Search Results for: "marinuota vištiena"
Vištieną nuplaukite, nusausinkite ir supjaustykite juostelėmis. Jas sumaukite ant medinių iešmelių ir sudėkite į lėkštę.
Paruoškite marinatą: inde sumaišykite cukrų, trintą česnaką, smulkintą aitriąją papriką (be sėklyčių), maltas kalendras, ciberžoles, pipirus.Tada į indą supilkite grietinėlę, sojų padažą, citrinos sultis. Taip paruoštu marinatu užpilkite vištieną ir 20 min palaikykite šaldytuve.
Dar visai neseniai ant grilio kepėme visą marinuotą viščiuką, krūtinėlę ar blauzdeles. Tačiau sparčiai populiarėjant grilio kultūrai Lietuvoje, ant grotelių vis dažniau kepame ir smulkias vištienos dalis – sparnelius, šlaunų mėsą be kaulo ar net krūtinėlės juosteles, formuojame taip vadinamus „Liulia“ kebabus iš vištienos faršo, kepame burgerius ar net tradicinius kotletus.
Vištieną supjaustyti gabaliukais, pamarinuoti ir palikti keletą valandų. Išmarinuotą vištieną apkepti kol gražiai apskrus. Supjaustytas, žalias bulves dėti į molinius indus (skirtus čenachams), pabarstyti prieskoniais, pipirais. Antrą dėti griežinėliais pjaustytas nevirtas morkas. Trečiasis sluoksnis – kepinta vištiena. Ketvirtas – bulvės, vėl truputį užberti druskos, šiek tiek mažiau. Ant bulvių suberti virtus avinžirnius. Galiausiai kepintus svogūnus. Uždėti po nepilną valgomą šaukštą padažo, galiausiai, į kiekvieną indelį paskirstyti obuolių sultis. Čenachai troškinami 220 laipsnių temperatūroje orkaitėje apie valandą. Vėliau čenachus (čenakus) palikti 15-20 min. pastovėti. Čenachai patiekiami čenahinėse ar kituose tinkamuose induose, kuriuose troškinosi.
Sulaukėme pirmojo šaltuko, o tuo pačiu ir žvarbių dienų, tamsių vakarų, kuriais net nesinori niekur eiti iš namų. Tačiau tai puikus metas jaukiai leisti laiką namuose su šeima, draugais, pasigaminti skanią, sušildančią vakarienę.
Ryžių paplotėlius pamirkykite po vieną šaltame vandenyje ir nusausinkite. Įdarui skirtą mėsą smulkiai supjaustykite. Grybus paruoškite kaip nurodyta ant pakuotės ir susmulkinkite. Imbierą taip pat susmulkinkite.
Mėsą sumaišykite su grybais, imbieru, sojų, aitriųjų paprikų padažais, cukrumi ir sezamo sėklomis. Ant kiekvieno ryžių paplotėlio dėkite po šaukštą įdaro ir suvyniokite kaip balandėlius. Suktinukus tiekite su sojų padažu.
Vieni geriausių Lietuvos šefų, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos narių – Halina Višnevskaja ir Ruslanas Bolgovas – įmonių grupės „KG Group“ iniciatyva surengtoje Užgavėnių kulinarinėje šventėje pasiūlė naują požiūrį į tradicinius šios šventės patiekalus. Virtuvės profesionalai pristatė patiekalus, kuriuose vienu metu dera keli skirtingi komponentai: vištiena ir blynai, skonis ir sveikumas, tradicijos ir naujovės.
Mada egzistuoja visur, net ir restoranų ir maisto gaminimo namuose pasaulyje, kuriame per paskutinį dešimtmetį įvyko išties daug pokyčių. Ir ne visi pasikeitimai greitai ateis į mūsų šalies gyventojų širdis bei skrandžius, nes bent jau mes, lietuvaičiai, vis dar esame pakankamai konservatyvūs. Tačiau visgi, kodėl neįsileidus burokėlių, grikių ir netradicinių sprendimų tiek restorano, tiek savo virtuvėje?
Ką reiškia virtuvės skaidrumas, kokie yra naujosios prabangos atributai, kuo šiandien paremtas statusas, kaip pasikeitė vaišių etiketas, su kokiais iššūkiais susidurs ateities virtuvė ir t.t.? Į visus šiuo klausimus antradienio vakarą „Kulinarijos studijos“ virtuvėje kartu su “Electrolux atstovais atsakė šefai Darius Dabrovolskas ir Donatas Dabrovolskas.
Valgyk tai, kas auga aplink
Kaip paaiškėjo po “Electrolux” apklausos, kurios metu apklausti 285 garsiausi pasaulio virtuvės šefai bei kulinarijos kritikai, svarbiausia tendencija restoranų pasaulyje yra lokališkumas. Anne-Sophie Pic, šių metų geriausios pasaulio šefės (moters) apdovanojimo laimėtoja, teigia, kad reikia priartėti prie gamtos ir netransformuoti produktų skonio ar nesistengti jo pakeisti.
Taip pat pamažu pradeda vyrauti požiūris, kad naujoji prabanga – pagaminti patiekalą ne iš kuo brangesnių, bet iš kuo paprastesnių produktų. Kaip teigia restoranų žinovai – naujoji prabanga yra šviežumas ir natūralumas. Tad jei pietums užsisakysite burokėlių desertą su sūriu – tikrai būsite suprastas teisingai, nes šie produktai randami Lietuvoje ir tikrai nėra tik kaimiečių vartojami. Taip, taip, burokėliai pamažu grįžta į madą, nes tai išties skani ir įvairiuose patiekaluose vartojama daržovė.
Darius Dabrovolskas ir Donatas Dabrovolskas dar kartą pabrėžė, kad pats laikas iš naujo atrasti kai kuriuos produktus. “Lietuviškas kuskusas – sorų kruopos, o grikiai, išties kokybiškas maistas, kodėl jis vis dar asocijuosi su mokyklos valgyklomis. Jau nekalbant apie valgomuosius runkelius…”, – retoriškai pasakojo virėjai.
Etiketas
Pamažu keičiasi ir pats valgymo ir maisto gaminimo etiketas. Jei seniau pakviestas į svečius jau rasdavai ant stalo garuojančius patiekalus, tai dabar laikai keičiasi: visiški normalu, kad atėjus vakarienė dar bus neparuošta ir ją teks gaminti kartu. O jei prieš pradedant gaminti nežinomas receptas – nereiktų vakaro šeimininkų kaltinti užmaršumu, nes receptą galima sukurti bendromis jėgomis, taip skatinant tarpusavio bendravimą. Nes beveik 60 proc. Europiečių maisto gaminimas – socialinis procesas, tad kitą kartą prieš eidami vakarienės nepamirškite paklausti, ar nereikia atsinešti papildomo peilio.
Praktiškumas prieš grožį
Dar vienas labai svarbus maisto gaminimo aspektas – aplinka ir įrankiai. Jei seniau, pripažinkime, mums buvo svarbiausia turėti gražią virtuvę, dabar pamažu atsigręžiama į praktiškumą: aštrūs ir tik labai aštrūs peiliai, funkcionalus virtuvės baldų išdėstymas, gera viryklė ir šaldytuvas.
Maistas atvirai
Kita labai svarbi tendencija – atviros erdvės, t.y., restoranuose virtuvės atviros, klientai gali matyti, kaip gaminami patiekalai. Kai kada net atsiranda prašymų staliuką rezervuoti ne prie lango, o prie virtuvės. Lietuvoje galima rasti keletą tokio tipo restoranų, neskaitant rytietiškų virtuvių, kuriose atviras maisto gaminimas yra norma ir tradicija.
Tiek trumpai apie naujausias maisto gaminimo tendencijas. Skanaus vakaro.