Search Results for: "menų spaustuvė"
Dar nespėjus atslūgti Auksinių scenos kryžių apdovanojimų euforijai, Menų spaustuvė šį savaitgalį (balandžio 4 – 6 dienomis) kviečia pamatyti ir įvertinti metų geriausius.
Šį savaitgalį (kovo 14 – 16 dienomis) Menų spaustuvėje pristatomi esamų ir būsimų Auksinių scenos kryžių laureatų, žinomų režisierių geriausi darbai mažiems ir dideliems.
Menų spaustuvė šią savaitę kviečia iš arčiau pažinti šiuolaikinį šokį. Lapkričio 28 d. (ketvirtadienį) 18 val. klube „Prie arbatos“ kviesime diskutuoti tema – „Šokio teatras: ką kuria kūrėjas ir ką pamato žiūrovas?“
Menų spaustuvės diskusijų klubas, lapkričio 14 d. 18 val. prie taikaus arbatos puodelio kvies pasikeisti nuomonėmis apie teatro alma mater, visų teatralų šaltinį–Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Ramią šio ketvirtadienio arbatos gėrimo procedūrą gali sutrikdyti tik tema, kuri nepalieka abejingų buvusių, esamų ir būsimų studentų – „Kokį teatrą žada studijos LMTA?“
Praėjusią savaitę sostinės Menų spaustuvė paskelbė naujojo sezono pradžią. Čia pirmą kartą duris atvėrusioje kavinėje reziduojančios Menų spaustuvėje organizacijos pradėjo ir naują tradiciją – vieni kitiems ir žiniasklaidai pristatyti būsimo sezono planus, pasidalinti premjeriniu džiaugsmu ar nerimu. Organizacijų atstovai vienas po kito pildė šio sezono renginių kalendorių savo naujomis teatro premjeromis, kino peržiūromis, šokio pastatymais. Panašu, jog naują sezoną Menų spaustuvė išlaiko įvairialypės meno erdvės įvaizdį ir pažada žiūrovui platų renginių spektrą.
„Sezonas per tris valandas!“ – toks galėtų būti šūkis skubiojo meno vartotojams. O scenos menų gurmanams Menų spaustuvė (MS) siūlo tiesiog paragauti būsimo sezono – susipažinti su tuo, ką žada jos rezidentai ir „Atviros erdvės“ programos menininkai.
Menų spaustuvės sezonui einant į pabaigą, pristatomi tris lenkų ir italų scenos menų kūrėjų spektakliai, kuriuos vienija formos ir komunikacijos su žiūrovais inovatyvumas. Birželio 7 ir 8 dienomis kelios 15 žmonių grupės galės tapti interaktyvaus lenkų režisieriaus Wojteko Ziemilskio spektaklio „Prologas“ dalimi, o birželio 10 d. žiūrovai patikrins savo vaizduotės ir atvirumo ribas dviejuose italų menininko Alessandro Sciarroni performansuose „Džozefas“ ir „Tavo mergina“.
Interaktyvus renginys penkiolikai žiūrovų ir tuščiai tribūnai „Prologas“ – puiki galimybė kardinaliai pakeisti žiūrovo, pasyvaus stebėtojo statusą ir patirtį. Susirinkę į Varšuvos „Teatr Ochoty“ spektaklį žmonės, sekdami jiems per ausines duodamas instrukcijas, patys kuria veiksmą, suteikia schemai turinį. Jie girdi įvairius klausimus, pavyzdžiui: ar jūs dažnai vėluojate į spektaklį? Ar dažnai teatre prisimenate, kad namuose palikote įjungtą lygintuvą ar neuždarėte lango? Ar sėdėdamas salėje įsivaizdavote, kad visi aplinkui yra nuogi? Ar norėjote kada nutraukti spektaklį ir sudeginti teatrą?
Atsakydami į juos sau, laikinos „Prologo“ teatrinės bendruomenės nariai, kiekvienas su savo skirtinga patirtimi, tampa unikalaus spektaklio autoriais.
Pernai lenkų režisierius Wojtekas Ziemilskis dalyvavo festivalyje „Naujosios dramos akcija“, jo spektaklis-išpažintis-studija-paskaita „Mažasis pasakojimas“ įtikino žiūrovus kitokio sceninio mąstymo galimybe. Jo meninių interesų kryptys – kūnas, šiuolaikinis šokis, erdvės tyrinėjimas, tapatybės konstravimas, spektaklio ir performatyvumo santykis.
Birželio 7 d. „Prologas“ vyks penkis kartus (12:00 anglų k., 16:30 (anglų k.), 18:00 (lenkų k.), 19:30 (anglų k.), 21:00 (anglų k.), birželio 8-ąją – 13:00 (lenkų k.), 14:30 (anglų k.), 16:30 (anglų k.), 18:00 (anglų k.).
Birželio 10 d. Menų spaustuvėje savo eksperimentinę kūrybą pristatys italų performanso menininkas Alessandro Sciarroni (nepriklausoma kūrybinė asociacija „Corpoceleste_C.C.00#”).
Alessandro Sciarroni kuria šiuolaikinių scenos menų srityje. 2008-aisiais jis pelnė „Nuove Sensibilità” apdovanojimą. A. Sciarroni spektakliai ir performansai dalyvavo pagrindiniuose Italijos ir kitų Europos šalių teatro ir šokio festivaliuose.
Multimedijų ir judesio spektaklio „Džozefas“ scenoje – žmogus, vienas, viso spektaklio metu nugara į žiūrovus ieškantis savo atvaizdo visur, kur tik siekia jo akys. „Bet ši vienatvė atveria mistinį susidūrimą su būtimi ir per savo dinaminius ir simbolinius įvaizdžius generuoja energijos apytaką tarp vyksmo ir tų, kurie atsidūrė šio susitikimo su savimi akivaizdoje, kurie tampa nuostabaus kitokiškumo pašlovinimo liudininkais. (Martina Oddi, Joseph, į ir iš begalybės)
Mes nežinome, kas yra Josephas ar kur jis yra. Nežinome, ar tai jis yra scenoje, ar Džozefo aky kartais šmėkšteli projekcijoje. Kokie šaudosi kaubojai ir kur plaukia gulbės. Bet kūno šokis su videokamera ir judesį vedančia muzika yra pritrenkiančiai gražūs.
Judesio performansas „Tavo mergina“ yra ypatinga patirtis, išgyvenama dviejų asmenų scenoje ir daugybės asmenų žiūrovų salėje. Asmenų – kūnų ir sielų. Vienas kūnų – netobulas, neįgalus, bet jis vis dėlto netampa sielos pančiais. Nepaprastai galinga siela sugeba išlaisvinti ir kitame, tobulame kūne susigūžusią aistringą esybę.
Aktorė Chiara Bersani savo drabužius po vieną „atiduoda“ vakuuminiam siurbliui ir lieka visiškai nuoga prieš publiką. Kas tai – bandymas šokiruoti, raginimas priimti kitokį fiziškumą ar sceninio partnerio provokavimas?
Įsteigus Menų spaustuvę kaip viešąją įstaigą, prasidėjo dešimtmetis, kuriame statybos (nuo 2004 m. rudens) beveik visada vyko paraleliai su kūryba. Stabiliai striginėjantys rekonstrukcijos darbai kartu su analogiškomis finansinėmis ir teisinėmis bėdomis daugybę procesų stabdė, bet niekada neatėmė užsispyrimo tęsti veiklą.
„Yra spektaklių, kuriuos galėčiau šokti visą gyvenimą. Dėl to, kad juose svarbiausia yra ne forma, išorinis sumanymas, o turinys, paremtas amžinomis vertybėmis. „Salamandros sapnas. Paveikslas“ yra vienas iš jų“, – teigia šiuolaikinio šokio kūrėja ir atlikėja, ne vieną tarptautinio mąsto apdovanojimą pelniusi Loreta Juodkaitė.
Susitikti su šiuo spektakliu Menų spaustuvė (MS) kviečia sausio 13 dieną 19 val.
Prieš kelerius metus kartu su režisieriumi Valentinu Masalskiu sukurtas darbas MS nebuvo rodytas jau daugiau negu metus, bet jis tikrai nėra iš tų spektaklių, kurie turi aiškų „galiojimo laiką“ ir išsisemia po vieno sezono.
„Dabar ruošdamasi, repetuodama labai džiaugiuosi dėl to, kad pavyko sukurti nevienadienį pastatymą. Būtų baisu grąžinti save į ankstesnio laiko mintis ir atradimus, daryti tai, kas jau pačiai visiškai nėra aktualu ar įdomu. O tiek „Salamandros sapnas“, tiek „Sibilė“ ar „Malda smėlyje“ – labai giliai išgyventi spektakliai, kurių esmė lieka aktuali visada“, – pasakojo Loreta.
„Salamandros sapnas. Paveikslas“ – netradicinis šokio ir muzikos veiksmas, kurį įkvėpė amfibijos salamandros, gebančios atsiauginti prarastas galūnes, mitas.
Šiam Menų spaustuvės „Atviros erdvės“ programai sukurtam šokio spektakliui scenografiją kūrė Renata Valčik, muziką – Marius Baranauskas.
Spektaklis pelnė „Auksinį scenos kryžių“ ne tik choreografei, bet ir kompozitoriui Mariui Baranauskui. Jo spektakliui sukurta muzika yra lygiavertis spektaklio veikėjas, papildantis salamandros judesius, klaidžiojantis tarp Viduramžių giesmės ir modernios elektronikos.
Su „Salamandros sapnu“ Lora Juodkaitė apkeliavo daugybę šalių ir festivalių pasirodydama tokiose svarbiose Europos šiuolaikinio šokio scenose kaip „The Place“ Londone (2007) ir Tarptautinėje šokio mugėje Diuseldorfe (2008).
Pasak L. Juodkaitės, iš esmės šis spektaklis yra apie tai, kad visi žmonės stengiasi slėptis – po kauke, įvaizdžiu, statusu. Ieško saugumo kokono. „Keliame klausimą – ar iš esmės galima išgyventi be to kokono, nuogam, neapsaugotam? Atsakymo tikrai neturiu…“, – apie savo Salamandros paslaptis pasakojo šokio kūrėja.
Pastaruosius dvejus metus L. Juodkaitė intensyviai gastroliuoja su savo MS pastatytais spektakliais, taip pat Rachido Ouramdane‘o trupe (aplankyti Belgijos, Ispanijos, JAV ir kitų šalių festivaliai), šoka Turkijoje ir kitur.
Vienas reikšmingiausių Loros pasirodymų tarptautiniame kontekste – savaitė, praleista garsiajame Korzo teatre Hagoje (Nyderlandai). Čia lietuvių šokėja dalyvavo vienoje iš kasmėnesinių šio teatro rengiamų šokio programų, kur ne tik rodė savo spektaklio „Malda smėlyje“ solo versiją, bet ir turėjo galimybę susipažinti su labai stiprių Korzo reziduojančių tarptautinio mąsto choreografų darbais. „Svarbus šios kelionės rezultatas – kvietimas man statyti spektaklį Korzo teatre. Tokiu būdu tai pat tiesiamas tiltas į realų bendradarbiavimą tarp Korzo ir Menų spaustuvės kaip artimų scenos menų organizacijų“, – pabrėžė L. Juodkaitė.
Viena įdomiausių Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjų pastaruoju metu dirba intensyvų pedagoginį darbą – dėstė M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus mokinėms, taip pat dirba su Klaipėdos universiteto Menų fakulteto vaidybos studentais. Beje, čia ir pati studijuoja režisūros magistrantūroje.
Lora Juodkaitė yra baigusi scenografijos specialybę Vilniaus dailės akademijoje, paskui mokėsi Zalcburgo eksperimentinėje šokio akademijoje.
Paskutinė šių metų jaunųjų scenos menininkų programos „Atvira erdvė“ premjera – spektaklis „Ribos“ pagal jauno aktoriaus Juliaus Paškevičiaus pjesę. Aštrų, provokuojantį tekstą ėmėsi režisuoti jo kurso draugas Tadas Montrimas, vaidins pats autorius, dar vienas jo bendramokslis Dainius Jankauskas ir Jono Vaitkaus magistrantų prisikalbintas vyresnės kartos aktorius, režisierius ir pedagogas Valerijus Jevsejevas.
Gruodžio 14 ir 15 dienomis 19 valandą įvyksiančios spektaklio premjeros bus rodomos netradicinėje erdvėje – antrojo aukšto Stiklinėje salėje. Šios vietos, kur spektakliai dar nėra rodyti, pasirinkimas susijęs su „Ribų“ autorių sumanymu sukurti ypatingą santykį su žiūrovais.
„Skaitydamas pjesę, iškart pamačiau šią erdvę – baltą, švarią, kamerinę. Primenančią operacinę. Juk „Ribos“ iš esmės ir yra tam tikra dvasios operacija. O žiūrovai čia yra tarsi studentai medikai, kurie ją stebi. Viską mato iš arti, įvairiai reaguoja, galbūt alpsta ar nusprendžia nebeturėti nieko bendra su medicina… Bet patys nei operuoja, nei guli ant to stalo… Tik norėtume, kad asmeninius skalpelius jie atsineštų – savo aštrias mintis, patirtis, išgyvenimus“, – teigė spektaklio režisierius. „Ribų“ scenovaizdį sukūrė dailininkė Laura Luišaitytė ir video menininkas Andrius Paškevičius.
Julius Paškevičiaus pjesės herojus – jaunas žmogus, bandantis keisti nusistovėjusias, pasenusias gyvenimo taisykles. „Kas nustatinėja taisykles? Kas garantuoja jų patikimumą? Kodėl esu priverstas nuo kažko slėptis? Kažko bijoti? Tylėti? Kodėl su kažkuo turiu susitaikyti? Pavargau. Noriu būti teisingas. Visų pirma – pats prieš save. Žinau – yra įstatymai, yra etinės, moralinės normos. Bet tvarkos ten nėra. Privalau ją susirasti pats. Bet kokia kaina“.
Šie maksimalistiniai „karščiuojančio“ jaunuolio siekiai pradžioje įkvėpė novelę, vėliau virto pjese, kuri vystėsi ir transformavosi nuo „Atviros erdvės“ atrankos iki premjeros. „Ribų“ dramaturginė kuratorė buvo šiuo metu Australijoje gyvenanti rašytoja ir aktorė Sandra Bernotaitė, kurios pastabos padėjo Juliui Paškevičiui suteikti pjesei aiškesnę ir veiksmingesnę dramaturginę formą.
Spektaklio autoriai mano, kad „Ribos“ yra skirtos visų pirma jaunam žiūrovui, kurio emocinė „temperatūra“ atitinka pagrindinio spektaklio herojaus įkarštį. „Manome, kad mūsų žiūrovų, kurie išgyvena augimą ir santykių su pasaulio aiškinimo kančias, nereikia vien raminti, glostyti jiems galvučių… Galbūt svarbiau pamatyti, kaip kitas nusvyla, kaip jam skauda ir kokios gali būti ribų peržengimo pasekmės“, – svarsto Tadas Montrimas.
Nepalyginamai daugiau už savo kolegas sceninės ir gyvenimiškos patirties sukaupęs Valerijus Jevsejevas sutinka su tuo, kad geriau yra „supurtyti“ jaunus žmones nei ignoruoti jų problemas: „Ėmiausi šio vaidmens dėl to, kad pjesė man pasirodė be galo tikra, autentiška ir asmeniška. Jau bandėme rodyti spektaklio eskizą mano mokiniams, vyresniųjų klasių moksleiviams, ir paskui aiškiai matėme, kad abejingų tikrai neliko. Turbūt tai ir yra svarbiausia“, – teigė V. Jevsejevas.