Search Results for: "lietuvis dirba Tesla"

Byvis ir Tešlagalvis sugrįžta! Interviu su serialu kūrėju Mike'u Judge'u (Video)

Byvis ir Tešlagalvis sugrįžta! Interviu su serialu kūrėju Mike’u Judge’u (Video)

Garsieji Byvis ir Tešlagalvis po keturiolikos metų tylos grįžta į MTV eterį, kad vėlei sudrumstu ramybę. Lietuvoje ši laida tikriausiai buvo pirmoji, kurios dubliavimą lietuviškai dėl pernelyg sodrios leksikos kadaise uždraudė valstybinės institucijos.

Į mūsų visų sąmonę įnešę tokius vertybinius išsireiškimus kaip „kala į klyną“ arba „knisa“ šie negailestingi kultūros kritikai vėl nusiteikę pasakyti tiesą apie mus pačius. Jūsų dėmesiui Vice žurnalisto interviu su šio serialo kūrėju Mike’u Judge’u.

Keistai jaučiuosi Tave sutikęs

Galbūt dėlto, kad aš keistas (juokiasi)?

Gerąja prasme. Tiesiog Tavo darbai tikrai padarė nemažą įtaką mano humoro jausmo vystymuisi. Pakeitei ne tik mane, bet ir visą kartą. Leidai man suprasti, jog tiesiai šviesiai sakyti, kad kažkas „knisa“ ir juoktis iš to yra visiškai normalu.

Pastaruoju metu daug kas man sako du dalykus: „Užaugau žiūrėdamas Tavo darbus“ arba „kai augau, niekas man neleido tokių dalykų žiūrėti“.

Mano tėvai buvo pakankamai šaunūs ir nedraudė to žiūrėti, tačiau lankiau katalikų mokyklą, ten dėsčiusios vienuolės absoliučiai netoleravo tokių laidų kaip Simpsonai, o ką jau kalbėti apie Byvį ir Tešlagalvį. Tiesa, kad Tu taip pat lankei katalikišką mokyklą?

Taip, aš baigiau katalikišką vidurinę mokyklą, bet iki 9-os klasės lankiau paprastą. Girdėjau, jog pasirodžius pirmosioms mano serialo dalims tos mokyklos laikraštis apie mane prirašė nelabai gražių dalykų.

Kaip, Tavo nuomone, į atsinaujinusį serialą žiūrės originalo akyse neregėję vaikai? Bijau, kad šią kartą atspindinti kultūra yra tokio žemo lygio, jog jie tiesiog nepajėgs perprasti Byvio ir Tešlagalvio komentarų. O gal aš senstu ir darausi irzlus

Kai pradėjau kurti šį filmuką, jau buvau senas. Kaip ir tau, man jau stukseno 30, akivaizdu, kad jaučiausi vyresnis už savo kuriamus veikėjus. Žinai, pasijauti keistai, kai prisimeni, jog 1992 m. MTV kanalo vadovybei AC/DC ar Metallica atrodė pasenę kultūriniai simboliai, jiems mieliau skambėjo tokių grupių pavadinimai kaip Nirvana ar Pearl Jam (pasirodo, užrašai ant porelės dėvimų marškinėlių galėjo būti kiek kitokie – vertėjo pastaba). Taigi, jau tada atrodžiau senamadiškas, kita vertus, tai atspindėjo mano dvasinę būseną, ne populiarių vardų vaikymąsi. Viskas kartojasi, tik dabar MTV kanalu žiūriu tokias laidas kaip Jersey Shore ir Nėščia šešiolikametė. Paskutinis filmuko epizodas pasirodė prieš 14 metų, savaime suprantama, jog daug kas pasikeitė. Kita vertus…

Tavo personažai liko tokie patys

Taip, pavyzdžiui, kai kūriau hipiuojančio mokytojo personažą, susimąsčiau, ar daug tokių tipų vaikšto aplink. Apsidairęs, išvydau gausybę jų ir vis dar pastebiu tokius kaip jie. Žinoma, kai ką reikia pritaikyti šiems laikams, bet juk Simpsonai iki šiol dėvi tuos pačius drabužius bei vaikšto tomis pačiomis šukuosenomis.

Pakalbekim apie MTV, kuris per 15 metų pasikeitė tiesiog neatpažįstamai, toks jausmas, kad tik dvynės ir nevykėliai žiūri šį kanalą. Ar dirbi su tais pačiais žmonėmis kaip kadaise?

Apmaudu, kad nebeliko Judy McGrath, kuri ten dirbo kai dar tik atėjau į šį kanalą, bet komandos branduolys išliko. Keista – kai FOX kanalui kūriau Karalių Hilą, šie atleidinėjo darbuotojus kas keli mėnesiai. Nors MTV vadovybėje liko tie patys žmonės, pats kanalų tinklas pasikeitė labai stipriai. Tinklelis pilnas tokių laidų mergaitėms kaip Paauglė Mama ir mes jiems reikalingi, kad pritrautume vyriškos lyties auditoriją.

Planavai Byvio ir Tešlagalvio sugrįžimą ar buvai paskatintas MTV?

MTV man siūlydavo kurti naujas serijas kas 1-2 metus. Jie norėjo dar vieno Byvio ir Tešlagalvio filmo, po to pradėjo kalbėti ir apie serialą. Mane šios kalbos pasiekdavo per vadybininką, pastarąjį kartą pajutau labai stiprų spaudimą sugrįžti. Baigėsi Karaliaus Hilo serialas, buvau pabaigęs veiksmo filmo Extract kūrimą ir visai nenorėjau greitu metu užsiimti kažkuo panašiu. Po paskutinės Byvio ir Tešlagalvio serijos jaučiausi absoliučiai išsikvėpęs, bet niekada nebuvau nusiteikęs šį reikalą absoliučiai palaidoti.

Buvo sunku vėl prabilti savo personažų balsais?

Jei tai nebūtina, aš jų neįgarsinu, bet jei reikia, darau tai su džiaugsmu. Tiesiog tai nėra užsiėmimas, kuriam aukočiau savo laisvalaikį.

Pastebėjau, jog pasikeitė filmuko logo užrašas iš MTV’s Beavis and Butt-Head į Mike Judge’s Beavis and Butt-Head, ankščiau tai regėjau tik ant filmuko Dvd dėžučių, ką šis subtilus, bet svarbus pokytis reiškia?

Prieš man pradedant dirbti su MTV teises į šį filmuką buvau pardavęs Liquid Television kanalui. MTV man atvirai nesakė, ką ketina daryti su kurtais personažais, bet aš pagalvojau, jog vienai dviejų minučių serijai sukurti man užtrunka nuo šešių iki aštuonių savaičių. Rodydamas dvi sukurtas serijas festivaliuose bei Liquid Television uždirbau porą tūkstančių dolerių. Pavargau nuo to, be to, jaučiausi esąs niekas, taigi, pardaviau teises MTV, jie pakvietė mane kurti Byvio ir Tešlagalvio serijas. MTV užsimanė pavadinti mano kūrinį MTV’s Beavis and Butt-Head. Baigus filmą, jaučiau nepasitenkinimą dėl kai kurių detalių ir pasiučiau juos velniop (juokiasi). Pakeisti pavadinimą į dabar esantį pasiūlė mano advokatas.

Ar pateikdamas trumpametražius filmukus Liquid Television kanalui bent įsivaizdavai, kad filmukas apie pora galimai protiškai atsilikusių mokyklos draugų nuotykius gali tapti tokiu fenomenu?

Geras klausimas. Tiesiog kūriau šiuos namudinius filmukus ir nesileidau nešamas į iliuzijų šalį. Iš dalies mąsčiau, jog būtų šaunu kartu su bendraminčių komanda kurti filmus Dalaso mieste, rasti komedijomis užsiimančių žmonių arba pradėti dirbti su animacine kamera. Tiesiog bandžiau už kažko kabintis. Dirbant su Byvio ir Tešlagalvio projektu, kartą pamąsčiau, kad tai gali būti personažai, kuriuos kažkas panorės perkelti į aukštesnį lygmenį. Išvysti savo darbo vaisių per Liquid Television man buvo kaip svajonės išsipildymas, antra vertus, jaučiau, kad galiu daugiau. Tuo metu pamažu pradėjo įsibegėti simpsonų manija.

Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje aplink filmukus dažnai tvelkėsi kontraversiškumo aura. Animaciniai filmukai nebūtinai yra skirti vaikams ir tai žmones varė į paniką, be to, animacinėmis priemonėmis dažnai galima pasakyti kažką, ką bandant pavaizduoti tikroviškesnėmis priemonėmis, būtų nueita per toli. Ar dar įmanoma įsiutinti žmones? Juk niekas nereiškė nepasitenkinimo kai Kartmenas (Pietų parko herojus) iš vieno vaikėzo tėvų pagamino čili, drįstu manyti, kad parodžius tai prieš 15 metų žmonės būtų tiesiog pasiutę. Kokiais būdais žadi stumtelti moralines ribas?

Toks požiūris man apskritai svetimas. Tuo metu, kai tik pradėjau lankytis Holivude, kiekvienąkart išgirdęs vadovybę vartojant žodžius „aštrus“ ar „tamsus“, suprasdavau, kad kažkas susimovė ir visi dėl to praranda savo pinigus. Turint gerą ir kiek pamišusią, žmones erzinančią idėją galima su visu tuo praslysti. Tuo metu vyravo įsitikinimas, kad animaciniai filmukai skirti tik vaikams. Dauguma jau pamiršo, kokie skandalingi savo metu buvo Simpsonai: Bartas buvo paprasčiausias nevykėlis ir žmonės negalėjo suprasti, kaip galima jį tokį vaizduoti, juk kiekvienas turėtų būti laimėtojas. Antra vertus, tuometiniuose animacijos festivaliuose buvo rodomi dalykai iki kurių šiuolaikiniams TV serialams dar labai toli (juokiasi). Mano karta augo stebėdama nuostabius senuosius Warner Bros filmukus, po to, iki kol pasirodė Tracy Ullman Show bei Simpsonai reikalai šioje srityje buvo prasti.

Ar Byvis dar sakys „ugnis“?

Taip, jis dar sakys „ugnis“.

Nuostabu, kitas mane neraminantis klausimas – ar sugrįš kitas tavo kurtas serialas „Daria“?

Pastaruoju metu manęs to klausinėja taip įnirtingai, jog pradedu mąstyti apie jos atgaivinimą. Visada ji patiko, bet produseriai užsimanė kūrybiame procese apsieiti be manęs. Suprantu, kad serialas būtų puikus, jie net pasamdė pora išties puikių scenaristų jo kūrybai, bet jaučiausi įsiutęs dėl tokio jų elgesio, todėl nusprendžiau nuo viso to atsiriboti.

Daria man labiau patiko kaip dar vienas Byvio ir Tešlagalvio veikėjas, bet tikriausiai daugumai labiau prie širdies buvo atskiras, jos vardu pavadintas serialas

Man taip pat. Priešingai nei likę personažai, Daria kartais pavaizduodavome ne vien kaip neigiamą veikėją. Man patiko konfrontacija tarp jos ir pagrindinių veikėjų, todėl neatmetu galimybės šį personažą sugrąžinti.

Girdėjau, kad jei kažkas pasirodys pernelyg nepadoru MTV kanalo vadovybei, išplatinsi nemalonę užsitraukusį epizodą internetu, kol kas panašių incidentų nekilo?

Dar ne, bet artėju link to (juokiasi).

Gal galėtum būti kiek atviresnis?

Bandau atgaminti. Kanalo vadovybė peržiūrinėjo laidas ir burbėjo kažką panašaus į: „laidos prodiuseriai nėra patenkinti tuo ir anuo“. Aš pasakiau: „esu nepatenkintas, jog man draudžiate rodyti, ką aš noriu rodyti, juk aš tos laidos prodiuseris. Tokiu atveju patalpinsiu šį turinį Youtube“. Youtube ir taip pilnas mano produkcijos.

Juk visiems patinka tai, ką darai, kita vertus, Jums, autoriams, kartais tai turėtų tapti tikrų tikriausiu galvosūpiu

Neturiu nieko prieš tai. Vienintėlis su Youtube susijęs mane liūdinantis įvykis – pirmojo mano kurto filmuko įkėlimo ten aplinkybės. Naudojau taip vadinamą track-reading technologiją, kai piešiama žodžius sinchronizuojant su juos tariančiomis lūpomis, dirbau su laikmačiu ir sugaišau tam visą amžinybę. Nepaisant visko, į Youtube svetainę įkeltas filmukas prarado garso ir vaizdo sinchronizaciją (juokiasi). Džiaugiuosi matydamas jį ten, bet šis nesusipratimas tiesiog varo mane iš proto.

Jei jau prakalbome apie Youtube – tai turbūt vienintelė vieta, kurios pagalba žmonės dabar žiūri muzikinius klipus. Tikiuosi Byvis ir Tešlagalvis tęs keistų ir naujų muzikinių klipų žiūrėjimo tradiciją. Visada svarsčiau, ar pats atrenki tinkamus klipus, o gal turi kažkokių pagalbininkų?

Daugumą atradau pats, bet turėjau pagalbininkų. Kai serialo populiarumas pradėjo kilti į padanges, žmonės tiesiog užvertė mus įvairiais video. Niekas pernelyg nepasikeitė, yra daug puikių klipų, kurių niekas neberodo per televizorių. Kita vertus, kaip zilijoną muzikinių vaizdo klipų peržiūrėjęs žmogus, nesutikčiau, kad jie tapo kažkuo geresni.

Taigi, turi enciklopedinių muzikos žinių (lyg tai nebūtų akivaizdu), bet daugelis nustebtų sužinoję, jog turi fizikos mokslo bakalauro diplomą.

Po fizikos studijų dalis techninių problemų atrodo labai nesunkiai išsprendžiamos. Po bandomosios Office Space peržiūros Fox kanalo direktorius statistinių duomenų pagalba bandė paveikti mane. Kai studijuoji tokius statistikos prisotintus dalykus kaip termodinamika, išsiugdai šiokį tokį suvokimą. Baigėsi tuo, kad pats perskaičiau šiems ponams paskaitą apie tai, kas yra statistika bei kaip ją reikia suprasti.

Parengė Aleksandras Rimdžius

Kibino transformacija per šimtmečius arba kibinas kitaip (+receptas)

Kibino transformacija per šimtmečius arba kibinas kitaip (+receptas)

Kiekvienas lietuvis žino traškaus kibino skonį, ne kartą yra valgęs jį su karštu vištienos sultiniu. Ar žinote, kad šis patiekalas Lietuvoje populiarus dar nuo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto laikų? O visame pasaulyje į šį pyragėlį su mėsa panašių kepinių rasite kone kiekvienos tautos virtuvėje, tik skiriasi jų forma, pavadinimai ar sudedamosios dalys.

Pasivaikščiojimas po naktines Vilniaus užkandines (su keiksmažodžiais)

Pasivaikščiojimas po naktines Vilniaus užkandines (su keiksmažodžiais)

Tinklaraštyje Kebblogas.tumblr.com keli vaikinai talpina savo įspūdžius ir pamąstymus apie greitą maistą. Paprašėme jų padaryti specialų reportažą „Laikas.lt“ apie naktinius maisto pasiūlymus. Alkoholis juk taip skatina apetitą ir vietos užkąsti kartais pradedame ieškoti nakčiai dar neįpusėjus…

„Vilnius Temperature“ – muzikinis klimatas Vilniaus fone (Video)

„Vilnius Temperature“ – muzikinis klimatas Vilniaus fone (Video)

Sauliaus, Andriaus ir Edgaro sukurtame video projekte „Vilnius Temperature“ lietuviška muzika yra neatsiejama nuo Vilniaus ir temperatūros. Projektas – dar visai šviežias, gyvuoja tik pusę metų, tačiau jau spėjo sulaukti dėmesio bei pripažinimo, o kūrėjai vis dar kupini entuziazmo bei sumanymų ir neketina sustoti.

Kalbamės su vienu iš projekto sumanytojų Sauliumi (nuotraukoje – viduryje).

Gyvenimas PAR: homoseksualų santuokos

Gyvenimas PAR: homoseksualų santuokos, „Lavazza“ kava ir „Shell“ degalinės (Interviu)

Kartais mus likimas nubloškia ne tik į svečias šalis, bet ir į kitus žemynus. Kaip kada Mildą, kuri baigusi mokslus Lietuvoje, ketverius metus praleidusi Anglijoje ir baigusi magistrą ten, nusprendė ne tik kad grįžti vėl studijuoti į Lietuvą, bet ir pasisvečiuoti Pietų Afrikos Respublikoje.

Su Milda keletą dienų susirašinėjome elektoriniais laiškais ir tikėkimės, kad išgavome visas smulkmenas apie šią tolimą šalį.

Tikiuosi, receptas tiks. Jei ne – galiu atsiųsti tradicinio kario receptą 🙂
Gal pradėkime nuo visus dominančio klausimo – kaip atsidūrei PAR ir kodėl… Afrika?

Prieš kelerius metus dirbau Anglijoje kompanijoje, kurioje dirbo ir daug jaunų žmonių iš PAR. Ten susiradau draugų, kurie nuolatos pasakodavo apie savo tėvynę. Kadangi PAR piliečiai Anglijoje legaliai dirbti gali tik dvejus metus, dauguma jų padirbėję ir pakeliavę išvažiavo namo. Jau tada sau pažadėjau, kad būtinai kada nors aplankysiu PAR. Praėjusių metų rugpjūtį atvažiavau čia dviems savaitėms paturistauti. Šiais metais vėl grįžau – dėl asmeninių bei profesinių priežasčių.
Kaip nusigavai iki PAR? Ar brangūs lėktuvo bilietai kelionėms į Afriką?

Lėktuvo bilietų kainos labai priklauso nuo sezono. Mano bilietai į Keip Tauną liepos mėnesiui kainavo apie 2400 Lt (iš Londono su persėdimu Dubajuje). Lietuviams taipogi reikia vizos, kurią dariausi PAR ambasadoje Danijoje. Vizą gauti užtrunka apie 10 dienų ir kainuoja maždaug 200 Lt (430DKK), plius dokumentų siuntimo mokesčiai. Brangiausi bilietai gruodžio – vasario mėnesiais.

Pietų Afrikos Respublika
O kaip dėl gyvenimo sąlygų? Kur apsistojai?

Kadangi Keip Taune turiu nemažai pažįstamų, jų padedama apsistojau name, esančiame maždaug 10 minučių kelio visuomeniniu transportu nuo miesto centro. Gyvenu su dviem žurnalistais – Lauren, internetinio naujienų portalo redaktore, ir Lesteriu – TV žinių reporteriu. Smagu gyventi su vietiniais,
nes jų padedama sužinau, kokias vietas verta aplankyti, kas vyksta mieste ir panašiai.
O ką veiki? dirbi? Savanoriauji?

Čia atlieku 3 mėnesių psichologijos praktiką vaikų su autizmo negalia mokykloje „The Alpha School”. Kadangi Lietuvoje studijuoju psichologiją, kol kas viskas labai įdomu ir naudinga.
O brangus pragyvenimas PAR?

PAR valiuta – randas (ZAR). 10 randų yra maždaug 3.50 LTL. Pragyvenimas čia brangesnis nei Lietuvoje, tačiau ir skurdo matosi daug daugiau. PAR nėra nustatytas vieningas minimalus atlyginimas. Jis priklauso nuo to, kokioje srityje, kiek valandų per savaitę ir kokioje šalies vietoje žmogus dirba. Pastebėjau, kad praktiškai visi aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės gyvena pasiturinčiai, atlyginimai konkuruoja net su Jungtinės Karalystės. Čia įprasta gyventi dideliame name su baseinu ir turėti kelis
kartus per savaitę ateinančią namų tvarkytoją (ir tai visai nelaikoma prabanga, o tiesiog norma). Kambario nuoma mano name žmogui kainuoja apie 1000 Lt per mėnesį. Vakarienė restorane – vidutiniškai 200 – 250 ZAR (t.y. apie 60 – 80 LTL), tačiau greito maisto užeigoje galima sočiai ir skaniai pavalgyti už 25 ZAR (8 LTL). Čia gan brangūs pokalbiai mobiliaisiais telefonais, o benzino kainos panašios kaip Lietuvoje.

Keip Taunas
Turbūt daugelis maišo Afriką su PAR. Kai pasakai, kad gyveni PAR, tikriausiai visi sako, ką ten Afrikoje veiki?

Afrika (žemynas) ir Pietų Afrikos Respublika – nelyginami dalykai. Šioje didžiulėje šalyje galima pamatyti visko. Bet vis dėlto, ji viena iš labiausiai išsivysčiusių ir turtingiausių Afrikos žemyno valstybių. PAR atlikta pirmoji pasaulyje širdies persodinimo operacija, čia leidžiamos homoseksualių porų santuokos, čia yra „Lavazza” kavos ir „Shell” degalinių, kino teatruose – tie patys filmai, kaip Europoje, o spalio mėnesį Keip Taune koncertuos grupė „Coldplay”.
Be darbo, žinoma, daug keliauji?

Pernai aplankiau Johanesburgą, Pretoriją, Keip Tauną, Durbaną bei „Wildlife Safari” nacionalinį parką. Na, o šį kartą gyvenu Keip Taune, bet dažnai važinėjuosi po apylinkes, nes miestas apsuptas kalnų ir įsikūręs šalia dviejų vandenynų (Indijos ir Atlanto). Jis – mano mėgstamiausias ir visiems labiausiai rekomenduojamas PAR miestas. Dėl nuostabios gamtos tarsi ir žmonės čia linksmesni, geresni vieni kitiems, labiau atsipalaidavę. Čia net yra posakis „Cape Town time”, reiškiantis, kad niekas niekur neskuba, o pusvalandžiu pavėluoti į susitikimą visiškai nieko tokio.

O kaip dėl rasinių skirtumų?

PAR populiacija – apie 50 mln žmonių. Anot Vikipedijos, 79.5 proc. gyventojų – juodaodžiai, 9 proc. – baltieji, 9 proc. – „spalvoti”, t.y. maišytos rasės (angl. coloured) ir 2.5 proc. – azijiečiai. Įdomu, kad PAR gyvena apie 80 tūkst. lietuvių kilmės žydų, atvykusių čia XIX a.pab. – XX a. pr. Būdama čia aš pati nepajutau jokios rasinės diskriminacijos, tačiau mokykloje kartais pastebiu šiokią tokią įtampą, kuri niekada neįvardinama garsiai, bet pasireiškia bendravimu/nebendravimu su kitos rasės/religijos žmonėmis.

Tačiau labai daug Keip Tauno gyventojų yra maišytos rasės, todėl čia visi pripratę prie įvairovės. Galbūt kituose miestuose situacija kitokia, bet nuo atvykimo į Keip Tauną dienos aš neatsistebiu, kaip gražiai čia sutelpa skirtingos rasės, religijos ir kultūros. Šis miestas – labai tolerantiškas, modernus ir draugiškas.
Papasakok kokių linksmų/blogų atsitikimų, kurių, manau, tikrai turėjai?

Kol kas man jokių blogų nuotykių nepasitaikė. Pastebėjau, kad čia, kaip ir bet kurioje Europos šalyje, turistui reikia būti atsargiam ir protingam. Stotyse ir masinio susibūrimo vietose visada daug policijos, o į turistus žiūrima labai pagarbiai, ypatingai po praėjusių metų futbolo čempionato, vykusio PAR.
O kaip dėl PAR madų? ar labai jos atsilieka, o gal lenkia Europą?

Pastebiu, jog mados atsilieka kokius 2 sezonus. Daug žmonių (ypatingai vyresnio amžiaus) į apsirengimą nekreipia dėmesio ir, mano lietuviška nuomone, kartais net atrodo netvarkingai. PAR daugiausiai vyrauja sportinis stilius. Per buvimo čia laiką mačiau vos porą tikrai stilingų žmonių.
O dabar skaniausia dalis – maistas

Maistas čia nuostabus. Ypatingai jūros gėrybės! Tokių didelių krevečių nebuvau net mačiusi! Vietiniai gyventojai taip pat labai mėgsta kepsninėje keptą mėsą (vietoj angliškos kilmės žodžio „barbekiu”, čia vartojamas vietinis – „braai“). Rugsėjo 24 d. PAR – valstybinė šventė ir nedarbo diena. Ši diena – nacionalinė mėsos kepimo diena (angl. National Braai Day). Ja norima pagerbti Pietų Afrikos kultūrinę įvairovę ir parodyti, kad nepaisant religijos, kultūros ar rasės vieną dieną metuose visi gali užsiimti ta pačia veikla.
Kaip tik neseniai kalbėjausi su vietine moterimi apie PAR virtuvę ir ji man skundėsi, kad paklausta apie nacionalinį patiekalą nežino, ką atsakyti. Jos vyras pastebėjo, kad žinomiausia, ko gero, yra džiovinta mėsa – „biltong“, o šiaip žmonės dažniausiai valgo indišką maistą, gan populiari ir itališka virtuvė bei jūros gėrybės. Man buvo labai įdomu tai, kad čia prie mėsos patiekalų kaip garnyras kartais patiekiama sūri manų košė. Tačiau pati jokių naujų patiekalų gaminti neišmokau. Bet pastebėjau, kad čia labai populiarūs moliūgai. Kadangi ir Lietuvoje dabar jų sezonas, siunčiu vietinio deserto (angl. pumpkin fritters, liet. kepti moliūgų gabalėliai) receptą:

Reikės:
2 puodelių sutarkuoto moliūgo
1/2 puodelio miltų
2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
1 kiaušinio
trupučio pieno (jei tešla per kieta)

Viską reikia išmaišyti ir šaukštu dėti į įkaitintą aliejų. Apkepti iš abiejų pusių, kol gražiai paruduos. Nusausinti popieriniu rankšluosčiu ir patiekti su cinamonu ir cukrumi.
Planuoji grįžti į Lietuvą?

Taip, į Lietuvą grįšiu spalio pabaigoje, t.y., dar šiek tiek pasimėgausiu pavasariu čia, o tada jau tiesiai į spalvotą rudenį!

keip Taunas
Ir pabaigai – keletas patarimų vykstantiems į PAR

Nusprendus keliauti į PAR vertėtų atkreipti dėmesį į metų laikus. Aš čia praleidau 2 vietinės žiemos mėnesius, tačiau oro temperatūra dienomis nei kiek nenusileido lietuviškai vasarai, tik saulė leidosi anksti ir vakarais buvo šaltoka. Taigi, svarbu apgalvoti, ko čia važiuoji – poilsiauti, turistauti, stebėti augalų, gyvūnų ar pan., ir pagal tai nuspręsti, kada keliauti. Atvykus į PAR būtina aplankyti bent vieną iš nacionalinių parkų, kuriuose gyvena dauguma šioje šalyje sutinkamų laukinių gyvūnų. Nuostabus jausmas būti mažiau nei už dviejų metrų nuo dramblio, zebro ar laukinio liūto!

Didžiausias pagal gyventojų skaičių Johanesburgas man nepaliko didelio įspūdžio, be to, ten ir nesaugu. Todėl atvykstantiems čia patarčiau didesnę kelionės dalį praleisti Keip Taune ir jo apylinkėse. Važiuojant čia nereikia privalomai skiepytis, visur galima susikalbėti angliškai, praverstų šiek tiek pasidomėti istorija, nes tai padeda geriau suprasti ir šiandienos kultūrą.
Daugiau įspūdžių rasite Mildos tinklaraštyje: Gerasmildosblogas.blogspot.com
Kalbino Rasa Barčaitė
Nuotr. iš asmeninio Mildos albumo

Beata Nicholson: „Kalėdos ateina ir be dovanų

Beata Nicholson: „Kalėdos ateina ir be dovanų, didelių išlaidų“

Įsisiautėjus prieššventiniam šurmuliui taip ir norisi sustabdyti laukimo prisipildžiusį laiką. Bet, kaip sako Beata Nicholson, „tos dienos gruodžio mėnesį bėga kaip zuikis nuo vilko“ – jų nei pristabdysi, nei pratęsi. Nespėji mirktelt, o Kalėdos jau čia pat – gali net užuosti jų kvapą.