus gimimą – moksliškai

Apie Kristaus gimimą – moksliškai

Nekaltas prasidėjimas, Betliejaus Žvaigždė, Išganytojo gimimas – pasakojimai, kuriuos galite rasti Biblijoje. Mokslas šiems įvykiams taip pat turi paaiškinimą.
Betliejaus Žvaigždė

Prieš gimstant Kristui danguje virš Betliejaus sužibo Žvaigždė, rodžiusi trims karaliams kelią, kur ėdžiose gulėjo Jėzus. Ar gali šio stebuklingo dangaus kūno atsiradimas turėti astronominį paaiškinimą?

Galimi du Žvaigždės „pasirodymo“ paaiškinimai: 2 metai prieš Kristaus gimimą įvyko konjunkcija tarp Jupiterio ir Veneros planetų, galėjusi šviesti kaip viena ryški žvaigždė. Kinijos astronomai dar 5 m. pr. Kr. užfiksavo supernovą.