Search Results for: "mados fotografija"
Visų pirma, nesu hipsterė. Antra, nesu ir profesionali fotografė – turiu nepigų aparatą, bet jį išsitraukiu per atostogas arba kai ateina nenumaldomas noras nufotografuoti savo miegantį kačiuką. Tačiau su fotografija susiduriu tikrai labai dažnai, nes dirbu tokiame darbe, kur nuolatos reikia ieškoti, redaguoti ir pateikti įvairiems kanalams gražių žmonių nuotraukas, ir būtent hipsteriškas.
Šio rudens fotografijos konferencija „Snap“ išsiskyrė tuo, jog tarp pranešėjų buvo net trys jaunosios Lietuvos fotografų kartos flagmanai. Rūta Jankauskaitę aka Marla Singer ir Dominyką Blizniką iš „Twodicks“ jau esame kalbinę, o trečiasis, Visvaldas Morkevičius – dar menkai pažįstama, bet ypač talentinga ir susikaupusia figūra.
Šeštajame tarptautiniame Kauno kino festivalyje žiūrovai vertino filmus: daugiausia balsų pelnė Dovilės Gasiūnaitės filmas „Narcizas“, o antroji vieta atiteko Richardo Presso dokumentiniam filmui „Bill‘o Cunningham‘o Niujorkas“. Tai juosta apie „New York Times“ žurnalo mados fotografą Bill‘ą Cunningham‘ą, kuris fiksuoja Niujorko gatvėse žmones, svarbius miesto įvykius, vakaro pobūvius ir mados kolekcijų pristatymus.
Viršeliai „Moksleiviui”, kinematografija, mados fotografo karjera, Paryžius, darbas su „Mary Claire” ir kitais visame pasaulyje žinomais žurnalais… Visa tai – mūsų pašnekovo praeitis. Dabar Algis Puidokas – vyrų mados žurnalo leidžiamo Niujorke „Essential homme” įkūrėjas ir leidybos direktorius.
Jungtinis mūsų didžiosios skaitmeninio meno enigmos Natalie Shau ir dar mįslingesnio kolegos Hideo projektas „Hibou photography“ – dar tik vieną žvakutę ant gimtadienio torto spėjęs užpūsti įvykis meno padangėje.
Kruopščiai parengtą parodą „Du mados šimtmečiai” penktadienį Vilniuje pristatęs mados istorikas ir kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas sako, kad surinkti dešimtis tūkstančių senovinių suknelių, kostiumų ir aksesuarų kainuoja ne tik didelius pinigus, bet ir daug valios pastangų, tačiau rezultatas atperka visus sunkumus.
Idėją Vilniuje įkurti pirmą ir didžiausią Rytų Europoje mados muziejų puoselėjantis A. Vasiljevas trečioje savo kolekcijos parodoje Lietuvoje pristato per šešiasdešimt 1820-1940 metų istorinių kostiumų, daugiau kaip 600 aksesuarų, fotografijų, grafikos ir tapybos darbų, taikomosios dailės kūrinių. Naujosios parodos akcentai – 1900-1945 metais sukurtų nuotakų suknelių paradas ir istorinė Lietuvos mados fotografija.
Visus metus veiksianti paroda, pasak A. Vasiljevo, nebus statiška ir iki šių metų pabaigos gerokai išsiplės – čia bus eksponuojama mada nuo baroko laikotarpio iki pat XX a. pabaigos. Spalio mėnesį į Vilnių iš Rygos turėtų atkeliauti dar viena šios kolekcijos paroda „Nuo mini iki maksi”.
Iki šiol Vilniuje A. Vasiljevas surengė karalienės Viktorijos laikų ir „art deco” stiliaus mados parodas, kurios, pasak kolekcininko, buvo gausiai lankomos ir liudija, kad ir dvidešimt pirmajame amžiuje visuomenė, ypač moteriškoji jos dalis, labai domisi mados istorija.
Naujausioje parodoje daugiau kaip pusė eksponatų – dar nematyti ankstesnėse parodose, o pačios vertingiausios suknelės ir aksesuarai šįkart apsaugoti stiklu, mat, pasak kolekcininko, lankytojai neatsispiria pagundai pačiupinėti trapius istorinius mados liudininkus.
Parodą iliustruoja padidintos antikvarinės nuotraukos iš privačių A. Vasiljevo rinkinių, akvarele ir aliejiniais dažais nutapyti paveikslai, įvairių laikotarpių portretai, puikiai atspindintys įvairių metų mados tendencijas.
Plačiai pasaulyje žinomas mados istorikas, teatro dailininkas, kolekcininkas, lektorius A. Vasiljevas sako, kad pirmąją istorinę devynioliktojo amžiaus suknelę iš pirklių šeimos palikuonių nusipirko būdamas šešiolikos metų Rusijoje, kurioje gyveno iki persikeldamas į Paryžių.
„Rusijoje iki šiol vyrauja pagoniškas paprotys išmesti mirusiųjų artimųjų drabužius, todėl labai mažai istorinių kostiumų išsaugota. Socializmas – pagrindinis istorinio kostiumo priešas, nes žmonės gyveno ankštuose butuose, neturėjo kuo apsirengti, todėl persisiūdavo senus apdarus. Daugiausia istorinės mados reliktų galima rasti Didžiojoje Britanijoje ir JAV, kur rengiami didžiuliai istorinių drabužių išpardavimai, ypač bankrutavus muziejams”, – pasakoja kolekcininkas.
Jis pripažįsta, kad tokiai didelei kolekcijai sukaupti būtina turėti didelį kapitalą, mat ypač daug kainuoja sukneles išsaugoti, jas restauruoti, pervežant sumokėti muito mokesčius ir kita.
„Aistra kolekcionuoti gali būti tik turint finansinių galimybių. Surinkti tai, ką matote, reikalauja didelių valios pastangų, bet rezultatas labai malonus”, – pripažįsta A. Vasiljevas.
„Nors šioje parodoje pristatomi drabužiai iš Anglijos, Prancūzijos, Italijos, Rusijos, JAV ir kitų šalių, tačiau Lietuvos didmiesčių turtingi miestiečiai tikrai vilkėjo panašius rūbus, taigi ši paroda – ir Lietuvos kultūros istorijos dalis”, – teigia A. Vasiljevas, kviečiantis pasižiūrėti, kaip rengėsi senieji Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio gyventojai.
Paroda „Du mados šimtmečiai” Taikomosios dailės muziejuje lankytojų lauks iki 2012 m. rugsėjo 9 dienos.
„Nuolat verčiuosi per galvą, todėl per mano trumpą gyvenimą labai daug ko įvyko, “, – sako jaunas mados fotografas Nerijus Paluckas. Fotosesijų užkulisiai, (ne)komercinė kūryba, pigių fotoaparatų galimybės ir kiti Nerijaus pasisakymai klausimais, aktualiais ne tik gyvenantiems mada…
Prisimeni savo pirmas nuotraukas, kurios tau padėjo apsispręsti dėl mados fotografo specialybės?
Fotografuoju labai seniai. Tačiau komercinių projektų pradžią galiu susisieti su mano žmonos įsigytu pirmuoju veidrodiniu fotoaparatu. Man užteko jį paimti į rankas ir supratau, kad jaučiu kaip fotografuoti bei galiu tai gerai daryti. O mada domėjausi nuo seno. Prašydavau draugų iš užsienio atvežti „Vogue“ ar „Elle“, kai jų Lietuvoje dar būdavo sunku gauti. Žodžiu, man nereikėjo svarstyti, ką labiausiai noriu fotografuoti.
Kaip suprantu niekur nesimokei fotomeno?
Ne. Aš esu tiksliųjų mokslų specialistas. Mokiausi ekonomiką ir informatiką, tačiau mane visuomet traukė menai. Nuo mokyklos laikų kūriau poeziją, muziką. Iki šiol tai darau. Tad nieko nuostabaus, kad susidomėjau fotografija.
Apskritai, manau, kad mokymo įstaigos sugadina menininką. Man patinka laužyti standartus, o ten kaip tik stengiamasi įkišti į rėmus.
Ar mados fotografija yra tavo pragyvenimo šaltinis?
Aš turiu verslą, kuris su fotografija visiškai nesusijęs. Tai man labiau hobis, už kurį, žinoma, taip pat gaunu pinigus. Tačiau man jie nėra svarbiausi, o tai suteikia daugiau galimybių. Jei turiu užsakymą už 1 000 litų, galiu savęs neriboti ir išleisti daugiau. Tokiu atveju nenukenčia nuotraukų kokybė.
Pinigai darbą daro techniniu, o ne idėjiniu, kas man tikrai nepatinka.
Tačiau pinigai galbūt riboja iš kitos pusės – jei neturi jų, neturi ir brangios geros technikos?
Taip, iš dalies tai tiesa. Tačiau esu girdėjęs tokį pasakymą, kuris man labai patinka – profesionaliems fotografams reikia profesionalios technikos, tačiau genijui užtenka ir pieštuko. Kartais su telefonu galima padaryti labai puikią nuotrauką, tačiau plakatas iš jos tikrai neišeis.
Dažnai jauni fotografai mano: jei turėčiau brangų fotoaparatą, visi mane samdytų. Ir dažnai nusivilia, supratę, kad ne tai svarbiausia. Pirmiausia reikia atrasti savo išskirtinumą fotografijoje ir patį save, o tada galvoti apie brangų, profesionalų fotoaparatą.
Koks fotoaparatas tavo dėkle?
„Canon EOS-1Ds Mark III“.
Kaip įvardytum savo fotografijų stilių?
Žmonės sako, kad atpažįsta mano nuotraukas. Fotografuodamas madą skaitmeniniu fotoaparatu visada stengiuosi išgauti juostos efektą arba tiesiog naudoju juostinį fotoaparatą. Dirbdamas su TV3 ar panašiais komerciniais projektais to nedarau, tačiau ir tais atvejais randu būtų savo braižui išreikšti.
Paminėjai televiziją. Ką dar fotografuoji be mados?
Mano antra aistra po mados fotografijos – įvairūs creative darbai. Dar kartais fotografuoju išskirtinį, dažniausiai otkutiur maistą.
Dirbi fotosesijose su kūrybine komanda. Ar sunku atrasti žmonių, kurie lengvai ir visapusiškai perteikia tavo idėją?
Man labiausiai patinka žmonės, kurie nori laisvės. Neįdomu dirbti, kai tavęs nuolat klausia, ką ir kaip daryti. Man patinka, kai pasakai idėja, o komanda improvizuoja. Fotosesijų metu esu atviras įvairiausiems bandymams. Smagu dirbti su jaunais, nežinomais žmonėmis, atrasti tarp jų talentų.
Pavyzdžiui, paskutinė mano įsimintinesnė fotosesija buvo su drabužių dizainere Jurgita Žiugždiene. Fotografavome jos kolekciją pristatytą per šių metų „Mados infekciją“. Žinoma, pačią fotosesijos idėją padiktavo patys mistinį atspalvį turintys drabužiai. Ši fotosesija dar nepasirodė, tad nenoriu per daug apie ją šnekėti. Tačiau esmė ta, kad Jurgita iš oro daro stebuklus. Fotosesijos metu tam pačiam drabužiui ji sugeba suteikti visai kitą „veidą“. Su tokiais žmonėmis labai gera ir įdomu dirbti.
Pats sakei, kad „Lietuva fotografų ir krepšininkų šalis“. Mados fotografija šiuo metu vis labiau populiarėjanti specialybė. Kaip išsiskirti iš minios, kad būtent tave pasirinktų dizaineris, televizijos laidos prodiuseris ir pan.?
Negaliu tiesiogiai atsakyti į šį klausimą, padiktuoti kažkokio recepto. Svarbiausia turėti išskirtinį tikslą ir jo siekti.
Galiu paminėti, kad apie 30 mano nuotraukų išspausdino Amerikoje populiarus mados žurnalas „Runway“. Jie mane pastebėjo ir susirado patys. Nuo šiol esu vienas iš jų žurnalo fotografų ir planuoju nemažai su jais dirbti. Nusiunčiau savo foto-ciklą „Režisūriniai mados portretai“ portalui „behance“, o jo komisija išrinko ir patalpino mane prie garsiausių pasaulio mados fotografų portale „Fashion served“, per ten mane ir susirado „Runway“.
Ar fotografuoji vestuves, krikštynas, asmenines fotosesijas? Ir kiek tai kainuoja?
Vestuvių ir krikštynų tikrai – ne. Žinau, keletą gerų vestuvių fotografų, bet jie užsiima tik tuo, tad jų darbai dar verti dėmesio.
Asmenines fotosesijas, žinoma, fotografuoju. Bet jas stengiuosi susieti su mada ar creative stiliumi. Paprastų nemėgstu.
Kaina priklauso nuo to, ko žmogus nori. Pavyzdžiui, už 400 litų galima užsisakyti fotosesiją, bet ji bus be jokios kūrybinės komandos. O po to kaina gali kilti atsižvelgiant į daugelį niuansų – drabužius, makiažą, dekoracijas ir kt. Tačiau jei žmogus sutinka dalyvauti tokioje fotosesijoje, kokios aš noriu, galiu ją tiesiog padovanoti ar fotografuoti už itin mažą sumą.
Dar labai svarbu atrinkti kuo mažiau geriausių nuotraukų – kokias 5–10, kurias žmogus tikrai pasikabins ir kitiems parodys. Juk fotografuoji ne modelius, o paprastus žmones, tad natūralu, kad ne visos jų nuotraukos bus geros. Baisu, kai už 100 litų mergina gauna 100 nuotraukų, jas visas suslepia, įteigia sau, kad yra nefotogeniška ir daugiau nebesifotografuoja, o gal net atsisako savo svajonės būti modeliu.
Ką veiki, Nerijau, kai nedirbi?
Kai žmona pasako, kad manęs nebemato, sustoju ir leidžiu sau atsipūsti. Gal ir juokinga, bet man labai patinka, prie savo namų pjauti žolę. Po to išsinešu į kiemą sulankstomą kėdutę, atsidarau alaus ir ilsiuosi. Leidžiu laiką su savo 3,5 metų dukra, augančia fotomodeliu (juokiasi). Šįvakar kaip tik einu į darželio šventę tėveliams…
Mūsų pažintis su Nerijumi šiuo interviu nesibaigia. Savo dviem skaitytojams norime suteikti galimybę pabūti fotomodeliais šio fotografo mados fotosesijoje. Apie konkursą „Mano vasaros stilius“ skaitykite čia.
Esu Alina Agarkova. „Sergu“ fotografija jau nuo 11 klasės. Tai ko gero jau bus 6 metai mano „ligos“. Sergu, nes galvoju apie ją visą laiką, net sapnuose.
Tiesa, nepasakyčiau, kad mano talentas yra fotografija. Tai yra technika, ir kuo geriau tu ją išmanai, tuo kokybiškesnes nuotraukas turi. Talentas yra – matyti. Aš matau žmonės. Matau, kad kiekvienas iš jų yra nepaprastai gražus. Tačiau ne kiekvienas tai mato net žiūrėdamas į veidrodį. Aš pamatau, nufotografuoju ir parodau tai kitiems. Didžiausias prizas man yra kai žmogus pagaliau pamato, koks jis yra gražus.
Nepavadinčiau savęs mados fotografe
Keistas, nenuspėjamas, šokiruojantis – tai tinkamiausi trys žodžiai eksperimentiniam kinui apibūdinti. Naujosios kino mados paslaptis mums atskleidė keli profesionalūs kino menininkai.
Kiekvienų metų pavasarį siaučianti „Mados infekcija“, pranešimai apie mūsų dizainerių sėkmę užsienyje, naujų kolekcijų pristatymai neleidžia abejoti – Lietuvoje tikrai egzistuoja mada. Galbūt nevisada preciziškai tobula, bet tikrai savita ir įdomi. Gyva. Šiek tiek kampuota. Ieškanti ir tobulėjanti. O kaip su lietuviškom mados knygom?