Search Results for: "maisto mados"
Lietuvių mitybos įpročiai vis dar atsilieka nuo pasaulinių tendencijų, tačiau specialistai pripažįsta, kad ir čia jau prigyja svetur paplitusios gastronominės mados – žmonės darosi drąsesni ir išrankesni, norima kokybiškų ir natūralių produktų.
Jolanta Rimkutė – kostiumo dizainerė, „Studija LT“ viena iš įkūrėjų bei Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) „Mados dizaino“ studijų programos dėstytoja. Su kostiumo dizainere susitikome pasikalbėti VDU Šiuolaikinių menų katedroje, jos, kaip dėstytojos aplinkoje, apie madą, studentus bei augančią naujų dizainerių kartą.
Vartotojiškoje visuomenėje, pertekliaus amžiuje, kur didžiulė takoskyra tarp stygiaus ir itin didelio prekių pasirinkimo. Čia stygiaus nepatiriantiems sunku ne gauti, o išsirinkti. Tokiame amžiuje kažkam reikia prabangių, žymių dizainerių sukurtų aksesuarų, kitiems jų asmenybės išskirtinumą padeda akcentuoti neabejotinai dėmesį patraukiančios plastikinės, maistą imituojančios įvaizdžio detalės. Nežinia kas įkvėpė japonus, pradėjusius gaminti tokius aksesuarus – ar garsioji Lady Gagos mėsos suknelė, ar tiesiog, šiek tiek fetišistinis žvilgsnis į maistą.
Žvilgsnis kitokiu rakursu į aukštosios mados fotografijos pasaulį gali maloniai arba nemaloniai nustebinti. Ispanų menininkė Yolanda Dominquez savo projektu „Pozos“ bando parodyti, kaip kartais juokingai ir absurdiškai atrodo aukštosios mados pasaulis iškeltas iš konteksto ir pateiktas kasdieniniame gyvenime.
Maisto tinklaraščiai, kaip ir mados, stiliaus, interjero yra populiarūs visame pasaulyje būtent dėl žmogiškumo faktoriaus, ištrinančio ribą tarp rašytojo ir skaitytojo. Užsienio maisto industrijoje nenusileisdami profesionaliąjai virtuvei, kokybe jie konkuruoja su geriausiais pasaulio restoranais.
Ar teisinga teigti, kad kažkurios šalies gyventojai yra patys šauniausi pasaulyje? Ar apskritai įmanomi tokie rinkimai, juk kiekviena šalis kažkuo unikali? CNN sako, kad taip, ir pateikia „kiečiausių“ tautų sąrašą.
12 vieta – turkai
Tauta, kuri niekad nepraleidžia progos pasididžiuoti Stambulo gražumu. Reikėtų nepamiršti ir to, kad turkai išsidėstę dviejuose žemynuose. Tad visai nenuostabu, kad jų taip mėgiami ūsai dažnokai užriečia nosis į viršų.
11 vieta – belgai
Perskaitėte teisingai – tai belgai, gyvenantys mažoje, drėgnoje, niūrokoje Europos Sąjungos dalyje, tačiau smarkiai prisidėję prie alaus ir šokolado evoliucijos. Po politinės šalies krizės likę be vyriausybės, belgai nepradėjo anarchiško maišto ar piratavimo jūroje, o tiesiog tvarkingai ir ramiai su šia situacija susitvarkė.
10 vieta – australai
Paplūdimiai, iškylos gamtoje, bikiniai ir šaltas alus – australus apibūdinantys žodžiai. Dar sportas, į kurį įsitraukia kas antras gyventojas. Žinoma, reikia paminėti visą jų florą ir fauną bei serialą „Lost“.
9 vieta – kinai
Nors kinams sąvoka – privatumas – nėra žinoma, jie vis tiek šauni tauta, sugebanti pasižymėti savo „Made in China“gaminiais visame pasaulyje
8 vieta – Bostvanos gyventojai
Čia atsipalaidavę gyvena ne tik gyvūnai, bet ir žmonės kartu su jais, neatsitveriantys nuo jų net tvora, nors šalis garsėja dramblių populiacija.
Šioje šalyje itin didelis sergančių ŽIV/AIDS skaičius, tačiau jų tradiciniai šokiai ir muzika su džiazo ir hiphopo elementais žavi kiekvieną.
7 vieta – japonai
Gal ir juokina japonai savo karaokės sugebėjimais, tačiau visai kas kita jų mados ir technologijų įtaka pasauliui. Jau vien ko verti japonų paaugliai, kurie išmano daugiau už bet kurį brandaus amžiaus europietį.
6 vieta – ispanai
Jūra, saulė, smėlis, siesta, sangrija – ispano kasdienybė. Jis vakarėlį pradeda tada, kai kitos tautos jau miega. Nepamirškime, žinoma, ir futbolo.
5 vieta – korėjiečiai
Ši tauta garsėja savo sojų viskiu ir neribotomis galimybėmis jį gerti. Netgi sakoma, kad korėjietis pats geriausias sugerovas. 20 stikliukų jam tik vakarėlio pradžia.
4 vieta – amerikiečiai
Dauguma jų pasaulyje nemėgsta dėl karo grėsmės, politinių niuansų, greito maisto restoranų ir t. t. Tačiau jei ne jie, dabar gal nebūtų rokenrolo, banglenčių, mėlynų džinsų, holivudinių filmų…
3 vieta – mongolai
Mistiška tauta, kuriems iki šiol erelis – naminis gyvūnas. Jakų mėsą ar pieną jie naudoja kiekvieną kartą gamindami, o jų visi drabužiai, įskaitant net apatinius, išsiuvinėti įvairiausiais raštais ir mušti kailiu.
2 vieta – jamaikiečiai
Jamaika garsėja dideliu nužudimų skaičiumi ir narkomanija, tačiau, nepaisant to, jamaikiečiai pasauliui davė regio muziką, egzotišką Rastafarų kultūrą, dredų madą. Be to, šios šalies gyventojų anglų kalbos akcento sumaišyti neįmanomą su jokiu kitu.
1 vieta – brazilai
Ši tauta nusipelnė pirmos vietos, nes garsėja savo liberaliomis pažiūromis ir geros nuotaikos skleidimu pasauliui – Rio de Žaneiro karnavalai, samba, skani kava, įdegę kūnai ir daug gražių spalvų…
Kaip įveikti apetitą, nepuolanta kas keliolika minučių užkandžiauti sumuštinukais, saldainiukais ar tiesiog vaisiais? Mes tau atskleisime keletą būdų, kaip apgauti savo organizmą ir išvengti rizikos užsiauginti papildomo svorio.
Visuomenėje sparčiai populiarėjant sveikos mitybos idėjai, vis daugiau žmonių renkasi pradėti atidžiai stebėti tai, ką valgo kasdien. Nuo jų neatsilieka ir restoranai, keičiantys savo valgiaraščius ir besirenkantys klientus maitinti ne greičiau ar pigiau, o kuo sveikiau ir tik kruopščiai atrinktais produktais. Vienas iš tokio pobūdžio restoranų yra sostinėje veikiantis vegetariškas bistro „Holigans“, kurio įkūrėja Neringa Prasauskienė sutiko pasidalinti mintimis ir patirtimi, kasdien stengiantis įrodyti vilniečiams, jog sveikas maistas tuo pat metu gali būti ir skanus.
Jau šeštus metus iš eilės, menų fabrikas „Loftas“ rudenį pasitiks kviesdamas į urbanistinį muzikos ir menų festivalį „Loftas Fest“. Šiemet festivalis, kviečiantis su šūkiu, kad miestas turi akis ir ausis, kai „Loftas“ atveria duris, vyks rugsėjo 8-9 dienomis. Festivalio gerbėjai jau gali ruoštis plačiau atverti akis ir ištempti ausis – jų lauks net 2 dienos pramogų, 4 muzikos scenos, kvapą gniaužiantys meno performansai ir spektakliai, Lietuvos ir užsienio meno kūrinių parodos po atviru dangumi ir net naktinė mados mugė bei kino teatras.
Viešajame transporte, darbe, mieste, mokymosi įstaigose nesunku pastebėti, koks prietaisas dažniausiai yra žmonių rankose. Mobilieji telefonai šiandien yra ne tik susisiekimo, susikalbėjimo priemonė, bet ir pagrindinis langas į informaciją, pramogas, laisvalaikį, savojo stiliaus išraišką. Mobilusis telefonas šiandien yra pagrindinis įrankis dienotvarkėje. Per dvidešimt pastarųjų metų šie prietaisai peržengė savo pamatines galimybes daugeliu metų ir dažnas specialistas juokauja, kad sunku numatyti, kaip tipinis mobilusis aparatas atrodys po dešimtmečio.