Search Results for: "loftai"
Lietuvoje į nekilnojamą turtą investuojančius užsieniečius ėmė traukti ir netradiciniai būstai. Anot nekilnojamo turto vystytojų, užsieniečiai vis labiau domisi rekonstruotomis buvusių Vilniaus industrinių pastatų erdvėmis, jos traukia ir dalį užsienyje gyvenančių tautiečių.
„Paskutinį ketvirtį ryškiai išaugo susidomėjimas loftais tarp užsieniečių, taip pat Londone, Berlyne gyvenančių lietuvių gretose. Vilniuje esančiais loftais daugiausiai domisi ne tik šių dviejų miestų, bet ir Kopenhahgos, Amsterdamo, JAV miestų gyventojai“, – teigia „Concept Lofts“ vadovas Andrius Voišnis.
Jo manymu, sostinės Naujamiesčio loftai užsieniečiams yra patrauklūs dėl kelių priežasčių: patogios lokacijos, kainos, erdvės pojūčio, išskirtinių įrengimo galimybių bei sąlyginai nebrangiai kainuojančio išlaikymo.
„Loftus perkantys klientai šį nekilnojamą turtą laiko perspektyvia ir ilgalaike investicija“, – pastebi A. Voišnis.
Jo teigimu, nepriklausomai nuo įsigijimo motyvų, užsieniečiai objektu domisi dėl strategiškai patogios būstų vietos. Naujamiesčio loftai glaudžiasi greta centro, o dėl puikiai išvystytos infrastruktūros turi gerą susisiekimą ir su kitais sostinės rajonais.
Anot jo, nebrangus lofto išlaikymas yra ypač parankus užsieniečiams, į Lietuvą atvykstantiems bei tokio tipo būste apsistojantiems tik per atostogas.
„Jiems nereikia baimintis patarnavimų sąskaitų, nes lofto išlaikymas kainuos ženkliai mažiau nei tradicinio būsto, o jo vertė augs mažiausiai dar kelerius metus“, – sako A. Voišnis.
Jo teigimu, investavimas į loftus tik dar labiau populiarės, o tai sudarys sąlygas ne tik naujų loftų objektų atsiradimui, bet ir paties miesto raidai.
„Esu tikras, kad per kelerius metus sostinėje atsiras dar ne vienas industrinės architektūros konversijos projektas į loftus, įnešantis deramą naudą miestui“, – sako jis.
„Concept Lofts“ vadovo teigimu, bendrovės plėtojamame „SoHo Lofts“ projekte didžiąjį dalį pirkėjų sudarė novatoriškumo, išskirtinumo bei prabangos ieškantys pirkėjai.
Lietuvoje vystomi pirmieji „Mini loftai“. Sostinėje plėtojamo „SoHo Lofts“ teritorijoje pradedamas naujas loftų projektas, skirtas ieškantiems netradicinių, bet mažesnių erdvių gyvenimui, darbui ar kūrybai.
Anot „Mini loftų“ vystytojo „Concept Lofts“ vadovo Andriaus Voišnio, tai – jau trečiasis tik loftų vystyme besispecializuojančios bendrovės projektas Lietuvoje.
„Atsižvelgdami į rinkos poreikius, klientų lūkesčius, į esamos gamyklos administracinio korpuso dalies architektūrą, nutarėme jį pritaikyti išskirtinių bei netradicinių, bet gerokai mažesnių ir vienų ekonomiškiausių būstų sukūrimui“, – sako „Concept Lofts“ vadovas.
Pasak jo, „Mini loftai“ bus realizuoti „SoHo Lofts“ teritorijoje, kairiajame administracinio pastato sparne. Pastato patalpos bus padalintos į nedideles, jaukias erdves, kurių dydis sieks nuo 34 kv. m. iki 60 kv. m., o lubų aukštis – apie 3 metrus.
„Mažų loftų paklausa Europoje nuolat didėja. Tokį populiarumą lemia nestandartinės erdvės, aukšos lubos bei itin ekonomiškas išlaikymas“, – teigia įmonės vadovas.
„Mini loftai” – jau trečiasis „Concept Lofts“ vystomas objektas. Šiuo metu bendrovė plėtoja „Radio Lofts“ ir „SoHo Lofts“ projektus, esančius tame pačiame, Naujamiesčio, rajone.
Kaip ir pirmtakai, „Radio Lofts“ bei „SoHo Lofts“, „Mini loftai“ įkurdinami tik pilnai gyvenimui tinkamoje aplinkoje. Pritaikant industrinio tipo patalpas individualiai gerovei, yra pilnai pakeičiamas buvusios gamyklos veidas, pasirūpinama naujais inžineriniais tinklais, prie kūrybinių, darbo ar gyvenamųjų reikmių priderinamas pagrindinis statinio interjeras bei eksterjeras.
A. Voišnio teigimu, vienas kvadratinis „Mini loftų“ metras kainuos apie 3300 litų, o iš viso pastate bus įrengti 36 tokio tipo būstai.
„SoHo Lofts“ yra pirmasis tikras loftų projektas Vilniaus mieste, kuomet visas gamyklos pastatas ir teritorija pritaikoma loftams. Sostinės centre esančios metalo staklių šlifavimo gamyklos išplanavimas leidžia projektuoti skirtingo dydžio ir paskirties loftus, atitinkančius individualius poreikius. Architektūrinis projektas efektyviai išnaudoja esamą pastato struktūrą ir aplinką, suteikia visapusišką pasirinkimo laisvę, kuriant ir projektuojant nestandartinę erdvę.
Kiekvienas būstą renkasi pagal savo norus, galimybes bei skonį. Trokštantys gamtos, pievų ir laukų grįžta į kaimą, kiti tuo tarpu negalintys palikti asfalto ir dangoraižių apsistoja mieste. Vieni renkasi butą, antri – namą. O treti? Tretieji renkasi…“fabriką“ (loftą)!
Darbų kalendoriuje siūlome pasižymėti gegužės 10–11 dienas ir jas skirti „Dizaino savaitgaliui“. Penktus metus vykstantis renginys, kaip ir kasmet, žada įdomią renginio programą bei nemažai „atradimų“. Vienas iš jų – neseniai debiutavęs LITHUANIAN DESIGN BLOCK_ projektas. Tai visiems puikiai žinomas „Daiktų viešbutis“, pakeitęs savo veiklos pobūdį ir tapęs kūrybine platforma, skirta dizaineriams bei nedidelėms dizaino grupėms, kurių darbai – „gimę“ Lietuvoje.
Gamyklos tipo gyvenamosios erdvės idėja, gimusi JAV dar XX a. viduryje, į Lietuvą atkeliavo tik prieš dešimtmetį. Loftų kaip namų-studijos idėja pamažu sudomina vis daugiau žmonių ir ima sparčiai populiarėti. Šiuo metu originalių loftų likę tiek nedaug, kad pradėta įgyvendinti idėją – statyti naujus didelių erdvių pastatus, kurie būtų panašūs į senas gamyklas. Lietuvoje loftai vertinami gana palankiai, tačiau ne vienas nekilnojamojo turto ekspertas teigia, kad tokias erdves dažniausiai renkasi menininkai.
Meksikos Valle de Guadalupe mieste, kuriame karaliauja vynai, esantis hotelio kompleksas vadovaujasi filosofija, kad architektūra turi gerbti gamtą ir jos negriauti savo kostrukcijomis. Skamba utopiškai, tačiau architektų kampanijai graciastudio ši užduotis pavyko puikiai.
Kiekvienas jau gali savo akimis pamatyti, kaip buvusios Kuro aparatūros gamyklos patalpos pritaikomos gyvenimui: visiškai įrengtas „Loft Town“ loftas svetingai pasitinka lankytojus.
Dvi skirtingai suplanuotos skirtingų paskirčių erdvės – tokią demonstracinę lofto versiją užsukantiems į svečius pristato projekto vystytojai. Nėra ko slėpti: dėžutėse augusius ir gyvenančius greičiausiai paperka laisvė planuoti ir keisti namus pagal savo poreikius.
Prijaukinta lofto erdvė
Demonstracinio lofto interjerą kūrusios dizainerės Dalos Mauricaitės („Daiktų viešbutis“) teigimu, įgyvendinant projektą stengtasi atsakyti į klientų dažniausiai užduodamus klausimus bei parodyti, kaip galima skirtingais būdais įsirengti loftą: suskirstyti erdvę į kambarius ar palikti bendrą erdvę, žaisti su aukščiais. Keturių aukštų pastate vienas loftas įrengtas kaip butas su antresole, su vaikų kambariu, atskiru miegamuoju, darbo kambariu, dviejomis voniomis. Antrajame lofte įkurtas namų biuras.
„Skirtingai nuo daugelio šiuo metu siūlomų butų, kurie jau būna suplanuoti, lofto erdvę galima „prisijaukinti“, „sukirpti“ pagal save. Pavyzdžiui, jei žmogus negamina, ar jam reikia didelės virtuvės? O jei didžiąją laiko dalį namuose jis praleidžia lovoje, gal jam patiktų erdvus miegamasis? Loftas – tai tuščias kubas, kurį galima planuoti kaip tik širdis geidžia“, – sako D. Mauricaitė.
Tiesa, susiplanuoti gyvenamąją erdvę tradiciškai norima minimaliomis išlaidomis. Tačiau, sako dizainerė, sutaupyti pavyks tik turintiems vaizduotę: „tikroji loftų prigimtis suvokiama architektams, menininkams, kurie stokoja pinigų, bet turi viziją ir laiko, tad po kruopelytę surenka bendrą visumą. Tačiau šiandien žmonės loftus renkasi ne dėl pigumo, o dėl kitų privalumų – erdvės, šviesos, tad interjero kūrimą ir erdvių atskyrimą patiki profesionalams“.
Mitai apie loftus – gajūs
Loftų projektai Lietuvoje dar visai jauni, tačiau jau apipinti padavimais ir legendomis. Nepaisant to, kad 85 proc. Lietuvos gyventojų pritaria nebenaudojamų sostinės gamyklų pavertimui į loftus, stereotipų nemažėja. Kokie jų labiausiai paplitę ir ką apie juos mano ekspertai?
Jokio privatumo. Įprasta manyti, kad loftas – atvira erdvė be sienų, kur visos paslaptys ir muilo operos – kaip ant delno. Tiesa ta, kad lofto gyventojai gali dalinti erdvę kaip panorėję: statyti sienas, kabinti užuolaidas, atsitverti stiklu ar knygų lentyna. Nuo asmeninių poreikių priklauso, ar gyventojas turės privatų kampelį.
Brangus šildymas. Iš tiesų, senos sienos ir didžiuliai langai kelia grėsmę piniginei, tad patikimiausi loftai – atnaujinti, su naujomis šildymo ir komunikacijos sistemomis ir, žinoma, autonominiu šildymu. Dažną bauginančios aukštos lubos nėra trūkumas, mat šiltas oras yra lengvesnis už šaltą, tad nuo pirmo aukšto radiatorių kyla į lofto antresolę, o antrame aukšte jungti šildymo net neprireikia.
Tarša. Ne paslaptis, kad anksčiau veikusių gamyklų teritorijų grunte gali būti sunkiųjų metalų ar toksinių medžiagų, tačiau spekuliacijų šia tema gali būti daugiau nei realios grėsmės sveikatai. Specialistų teigimu, projektų vykdytojai dažnai savo iniciatyva atlieka užterštumo tyrimus, mat nelinkę rizikuoti investuodami į abejotino saugumo projektą, o ir pirkėjai aktyviai domisi gyvenamosios aplinkos būkle.
Taršos klausimas neaplenkė ir Kuro aparatūros gamyklos, kur anksčiau buvo gaminami kuro siurbliai, purkštuvai žemės ūkio technikos varikliams. „Loft Town“ projekto vadovė Rūta Rimkienė teigia, kad į tokius projektus iš anksto žiūrima įtariai, lyg pro didinamąjį stiklą. „LOFTTOWN investicijos siekia dešimtis milijonų litų, tad mes patys suinteresuoti, kad viskas būtų tinkamai ištirta, gauti visi reikalingi aplinkosauginiai dokumentai. Šiam darbui buvo pasamdytos net tarptautinės aplinkosaugos audito kompanijos ir išvados apie užterštumą pateiktos“, – sako R. Rimkienė.
Pasak „Loft Town“ pardavimų ir marketingo skyriaus vadovės Linos Stasiukynienės, projekto vystytojai sąmoniningai neignoruoja buvusios „Kuro aparatūros“ gamyklos istorinio konteksto ir palikimo, atvirkščiai – kaip tik stengiasi jį pabrėžti, mat gamykloje tvyrojusią aurą daugelis pamena iki šiol.
Viena tokių žmonių – daugiau nei trisdešimt metų dirbusi Kuro aparatūros gamyklos inžiniere mechanike Svetlana Tarasova, šiandien šiltai vadinanti buvusią darbovietę „mūsų gamykla“.
Po studijų Volgograde Jus paskyrė į Kuro aparatūros gamyklą. Kokia ji Jus pasitiko?
Kuro aparatūros gamykla pradėjo veikti 1959 metais, ir kai mes persikėlėme čia gyventi ir dirbti, gamykla buvo laikoma dar nauja ir didelė – joje sovietiniais metais iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dirbo virš 7000 darbuotojų. Buvome jauni ir entuziastingi, darbo valandų neskaičiuodavome. Pamenu, nors dirbau technologų skyriuje, pradžioje, kai reikėdavo įvykdyti darbo planą, tekdavo paplušėti ir naktinėje pamainoje prie konvejerio, o ryte nemiegojus eiti į savo tiesioginius darbus.
Tačiau tai nebuvo kažkoks blogis. „Kuro aparatūros“ gamykloje, kaip ir kitose klestinčiose TSRS gamyklose buvo tvarka, dirbti reikėdavo daug, tačiau ir socialinė sistema veikė nepriekaištingai. Gamyklai priklausė keli poilsio namai, profalaktoriumai, buvo sudarytos tikrai geros poilsio, sveikatingumo sąlygos, darbuotojai nemažai keliaudavo į įvairias ekskursijas po tuometinę TSRS.
Taigi, gamykla buvo laikoma prestižine?
Taip, ji priklausė tuometinei Valstybinei žemės ūkio ir gamybos ministerijai. Visoje TSRS ši gamykla garsėjo kaip turinti labai modernias stakles bei įrangą ir gaminanti labai kokybišką produkciją. Čia užsakyti produkcijos važiuodavo iš visos TSRS – nuo centrinės Azijos respublikų iki Ukrainos, tačiau produkciją parduodavo ir užsienio šalims. Mūsų gamykla nuolat buvo didžiausios Maskvos Žemės Ūkio parodos garbės lentoje su dar keliomis Lietuvos įmonėmis.
Šioje gamykloje buvo gaminami įvairūs degalų siurbliai, purkštuvai žemės ūkio technikai – traktorių ir kombainų vidaus degimo varikliams.
Tačiau yra išlikusios senos gamyklos nuotraukos, kuriose darbuotojai vilki ir baltais chalatais…
Taip, mes bendradarbiaudavome su moksliniais institutais, ir gamykloje buvo atliekamos gamybinės operacijos, kuriose tikslumas siekdavo pusę mikrono. Kai kuriuose cechuose žmonės dirbdavo apsirengę baltais chalatais, užsimovę baltas pirštines, kad nuo žmogaus delnų sklindanti šiluma nepakenktų detalių tikslumui. Apskritai gamyklos cechuose griežtos darbo taisyklės reikalavo palaikyti švarą ir tvarką, ir tai nebuvo tušti lozungai.
Be to, gamykloje buvo ir technologijų, ir projektavimo skyriai, kuriuose buvo vykdomi moksliniai tyrimai.
Minėjote, kad gamykloje vyko labai aktyvus bendruomeninis gyvenimas.
Iš tikrųjų viskas buvo sutvarkyta taip, kad ir po darbų, gamyklos teritorijoje virtų aktyvus bendruomeninis gyvenimas, žmonės praleistų čia savo laisvalaikį. Darbuotojai galėjo užsiimti labai įvairia veikla. Pavyzdžiui, aš pati dainavau gamyklos chore, taip pat žaidžiau krepšinį.
Gamyklai priklausė stadionas kitoje Kalvarijų gatvės pusėje. Taip pat gamyklos teritorijoje buvo pastatytos atskiros sporto, aktų salės, kur vykdavo įvairūs pasirodymai, konkursai. Pas mus gyvenimas tiesiog virė, o žmonės buvo labai aktyvūs, visuomeniški. Toks buvo mūsų gyvenimas, mums netgi patikdavo eiti į socialistines demonstracijas. Ne dėl to, kad tai būtų mums svarbu ideologiniu požiūriu, bet labai smagiai praleisdavome laiką, pabendraudadvome.
Tuos laikus prisimenate su nostalgija?
Žinoma, galima teigti, kad už mus galvodavo, reguliuodavo gyvenimus, tačiau kiekvienas laikmetis turi savų pliusų ir minusų, o mūsų gyvenimas būdavo labiau prognozuojamas. Atmosfera šioje gamykloje tikrai buvo gera, žmonės dirbdavo noriai ir labai bendraudavo tarpusavyje. Netgi prabėgus dešimtmečiui po gamyklos uždarymo mes nenutraukėme ryšių, buvome susitikę paminėti gamyklos jubiliejaus.
Labai džiaugiuosi, kad šios gamyklos istorija neignoruojama, jos nebandoma nuslėpti, o kaip tik – prisiminti.
Parengė Ina Peseckienė
Nuotr. „Loft Town”, Ievos Varkojytės
Gegužės 12-15 d. Vilniuje, Ševčenkos g. 16a įsikūrusiame „loftų“ kvartale „Dizaino savaitgalis“ jau trečią kartą pristatys Lietuvos ir pasaulio dizaino naujoves. Renginio organizatoriai intriguoja įspūdinga programa ir žada pirmojo Lietuvoje dizaino parko atidarymą, alternatyvių Vilniaus vietų žemėlapio „PRESENTvilnius.lt“ pristatymą bei iki 100 įvairiausio pobūdžio dizaino renginių.
„Šiemet užsibrėžėme „loftų“ kvartale dizaino kūrinius apgyvendinti ilgiau nei keturias dienas. Pirmame Lietuvoje dizaino parke įsikurs įvairiausi dizaino objektai, kuriuos Vilniaus gyventojai ir svečiai galės apžiūrėti ne tik renginio metu, bet ir ištisus metus“, – pasakojo renginio organizatorė Dalia Mauricaitė. Parko teritorijoje bus galima išvysti baldų dizaino konkurso [neformate] retrospektyvą ir net ispanų tapytojo Lino Lago graffiti.
Kita ne ką mažiau įdomi naujiena – alternatyvių Vilniaus vietų žemėlapio „PRESENTvilnius.lt“ pristatymas. „Paprastai turistams prieinama informacija apsiriboja pagrindinėse miesto gatvėse esančiomis parduotuvėmis ir istoriniais paminklais, todėl daugybė unikalių ir nedidelių vietų – „boutique“ parduotuvėlės, barai, kavinės, turgūs ir pan. – lieka neatrastos. Didžiuosiuose Europos miestuose jau įsitvirtinę alternatyvūs „gidai“, tad jų įkvėpti parengėme kitokį, niekur iki šiol neregėtą įdomių Vilniaus vietų maršrutą”, – intrigavo D. Mauricaitė.
Šiais metais sulaukta daugiau nei 80 norinčių dalyvauti: pradedant dizaino naujokais, profesionaliais dizaineriais, meno galerijomis, dizaino parduotuvėmis ir baigiant kūrybiškais verslais, pristatančiais su dizainu susijusias inovacijas. „Pastarųjų pareikšta iniciatyva dalyvauti mums tik darsyk patvirtina, kad einame teisingu keliu ir esame įdomūs ne tik dizaino profesionalams, bet ir plačiajai visuomenei,“ – sakė D. Mauricaitė. Jau antrus metus iš eilės dizaino savaitgalyje dalyvauja legendinė kompanija „Nike“, pirmą kartą – kavinių tinklas „Coffee Inn“, pristatysiantis Lietuvos dizainerių kurtą daiktų seriją. Visi besidomintys loftais galės susipažinti su nauju pirmojo loftų miesto Rytų Europoje „Loft town“ projektu ir žvilgsniu pasivaikščioti po įspūdingo dydžio popierinį maketą.
Loftai bujoja visu pajėgumu! Buvusi Kuro aparatūra virs pirmuoju loftų miestu Rytų Europoje. Iš beveik 50 000 kv. m. buvusių gamyklos statinių jau pradedamas formuoti savotiškas miestas mieste, kuriame bus įrengti butai, studijos, loftai bei kūrybai ir darbui skirtos patalpos. Anot vystytojų, „Loft Town“ yra pirmasis projektas Lietuvoje, kuomet buvęs industrinės architektūros pastatas pritaikomas tokiu mastu.
Pirmojo tikro loftų projekto „SoHo Lofts“ pirmasis aukštas bus skiriamas gyvenamosioms bei kūrybinėms reikmėms, o ne komercijai. Pramoninį pastatą antram gyvenimui kelianti kompanija „Concept Lofts“ objekte ėmėsi Lietuvoje dar plačiai nepaplitusių, tačiau pasaulinėje loftų kultūroje žinomų vadinamųjų „townhouse“ tipo loftų projektavimo darbų.
„Nepaisant siūlymų „SoHo Lofts“ pirmąjį aukštą skirti įvairiems biurams ar nedidelėms parduotuvėms, butikams, nutarėme, jog šie plotai turėtų išlikti kiek įmanoma asmeniškesni, tad ėmėme projektuoti individualiai gerovei, o ne komercinei veiklai pritaikytas erdves“, – pažymi Andrius Voišnis, „Concept lofts“ vadovas.
Pasak A. Voišnio, „SoHo Lofts“ yra pirmas loftų projektas Lietuvoje, kurio visi aukštai bus paversti gyvenamosiomis patalpomis ar kūrybinėmis studijomis. Tokiai veiklai pritaikyto pastato pirmąjį aukštą sudarys townhouse tipo būstai, skirti jaučiantiems žemės trauką bei sergantiems miestu, kurių iš viso bus įrengta ne daugiau 25.
Townhouse tipo loftų išskirtinumas – sąlytis su žeme. Vienas kvadratinis metras tokio tipo lofto kainuos nuo 3850,00 litų. Vidutinis jų dydis bus apie 65 kv. m., su galimybe įsirengti antrą lygį, leidžiantį plotą laisvai išplėsti iki 100 kv. m., bet kuris nėra parduodamas kaip atskiras plotas ir už kurį nereikia mokėti.
„Tai yra viena unikalesnių SoHo Lofts galimybių, leidžianti beveik per pus pasididinti plotą, nemokant papildomai už kvadratūrą antrame aukšte, nes parduodamas yra tik grindų plotas. Tokiu būdu, kvadratinio metro kaina sumažėja daugiau nei trečdaliu“, – sako Andrius Voišnis.
Šešių metrų pirmojo aukščio būstų šeimininkai turės individualius įėjimus. Paprastai tokias privilegijas turi privačių namų gyventojai, tačiau „SoHo Lofts“ sieks keisti nusistovėjusį stereotipą.
„Townhouse tipo būstai yra plačiai paplitę pasaulio metropoliuose. Šis anglosaksiškos kilmės žodis turi ne tik pažodinį vertimą. Istoriškai susiklostė, jog sąvoka žymi sostinėje ar kitame didmiestyje esantį kotedžo tipo būstą, kuriuose Londone bei Niujorke gyvena daugelis pasaulio garsenybių“, – pasakoja A. Voišnis.
Jis priduria, jog pirmojo „SoHo Lofts“ aukšto townhouse tipo loftai, skirti nuolatiniam gyvenimui ar kūrybai bei sukurti visiems gyventojams, neskirstant jų luomais.
„SoHo Lofts“ yra pirmasis, tikras loftų projektas Vilniaus mieste, kuomet visas gamyklos pastatas ir teritorija pritaikoma loftams. Sostinės centre esančios metalo staklių šlifavimo gamyklos išplanavimas leidžia projektuoti skirtingo dydžio ir paskirties loftus, atitinkančius individualius poreikius. Architektūrinis projektas efektyviai išnaudoja esamą pastato struktūrą ir aplinką, suteikia visapusišką pasirinkimo laisvę, kuriant ir projektuojant nestandartinę erdvę.