Search Results for: "ligos"
Fotografas Angelo Merendino, vos tik pamatęs Jennifer, iš karto suprato, kad jie skirti vienas kitam. Pora greitai susituokė. Tą dieną Niujorke juos supo šeima, draugai ir beprotiška meilė…
Įprasta manyti, kad sąnarių ligos vargina tik vyresnio amžiaus žmones. Visgi ši nuostata klaidinga. Dėl nejudraus gyvenimo būdo ar, atvirkščiai, pernelyg intensyvaus sportinio krūvio, netinkamai atliekamų pratimų, prastos mitybos, žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo, ar nekontroliuojamo viršsvorio uždegiminės sąnarių ligos jaunesnio amžiaus žmones užklumpa net dažniau nei senjorus, pastebi specialistai.
Pastarųjų metų statistika rodo, kad moterų, sergančių lytiniu keliu plintančiomis ligomis, amžius jaunėja. Medikų teigimu, tai gali būti susiję su jaunėjančia lytinio gyvenimo pradžia ir atsakomybės, o kartu ir informacijos apie šias ligas stoka.
Susirgo ir kosti bei čiaudi kolegos ar šeimos nariai, o jūs tikitės neužsikrėsti? Ar žinote, kad čiaudint oras skrieja greičiau nei greitkeliu lekia automobiliai, todėl virusui jus pasivyti – vieni niekai? Sunkios ligos išvengti pavyks, jei esate pasiskiepiję nuo gripo. Nors sergamumas gripu ir peršalimo ligomis visoje Lietuvoje dabar auga, skiepytis dar nevėlu, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai.
Noras profilaktiškai lankytis pas gydytojus ir atlikti tyrimus daugeliui yra svetimas, nes niekas nemėgsta į sveikatos įstaigą eiti tarsi „šiaip sau“. Tačiau sveikatos specialistai perspėja, kad tai – vienintelis tikrai patikimas būdas išvengti arba anksti diagnozuoti onkologinius susirgimus.
Sėdimas ir patogus darbas biure gali atrodyti itin patraukliai, tačiau, anot medicinos specialistų, po šiuo įvaizdžiu slepiasi ir nemaža rizika tapti profesinės ligos auka. Remiantis Lietuvos statistika, sėdimą darbą dirbantys žmonės itin dažnai kenčia dėl riešo kanalo sindromo ir hemorojaus.
Turiu problemą. Nuo vaikystės sergu nepagydoma odos liga ir dėl to labai kompleksuoju. Visą laiką slepiuosi nuo žmonių, nenoriu dėl to bendrauti, tiesiog yra sunku.
Rugsėjo 26 d. į medikus kreipėsi karščiuojantis Vilniaus rajono gyventojas. Vyrui buvo diagnozuota difterija. Paskutiniai šios užkrečiamos retos ligos atvejai Lietuvoje buvo nustatyti 2008 m.
Jau netolimoje ateityje gydytojai šalies ligoninėse galės pildyti ligos istorijas įkalbėdami duomenis balsu tiesiai į kompiuterį, kuris garsinę informaciją automatiškai pavers rašytine.
Kompleksines e-sveikatos IT sistemas kurianti bendrovė „Webmedia“ pradeda pilotinį patobulintos universalios ligoninės informacinės sistemos „Webmedia’s eHealth Suite“ diegimą, kuri be daugelio kitų turės ir tokią funkciją.
Naujojoje versijoje bus įdiegta atnaujinta radiologijos informacinė sistema, kompiuterizuojanti diagnostinius tyrimus ir leidžianti įkalbėti tyrimų aprašus balsu, kurie automatiškai verčiami tekstine informacija. Modulis ypatingas tuo, kad informacijos vertimo tikslumas siekia 95%, o tai labai aukštas rodiklis automatizuoto vertimo sistemoms, jis buvo pasiektas įvedant į sistemos atmintį daugiau nei 50 tūkst. radiologijos terminų ir kartu su kalbos specialistais sukūrus inovatyvius informacijos apdorojimo algoritmus.
Kiti ligoninės sistemos moduliai kol kas turės transkripcijos funkcionalumą, kai gydytojo įkalbėta garsinė informacija bus įrašyta į ligos istoriją, o ją į tekstinę informaciją perves duomenų įvedimo
specialistai. Pamažu, kai bus suformuotos kitų medicinos sričių terminų duomenų bazės, visas kalbinės informacijos konvertavimas į tekstinę bus atliekamas automatiškai.
Ši programinė įranga nuo 2006 m. naudojama Estijos universitetinėse Tartu klinikose, didžiausioje ir moderniausioje kaimyninės šalies gydymo įstaigoje, kuria naudojasi 3.500 vartotojų.
„Duomenų įvedimas balsu ir kitos gydytojų darbą palengvinančios priemonės čia leis sutaupyti iki 40% brangaus medicinos specialistų darbo laiko, kuris skiriamas ne biurokratijai, o efektyviam ligonių aptarnavimui. Sistema yra pritaikyta naudoti keliomis kalbomis, o netrukus bus išleista ir Lietuvai pritaikyta sistemos versija”, – sakė sistemą Tartu klinikose įdiegusios bendrovės „Webmedia“ vadovas Arnoldas Jankūnas.
Naujoje ligoninių informacinėje sistemoje kaip atskiras modulis bus siūloma pilnai integruota atnaujinta laboratorijų informacinė sistema, kuri leidžia fiksuoti ir kontroliuoti įvairių laboratorijų (biochemijos, imunologijos, mikrobiologijos, genetikos ir kitų) darbo procesus. Pernai vien Tartu klinikų laboratorijose buvo atlikta 8,5 mln. tyrimų.
„Ši ligoninė galėtų būti geros praktikos pavyzdžiu Lietuvos sveikatos įstaigoms. Estijos Tartu klinikose pažangi e-sistema leido pagerinti sveikatos paslaugų kokybę bei sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigus. Estijoje jau veikia Nacionalinė sveikatos įrašų sistema, kurioje kaupiama paciento sveikatos istorija, nacionalinis vaizdų bankas bei elektroninio recepto sistema; apie 85% proc. išrašomų receptų yra elektroniniai“, – sako bendrovės „Webmedia“ direktorius.
Tuo tarpu Lietuvoje dabar absoliuti dauguma ligonių ir poliklinikų didžiąją dalį pacientų informacijos kaupia autonomiškai ir dokumentus archyvuoja popieriniame formate. Pasak „Webmedia“ atstovo, Lietuva šiuo atžvilgiu yra dar gerokai atsilikusi.
Informaciją perkėlus į elektronines formas ir įdiegus bendrą sveikatos įstaigų informacijos sistemą, paciento duomenis galės nesunkiai rasti ir peržiūrėti gydytojas bet kuriame Lietuvos mieste. Veikiant tokioms elektroninėms ligoninių sistemoms, gydytojai gali naudoti ir tarpusavyje keistis įvairiais paciento duomenimis – ligos istorijos įrašais, elektroniniais receptais, vaizdų saugykloje esančiomis skaitmeninėmis rentgeno nuotraukomis, kardiogramomis. Naudojantis bendrais duomenų archyvais, nebūtina kaskart atlikti naujų tyrimų – taip taupomas laikas ir resursai.
Sistema saugiai pasiekiama per visas naujausias interneto naršykles, įskaitant ir planšetinius „iPad” tipo kompiuterius bei išmaniuosius telefonus. Visi medicininiai dokumentai naujoje e-sistemoje atitinka visuotinai pripažįstamus klinikinės informacijos apsikeitimo standartus (HL7 v.3, CDA, kt.), o tai reiškia, kad juos būtų galima naudoti bet kurioje kitoje ligoninėje, kurioje įdiegta analogiškus standartus sistema.
Pacientų registras leidžia atsisakyti popierinių ligos istorijos kartotekų – visi pacientų duomenys saugomi serveriuose, o integracija su Valstybinės ligonių kasos duomenų registrais leidžia bet kada patikrinti paciento draustumą.
Kofeinas yra bene dažniausiai vartojama stimuliuojanti medžiaga visame pasaulyje. Be jo sunkiai apsieina daugelis pasaulio žmonių, todėl vis dažniau kalbama apie kofeino poveikį sveikatai. Tiesa, tenka pripažinti, kad dėl neigiamo kofeino poveikio mūsų sveikatai dažniausiai kaltas neoptimalus jo vartojimas, o pats kofeinas pasižymi įvairiomis savybėmis. Apie tai, ko dar nežinojote apie kofeiną, pasakoja mitybos specialistė Ieva Kuodienė.