Search Results for: "meno terapija"
Ar kada girdėjote apie meno terapiją – pagalba žmogui pažvelgti į vidinį pasaulį ir pasakyti tai, ko nebuvo galima išreikšti žodžiais? Pakalbinome Vilniaus dailės akademijos magistrantą Mantą Televičių, kuris veda meno užsiėmimus psichikos sutrikimų turintiems žmonėms.
Pagrindinis garsaus serialo „Didžiojo sprogimo teorija“ personažas Šeldonas, daug kam pažįstamas kaip šiek tiek pamišęs mokslo entuziastas, už galimybę apsilankyti Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) atiduotų kone viską. Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Andrius Juodagalvis ne tik įgyvendina šio herojaus svajonę, bet ir aktyviai populiarina CERN veiklą Lietuvoje. Kovo 15 d. atsidarysiančiame Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (NFTMC) jis pristatys CERN parodą „Accelerating Science“.
Lietuvoje sparčiai populiarėjanti Garso terapija per pastaruosius metus subūrė didelį ja besidominčių ratą. Visi jo nariai, tiek pradedantys, tiek kažkurį laiką jau praktikuojantys grojimą Gongais ir kitais archainiais instrumentais, vadinami Gongo šeimos nariais. Šių metų rugpjūtį įvyks jau antras, jungtinys jų susitikimas – „Baltic Gong Camp 2012“.
Prasidėjus naujam teatrų sezonui šalies menininkai žiūrovus ketina nustebinti netikėtais projektais. Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais į kūrybinę avantiūrą įsitraukė ir Panevėžio teatrų aktoriai. Savo scenine patirtimi jie dalinsis su vaikų globos įstaigų auklėtiniais, su kuriais statys socialinį spektaklį.
Į patiriančius socialinę atskirtį – neigiamas požiūris
Vaikų globos namuose gyvena apie 2 proc. Lietuvos vaikų, dar 4 proc. vaikų auga socialinės rizikos šeimose. Tai – didžiausios socialinę atskirtį patiriančios vaikų grupės.
„Tenka apgailestauti, jog neretai mūsų visuomenės požiūris į skurdą ir socialinę atskirtį patiriančius vaikus yra neigiamas, lemiamas susiformavusių stereotipinių nuostatų. Galvojama, kad šie vaikai yra linkę nusikalsti, vartoti svaiginančias medžiagas, agresyvūs vaikai būtinai yra nusikaltėliai ir pan. Todėl kovojant su vaikų socialine atskirtimi, didelis dėmesys turi būti skiriamas šių suformuotų stereotipinių nuostatų laužymui“, – sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Užčiuopia visuomenės skaudulius
Socialinis teatras – viena priemonių vaikų išgyvenimams atspindėti. Kalbantis apie didžiausius visuomenės skaudulius, jis padeda įsijausti ir į situaciją pažvelgti socialines problemas patiriančių žmonių akimis. Kūrybos procesas bus tarsi meno terapija vaikams, padėsianti jiems dar labiau atsiskleisti kaip kūrybingiems, talentingiems, atkakliems, siekiantiems tikslo, linksmiems, mokantiems kurti, improvizuoti.
Spektaklio režisierius Andrius Povilauskas teigė, kad projekte dalyvaujančių kūrėjų tikslas – prakalbinti vaikus, kad jie savo kalba prabiltų tiek apie skausmingas patirtis, tiek apie viltis ir svajones. Projektu siekiama ne tik didinti visuomenės jautrumą socialinę atskirtį patiriantiems vaikams, bet ir praturtinti globos namų auklėtinių patirtį.
Svarbu parodyti kryptį
Į projektą ketinama įtraukti dvi vaikų globos įstaigas – Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namus bei Anykščių rajono Aulelių vaikų globos namus. Panevėžyje įsikūrusios globos įstaigos darbuotojai įžvelgia dvigubą tokio projekto naudą – galimybę vaikams žvilgtelėti į dar nepažintus teatro užkulisius ir mokytis iš pozityvių pavyzdžių.
„Šiems vaikams labai svarbus yra bendravimas. Spektaklį kuriantys aktoriai – jauni, iniciatyvūs, energingi. Jie yra geras pavyzdys, juk vaikai mokosi iš mažiausių smulkmenų“, – pasakojo Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui ir ugdymui Salomėja Jareckienė.
Įsitrauks ir scenos žvaigždės
Socialinį spektaklį kurs net kelių teatrų scenos profesionalų komanda – Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktoriai Evaldas Stokė ir Donatas Kalkauskas bei teatro „Menas“ režisierius A. Povilauskas. Kūrėjai spektakliui pasirinko miuziklo žanrą. Prie profesionalių aktorių komandos prisijungs ir šalies scenos žvaigždės – metų pradžioje gerumo ambasadoriais paskelbti Veronika Povilionienė ir Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Gerumo ambasadoriai – tai žmonės, kurie savo iniciatyvomis ir prasminga veikla dar iki 2010-ųjų paskelbimo kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, darė viską, kad socialinė atskirtis Lietuvoje būtų kuo mažiau jaučiama.
„Visos meno formos yra įgalios atvaizduoti žmogaus vidinį pasaulį, – sakė ne kartą su socialiai pažeidžiamais vaikais dirbęs muzikantas G. Liaudanskas-Svaras. – Mano principas – nieko nedaryti už juos, vaikai patys turi viską daryti, tai turi būti jų sukurta. Aš labai stengiuosi surasti jų vidinę motyvaciją, norą, gebėjimą kurti. Tada visai kitokia vertė yra. Jei viską už juos padaryčiau, kokia jiems iš to būtų nauda?“
Atskleis teatro magiją
Socialinio spektaklio kūrėjai tikisi užkrėsti vaikus teatro magija, kuri gali priversti žmogų pasijusti svarbiu ir reikalingu. Ne kartą globos namų auklėtiniams spektaklius rodę aktoriai seniai puoselėjo norą vaikams atverti ir teatro užkulisius, suteikti galimybę užlipti ant scenos.
„Labai norisi, kad vaidindami teatre, spektaklyje tie vaikai pasijustų ypatingi, truputį reikalingesni. Kas gali būti galingiau už sceną, kai daug daug akių į tave žiūri ir mato, tiki tuo, ką tu darai? Tai yra labai didelė jėga“, – kalbėjo A. Povilauskas.
Šis spektaklis bus parodytas lapkričio mėnesį Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų baigiamojo renginio metu Vilniuje. Įsimintiniausios akimirkos, patirtos statant socialinį spektaklį, bus įamžintos dokumentiniame filme, kuris metų pabaigoje bus parodytas per televiziją, o jo ištraukas minėto renginio metu galės pasižiūrėti ir susirinkę svečiai bei mažieji spektaklio aktoriai. Projekto iniciatorė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Evelina Globė – psichologė, Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos magistrė, besidominti asmenybės, socialine psichologija, meno terapija. Yra dėsčiusi Vytauto Didžiojo universitete „Psichologijos įvadą“, „Bendravimo psichologiją“; vedusi seminarus paaugliams bei jaunimui „Savęs pažinimas ir asmenybės ugdymas“, „Sėkmingo bendravimo įgūdžiai“.
„Vandens veidas“ – būtent taip iš persų kalbos verčiamas žodis „ebru“ ir tai tėra tik vienas iš keleto jo reikšmių. Šis menas jau XII amžiuje buvo žinomas Kinijoje, Japonijoje, o XVI amžiaus antroje pusėje Didžiuoju šilko keliu perduotas į Iraną, Turkiją, kur iki šiol ypač mėgstamas ir puoselėjamas.
Turiu problemą. Nepasitikiu savimi ir man tai labai trukdo moksluose, bendravime su kitais, įvairiose situacijose. Sau atrodau negraži, matau vien išsipūtūsį pilvą, juodus paakius, spuogus ir kitus aplinkiniams mažai pastebimus dalykus. Šiaip stora savęs nelaikau, sveriu 53kg, esu 175cm ugio. Tačiau kitos man atrodo dešimt kartų plonesnės, gražesnės, rodos, kad jų veido oda gražesnė ir jos mokosi geriau. Viduje trokštu tokia būti, esu idealiste. Taip pat trokštu turėti gražių rūbų kaip jos, būti modeliu (išbandžiau daugelį agenturų, bet nei viena neatrinko ir tai dar labiau sumažino pasitikejimą savimi).
Sveiki.Nuo pat mažens esu patyręs visų tipų smurtą… yač psichologinį… Man dabar 18 metų… Pasekmes jaučiu ir dabar – kankina nuotaikų kaita, didelis nepasitikėjimas savimi, blogi prisiminimai.. Jaučiu fobiją didelėm žmonių grupėm… Kartais galvoju apie savižudybę…Tai va noriu jūsų patarimo, kaip man įveikt blogus prisiminimus ir nepasitikėjimą. Lauksiu atsakymo… ačiū.
Sveiki,turiu šiokią tokią problemą,man yra 16 metų,bet yra žmonių,kurie sako kad atrodau kaip 14 ar net gi 13.Nežinau gal tuo reikėtų džiaugtis, juk 40metės stengiasi atrodyti jaunesnės, bet mane tai labai trigdo, nėra malonu, kai girdi, kad atrodai 2 ar 3 metais jaunesnė… padekite pastatyti man savyje sieną, kuri neleistų kad mane trigdytų įvairios replikos dėl mano amžiaus. Kaip man nuo to atsiribodi ir pasakyti: „na ir kas kad aš keliem žmonėm atrodau jaunesnė?“
Sveika, Šešiolikmete. Puikiai suprantu Jūsų problemą, nes būdama Jūsų amžiaus patyriau tą patį. Esu iš tų laimingųjų, kurie be didelių pastangų ir plastinių operacijų atrodo jaunesni pagal savo amžių. Esu dėkinga savo tėvams už tokį genų rinkinį. Tačiau vertinti ir džiaugtis tuo pradėjau tikrai ne paauglystėje. Jūs ir pati nutuokiate, jog ateis toks laikas (o jis tikrai ne už kalnų) kai dėl to džiaugsitės, todėl tiesiog dabar reikia pasistengti ramiai išlaukti paauglystės laiką, nekreipiant pernelyg daug dėmesio į kitų vertinimus. Žinau, kad lengva pasakyti, o sunku padaryti – Jums norisi atrodyti pagal savo amžių, Jūs nebesijaučiate vaiku, o kažkas į Jus reaguoja kaip į vaiką ar išsako nemalonias replikas dėl Jūsų amžiaus – ir tai Jums kelia nemalonius jausmus. Jūsų valioje pasirinkti, kaip reaguoti į tokius vertinimus – susigūžti savyje ir graužtis, kad šiuo metu neatitinkate kažkokio atrodymo standarto ar palikti žmonių vertinimus jiems patiems, o pačiai rūpintis savo gyvenimu. Jūs turite galimybę pradėti auginti tarsi kokį vidinį apsauginį skydą (Jūs sakote sieną), kuris padeda žmogui būti ne tokiam pažeidžiamam kitų vertinimams. Tai nereiškia, kad turite būti abejinga Jus mylinčių ir palaikančių žmonių nuomonei, tačiau į piktavališkus ar kvailus kitų komentarus geriausiai nereaguoti, kaip sakoma „praleisti pro ausis“ arba sugalvoti kokį šmaikštų atsakymą. Aš, pavyzdžiui, atšaudavau, jog džiaugiuosi, kad ir po dvidešimt metų atrodysiu jauna, kai tuo tarpu kiti atrodys pagyvenę.
Bet vis gi galiu išduoti keletą „paslapčių“ kaip atrodyti vyresne. Pavyzdžiui, pasirinkti tinkamą savo amžiui aprangą ir šukuoseną (turbūt šį būdą ir pati žinote). Žmogaus amžių ir patirtį gerai atskleidžia jo kalba, intelektas, apsiskaitymas, sugebėjimas užmegsti ir palaikyti artimus ir draugiškus ryšius su žmonėmis. Kai su žmogumi įdomu, malonu bendrauti, tuomet jo išvaizda netenka lemiamos reikšmės. Taigi, miela Šešiolikmete, Jums beliko išlaukti keletą metelių, o paskui ilgai ilgai džiaugsitės savo jaunatviška išvaizda. Nuoširdžiai linkiu Jums šiuos likusius „per jaunai atrodančius“ metus išnaudoti psichologiniam užsigrūdinimui ir savęs lavinimui. Sėkmės!