Search Results for: "mintis"
Justas Džiugelis savo kūno nevaldo ir prie neįgaliojo vėžimėlio prikaustytas nuo kūdikystės. 29-erių verslininkas, vienos IT bendrovės įkūrėjas ir savininkas, o dabar ir Seimo narys atvirame interviu prisipažino, kad jo gyvenime būta visko – ašarų, daug neatsakytų klausimų ir net minčių apie savižudybę. „Tie, kurie neverkia, tie žudosi. Deja, taip, vyrai verkia“, – gyvenimo būdo laidoje „Raudonas kilimas“ atviravo parlamentaras.
Kokie yra alternatyvūs gydymo būdai ir dvasinės praktikos? Ar iš tiesų skirtingų kultūrų žmonės pasaulį suvokia nevienodai? O gal visi siekia tų pačių tikslų? Kokias praktikas taikydavo senovės išminčiai, norėdami padėti savo bendruomenių nariams? Apie visa tai ne tik kalbės, bet ir leis praktiškai patirti festivalio „Yaga Gathering 2016“ lektoriai bei šamanizmo ekspertai.
Interjero bei grafinio dizaino srityje dirbantis, 24 metų Tomas Avižienius, teigia, kad kūryba neturi ir negali kelti erzulio. Dalyvavęs ne vienoje parodoje Tomas savo darbuose stengiasi užfiksuoti nuotaiką, o tapydamas didelį dėmesį teikia koloritui bei tapymo manierai.
Mahatma Gandhi yra pasakęs „Būk tas pokytis, kurį nori matyti pasaulyje“. Tuo vadovaujasi keli jauni vaikinai, pasivadinę „TrueStoryASA“: jie daro gerus darbus, juos filmuoja, kelia į internetą ir taip tobulina pasaulį bei skatina jų pavyzdžiu pasekti kitus. „Mes esame paprasti paaugliai, kurie tiesiog mėgsta filmuoti“, – sako jie.
Liepos 25-29 dienomis Ežeraičio miške, prie Spenglos ežero (Valkininkių raj.) vyksiantis jubiliejinis muzikos, menų ir alternatyvaus gyvenimo būdo festivalis „Yaga gathering 2013“ savo lankytojams pasiūlys susipažinti ir su indėnų kultūra. Nakvynė tradiciniame Šiaurės Amerikos indėnų gyvenamajame būste-šventykloje, indėniškos pirties ritualai ir ajurvedinis Keralos masažas – tik dalelė pramogų ir naujovių, lauksiančių festivalyje „Yaga“.
Jau kitą savaitgalį, liepos 26-28 d. debiutuojančiame VAROM! Vasaros Festivalyje prie garsiausių Lietuvos atlikėjų būrio prisijungs Jurgis Didžiulis – charizmatiškasis iš Kolumbijos kilęs muzikantas festivalio scenoje koncertuos į blaivų trijų dienų renginį susirinksiančiai publikai.
„Gyvename kartą, bet kiekvieną dieną“ – pokalbių knyga su gydytoju psichiatru-psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku, apie kurį kalbant, dažnai minimas žodis „pirmasis“: pirmasis Lietuvos psichoterapeutas, kuris dirbo pirmajame psichoterapijos kabinete, pirmasis pradėjo taikyti grupinę psichoterapiją, pirmasis psichoterapeutas, gavęs nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardą, pirmasis Lietuvoje išplėtojo krikščioniška žmogaus samprata paremtą psichoterapiją, žinomą kaip intensyvaus gyvenimo terapija.
Bet kurios fotografijos šaltinis yra ne fotoaparatas ir netgi ne vaizdas, matomas per vaizdo ieškiklį – vaizdo reikia ieškoti fotografo mintyse. Ten jis yra sukuriamas ir tik vėliau užfiksuojamas atminties kortelėje ar juostelėje. „Fotografo minties”, tarptautinio pripažinimo sulaukusios „Fotografo akies” tęsinio, autorius ir fotografas Michaelas Freemanas atskleidžia uždangą, slepiančią fotografijos kūrimo paslaptį.
Jau šį šeštadienį į menų fabriką „Loftas“ atvyksta didelė danų kompanija – „C.A.R.T.“, „Primetime Massive“ ir MC Black Daniels. Jie žada parodyti, kaip toje šalyje yra linksminamasi. Gyvos elektroninės muzikos odisėja „Division 42“ pavadintame renginyje pasirodys ir mums puikiai pažįstama grupė „Skamp“, Saxtone, analoginių sintezatorių karaliai „Kick Punch Gang“, taip pat didžėjai ir vidžėjai.
Informacinių technologijų korporacija IBM paskelbė sąrašą svarbiausių technologijų, kurios gali pakeisti žmonių gyvenimus, jų darbo ir bendravimo įpročius jau per ateinančius penketą metų.
IBM prognozės remiasi ne tik bendrovės mokslinių tyrimų rezultatais ir naujausiais technologiniais pasiekimais, bet ir visuomenės raidos bei informacinių technologijų rinkų tendencijomis.
Vienas didžiausių technologinių pasiekimų per artimiausius metus, ekspertų teigimu, bus sprendimai, leisiantys panaudoti judančių ar šilumą skleidžiančių kūnų energiją įvairių prietaisų aprūpinimui elektra.
Tokių sprendimų pritaikymas leistų generuoti elektros energiją paprasčiausio pasivaikščiojimo ar važiavimo dviračiu metu. Maža to, išplėtojus šias technologijas būtų galima ir pastatų vamzdžiais tekantį vandenį panaudoti gyvenamųjų patalpų ar biurų aprūpinimui elektros energija. Mokslininkai ieško būdų ir vandenynų bei jūrų bangavimo metu išskiriamai energijai kaupti ir paversti elektra.
Bendrovė prognozuoja, jog per artimiausius penkerius metus visiškai nustosime naudotis šiandien mums įprastais skaitmeniniais iš raidžių, skaičių ir kitų simbolių sudarytais slaptažodžiais.
Norėdami atsiskaityti banko
kortele, pasiekti asmenines internetinės bankininkystės, elektroninio pašto, socialinių tinklų platformas ar kitus privačius duomenis internete, savo tapatybę galėsime patvirtinti pasinaudoję mūsų genuose užkoduota informacija.
Mokslininkų teigimu, kiekvienas asmuo turi unikalias biologines savybes, kurios leidžia jį identifikuoti, o sparčiai vystomi biometrinių duomenų nuskaitymo įrenginiai jau greitai gali visiškai pakeisti slaptažodžiais patvirtinamą prisijungimą prie asmeninės informacijos.
Daug greičiau ir saugiau privačius duomenis pasiekti jau neužilgo mums padės nepakartojamą kiekvieno žmogaus akies tinklainės sandarą, balso tembrą ar veido formą atpažįstančios technologijos.
Kita ne mažiau intriguojanti IBM ateities vizija – galbūt jau netolimoje ateityje visiškai realia tapsianti žmogaus minčių skaitymo galimybė.
Mokslininkų pastangos susieti žmogaus smegenų veiklą su kompiuteriais ar išmaniaisiais telefonais jau duoda rezultatų. Ekspertų teigimu, per artimiausius penkerius metus paskambinti artimajam ar kolegai galėsime vien tik apie tai pagalvoję, o asmeniniai kompiuteriai supras žmogaus komandas iš tam tikrų mūsų smegenų sričių veiklos suaktyvėjimų.
Mokslininkai mano, kad pirmiausiai tokios minčių skaitymo technologijos bus pritaikytos pramogų ir kompiuterinių žaidimų industrijoje, tačiau jų panaudojimo sritys daug platesnės – nuo medicinos iki inžinerijos ar architektūros.
Per ateinančius penkerius metus ekspertai tikisi ir ženkliai sumažėjusios skaitmeninės atskirties tarp atskirų pasaulio regionų ir jų gyventojų.
Informacinėms technologijoms pingant, vis daugiau žmonių gali įsigyti kompiuterius ar mobiliuosius telefonus. IBM skaičiavimais iki 2017 metų pasaulyje bus parduoti
5,6 milijardai mobiliųjų prietaisų, o tai reiškia, kad maždaug 80 procentų dabartinės pasaulio populiacijos turės priėjimą prie informacijos, kuri šiandieniniame pasaulyje nepaprastai svarbi visuomeninės gerovės augimui.
Galimybė informaciją pasiekti vis didesniam skaičiui pasaulio gyventojų lems ir naujų verslo modelių, tokių kaip mobilioji prekyba, ar visuomeninių paslaugų, tokių kaip nuotolinė sveikatos priežiūra, atsiradimą.
Remiantis IBM prognozėmis, per artimiausius penkerius metus visiškai išnyks nepageidaujami elektroniniai laiškai (angl. spam). Į elektroninio pašto dėžutes plūstančias ir daugelį erzinančias reklamas pakeis suasmenintos ir kiekvieno individualaus gavėjo poreikius bei interesus atitinkančios žinutės.
Kartu elektroninių šiukšlių filtrai taps tokie preciziškai tikslūs, kad joks nepageidaujamas laiškas nebegalės jų pergudrauti.
Kompiuterinės analitinės technologijos leis vartotoją pasiekti tik tai informacijai, kuri yra svarbi jam. Pavyzdžiui, pranešimą apie savo mėgiamos grupės koncertą elektroniniu paštu
ar mobiliajame telefone vartotojas galės gauti ir bilietus iš karto užsisakyti vos tik jiems pasirodžius prekyboje.
inShare