Search Results for: "lietuvių kalba"
Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) doktorantė Rima Kasperionytė jau ilgą laiką vadovaujasi lotyniška sentencija „Totis viribus!“ – „Visomis išgalėmis!“: visomis išgalėmis ne tik dirbti, bet ir mylėti – gyventi. Jauna lituanistė šypsodamasi teigia apsisprendusi tapti lietuvių kalbos mokytoja būdama vos penkerių. Ir štai jau penktus metus Rima kasdien visomis išgalėmis įvairaus amžiaus mokinius moko lietuvių kalbos gudrybių ir žadina norą kuo daugiau skaityti. Negana to, doktorantė šiuo metu rašo disertaciją, o paklausta, kaip viską suspėja, šypsodamasi sako: „Man atrodo, kad nieko daug neveikiu. Tik gyvenu.“
Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti. Pirmieji žmonijos žodžiai buvo susiję su gamtos pavadinimais ir giminystės ryšiais.
Šįryt su jumis dalijamės dar liepą pristatyta dueto „Leon Somov & Jazzu“ naujausia lietuviška daina „Ką tu su manim darai?“. Atlikėjai jau tuomet užsiminė, kad rudenį galima tikėtis ir išskirtinio albumo, kuriame – vien kūriniai lietuvių kalba.
Spalį su koncertais per Lietuvos miestus keliaujanti Ieva Narkutė (26) juokiasi, kad į sceną lipa dėl kiek pagerintos savęs pačios pajautimo: „Ant scenos būnu geresnė, žavesnė ir mielesnė, nei kasdien. Todėl lipu vėl ir vėl. Pripratimas.“ Daugybės klausytojų atrasta per dainą „Raudoni vakarai“, kuri nuskambėjo filme „Tadas Blinda. Pradžia“, neseniai Ieva savo balsą susiejo su dar vienu filmu. Šįkart tai – lapkritį kino festivalyje „Scanorama“ pasirodysianti dokumentinė juosta „Trispalvis“, pasakojanti apie Lietuvos partizanus.
Nuo liepos 1 d. integruotas telekomunikacijų paslaugas teikiančios bendrovės „Mikrovisatos TV“ skaitmeninės televizijos žiūrovams bus pradedamas rodyti Lietuvoje kuriamas vaikams skirtas televizijos kanalas „LOLO TV” – vienintelis toks kanalas lietuvių kalba. Čia rodomos edukacinio, auklėjamojo bei pažintinio pobūdžio laidos, meniniai filmai, užsienio animacija bei klasika tapusios animacinės istorijos, puoselėjančios tradicines vertybes: užuojautą, pagarbą, gerumo jausmą. „Mikrovisatos TV“ priklauso įmonių grupei „Cgates“.
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ir LR kultūros ministerija 2010 m. Šv. Jeronimo premiją nusprendė skirti austrų vertėjui Cornelijui Helliui.
Rugpjūčio 26 dieną, Pakruojo dvare, puoselėjančiame medžioklės ir žirgininkystės tradicijas, bus galima išvysti ne tik rekordinę Lietuvos pasididžiavimo – Lietuvių skalikų – parodą, tačiau susitikti ir išskirtinę kompaniją, keliavusią iki pačios Juodosios jūros pakartoti Vytauto Didžiojo žygio – legendinius žemaitukus ir net patį šunį Alšį!
Pastaraisiais metais specialistai vis garsiau kalba apie prastėjančią lietuvių psichinę savijautą. Tai rodo ir gąsdinanti savižudybių, priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų statistika, visuomenę sukrečiančių smurtinių nusikaltimų gausa. Medikai perspėja, kad Lietuvoje daugėja ir susirgimų depresija. Nors ši liga mūsų šalyje dar dažnai nuvertinama, jos pasekmės gali būti labai rimtos, o poveikis žmogaus gyvenimo kokybei – milžiniškas.
Praėjus pusei metų nuo pirmosios lietuviškos integruotos el. knygų parduotuvės ir skaityklės išmaniesiems įrenginiams „Milžinas“ pristatymo, išryškėjo lietuvių skaitomiausių el. knygų sąrašas. Jame dominuojantys erotiniai, meilės romanai ir populiariosios psichologijos knygos patvirtina visame pasaulyje pastebimą tendenciją – el. knygas, kaip ir popierines, dažniau skaito moterys, tačiau vyrai, lyginant su įprastomis knygomis, elektronines atsiverčia dažniau.
„Darau aš filmą, ir jis man tuo metu atrodo pats svarbiausias dalykas pasaulyje. Taip labai svarbus, taip labai, kad jau labiau ir būti negali“. Tai lietuvių kino režisieriaus Henriko Šablevičiaus žodžiai apie kūrybą, pasakyti daugiau nei prieš tris dešimtmečius. Šiandien jo filmai priklauso lietuvių dokumentinio kino aukso fondui. Šešis šio fondo grynuolius specialiojoje programoje pristatys jau ketvirtadienį, spalio 9 dieną, prasidėsiantys devintieji „Vilniaus kino šortai“.