Search Results for: "liūdna muzika"
Kaip melancholišką, ašaras spaudžiančią muziką kuriantys atlikėjai surenka savo klausytojų auditorijas? Kodėl kas nors norėtų klausytis to, kas juos nuliūdina? Dar keisčiau, kodėl žmonės mėgsta liūdnas dainas pasileisti tuomet, kai jiems ir taip liūdna? Argi tai ne tam tikras emocinis mazochizmas? Tokijo universiteto mokslininkai teigia, jog viskas yra kitaip.
Populiarus teatro bei televizijos aktorius, režisierius ir neatsiejama lietuviško teatro dalis – tokį Adolfą Večerskį pažįsta teatro mylėtojai. Tačiau nedaug kas žino jį, kaip žmogų, kuris užkrečia pozityvumu, moka nuoširdžiai džiaugtis atėjusiu pavasariu, ir kuriam viena didžiausių žmogiškų vertybių yra šeima. A. Večerskis pasakoja apie pasaulį, matomą aktoriaus ir režisieriaus akimis.
Kokybiškos muzikos klausytojų įvertinta renginių serija „LRT Opus Gyvai“ ir „Gera Muzika Gyvai“ lapkričio 8 d. vieną ir vienintelį kartą pristatys unikalų world music projektą „Malituanie“. Jo metu Lietuvos ir Mali muzikantai menų fabrike „Loftas“ pristatys prieš metus kartu išrašytą ypatingos energetikos albumą.
Šiam šventiniam savaitgaliui įkvėpimo ir muzikinio fono poilsiui semiamės iš gerai žinomos Lietuvos atlikėjos, šilkinio balso savininkės Girmantės Vaitkutės šulinio. Tikriausiai teko matyti ir girdėti ją ne viename amplua įvairių „tribute” projektų metu, kuriuose ji suskambo kaip Adelė, Beyonce ar Whitney Houston. Nenersime vardyti begalės jos esamų ir buvusių muzikinių veiklų (nes galime ilgai neišnerti), tarp jų – dainavimas savo veiklą šį sekmadienį baigiančioje grupėje „Bekešo vilkai“, acapella kolektyve „Voice Lab”, gospel chore „Sounds in G“, o šiuo metu atsidavusi asmeninei kūrybai, kaip „Girmantė“. Regis, kur bebūtų Girmantė, kartu su ja koja kojon žengia muzikos garsai.
Šiemet festivalio „Velnio akmuo“ metalo scenoje vienos pagrindinių grupių vaidmenį atliks prancūzai „Alcest“. Svajingi ir net romantiški „Alcest“, sakoma, nuo scenos skleidžia nežemišką palaimą. Festivalis „Velnio akmuo“ kalbina „Alcest“ gitaristą, vokalistą, kompozitorių ir tekstų autorių Neige.
Ruošdamiesi Repo Senių akustiniam koncertui Trakų gatvėje įsikūrusiame „Marse“ kalbamės su vienu iš jų. MC Klesnas mums pasakoja apie rimtą (ir nelabai) muziką, kuri tampa miesčionišku folkloru.
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) turės konkurentą. Nepatenkinti jos veiklą muzikos kūrėjai steigia naują agentūrą „Nata” ir prognozuoja LATGA-A liūdną ateitį. Tokį veiksmą, anot dainininko Andriaus Mamontovo, išprovokavo tai, jog į muzikos kūrėjų pastabas LATGA-A visiškai neatsižvelgia, o šioje organizacijoje „niekas nesikeičia ir nesikeis”, rašo lrytas.lt.
Bruzdėjimas dėl Lietuvos autorių atlygį už kūrybą administruojančios ir paskirstančios agentūros veiklos kilo pernai vasarą. Surengę spaudos konferenciją, A. Mamontovas, kompozitorius Raigardas Tautkus ir grupės „G & G sindikatas” lyderis Gabrielius Liaudanskas-Svaras pažėrė įtarimų LATGA-A. Anot jų, muzikos autorius galima pasiekia ne visi jiems priklausantys honorarai, o pačios organizacijos veikla nėra skaidri.
95 šalies autoriai pareikalavo LATGA-A vadovybės atsistatydinimo ir organizacijos veiklos nešališko audito. Jie taip pat kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl LATGA-A veiklos.
Prokurorai organizacijos veikloje pažeidimų nerado, tačiau tai maištaujančių autorių įkarščio neatvėsino.
Į pensiją išėjus LATGA-A generaliniam direktoriui Edmundui Vaitekūnui, šių metų sausį buvo išrinktas naujas agentūros vadovas – rašytojas Jonas Liniauskas.
Muzikos autoriai neslepia, kad tai buvo paskutinis lašas, paskatinęs kurti alternatyvą – agentūrą „Nata”.
Užkulisiuose populiariosios muzikos autoriai atvirai reiškia nuomonę, jog jiems atsibodo sunešti didžiąją pinigų dalį į LATGA-A aruodą ir išlaikyti kitų meno šakų atstovus. Popmuzikos kūrėjų nuomone, dalis pinigų už jų dainų viešą atkūrimą yra perskirstomi ir atitenka kitiems LATGA-A atstovaujamiems autoriams. Be to, autoriams kliūva didelės LATGA-A administravimo išlaidos.
„Po mūsų nesėkmingo bandymo kreiptis į prokuratūrą, kad LATGA-A būtų atliktas tinkamas auditas, šis žingsnis – vienintelis likęs logiškas kelias. Laikas pakeisti netinkamą situaciją ir netinkamus valdininkus. Dabar arba niekada. Kažkas naudojasi tuo, kad mes patys ne visada pasidomime, kaip tvarkomi mūsų pinigai. Pakaks.
Kol kas „Nata” idėją palaiko šimtas populiariausių Lietuvos muzikos autorių, bet jų tikrai netrukus bus daug daugiau. Čia pereis visi pagrindiniai LATGA-A maitintojai”, – sakė A.Mamontovas, tvirtinantis, kad „Nata” steigiama, turint Kultūros ministerijos pritarimą.
Naujosios agentūros teisinę bazę kuria Gerda Leonavičienė – buvusi LATGA-A generalinio direktoriaus pavaduotoja, išėjusi iš darbo po šių metų sausį surengtų naujojo organizacijos vadovo rinkimų, kuriuose kandidatavo ir ji.
Naujos autorių teisių gynimo ir lėšų administravimo asociacijos „Nata” steigiamąjį susirinkimą žadama surengti jau kitą savaitę – vasario 22 dieną Vilniaus mokytojų namuose. Jame kviečiami dalyvauti visi muzikos ir tekstų autoriai.
Girdėti iš kavinės „Balti drambliai“ sklindančią gyvą muziką – įprastas dalykas. Tačiau taip linksmai ir energingai dar neteko. Beje, koncertas nemokamas. Tą vakarą grojusios grupės iš Estijos UEBANDA vokalistė tualete lyg tarp kitko užsiminė: „Gaila, kad žmonės nešoko.“
„27-erių klubas“ – toks pavadinimas buvo duotas 7-ajame dešimtmetyje, kai iš muzikos pasaulio padangės netikėtai pasitraukė visas būrys kultinių atlikėjų, nesulaukusių savo 28-ojo gimtadienio.
Šeštadienį tūkstančius gerbėjų sukrėtusi atlikėjos Amy Winehouse netektis privertė prisiminti šį liūdnai pagarsėjusį muzikos žvaigždžių sąrašą. Janis Joplin, Jimi Hendrix, Kurt Cobain, Jim Morrison bei Amy Winehouse – visi penki charizmatiški, paslaptingi, besimaudę šlovės spinduliuose… Neeilinės asmenybės tiek savo kūryba, tiek pasirinktu gyvenimo būdu, išėjusios iš gyvenimo vos 27-erių.
Kodėl ir kaip meluoja skirtingi Zodiako ženklai ir kaip galima atskirti jų melą?
Žmonės puikiai žino kitų šalių tautinius akcentus, pavyzdžiui, škotiškus sijonus kiltus, bet nežino kiek skirtingų, unikalių ir savitų regionų kostiumų turi Lietuva. Tautinis kostiumas mūsų protėviams ir senajai kartai visuomet buvo drabužis išeigai. Manau, kad išsilavinusiam, save ir savo šalį gerbiančiam žmogui tautinis rūbas yra ir visada buvo pasididžiavimas bei puošmena.
Prieš kelias savaites paskelbęs apie solinės karjeros pabaigą Markas Palubenka savo veikloje dėlioja paskutinius taškus. Penkerius metus trukusį muzikinį kelią jis nusprendė įprasminti išleisdamas naują albumą „Paskutinis“, o gerbėjus kviečia drauge atsisveikinti finaliniuose koncertuose Vilniuje ir Kaune.
Nuo autobuso kontrolierės iki už tūkstančio durų laukiančios meilės – jaunos folko grupės „Kūjeliai“ tematinis kūrybos laukas tikrai platus. Trys vaikinai – broliai Andrius ir Julius bei bičiulis Deividas – į sceną lipantys pasipuošę drobiniais marškiniais, gitaras persirišę tautinėmis juostomis, jau spėjo išgarsėti išskirtiniu lietuvišku folkišku skambesiu bei energingais gyvais pasirodymais. Jau spalio 20 dieną jie kartu su užsienio žvaigždėmis: prancūzu Frederic Bobin, aire Emma O‘Reilly, belgu Jozef Sercu, pasirodys Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje vyksiančiame dainuojamosios poezijos festivalio „TAI – AŠ“ atidarymo koncerte. Jo belaukiant, kalbamės su itin šviesias emocijas dovanojančios grupės „Kūjeliai“ nariais.
Artėjanti „Mados infekcija“ pristato dar vieną savo svečią iš užsienio. Andrej Bartenev – dizaineris, kuris Lietuvoje susilaukia daugiausiai dėmesio ir apkalbų, o jo kolekcijų pristatymų peržiūros internete, kiekvieną kartą svečiuojantis Vilniuje, muša peržiūrų rekordus. Kičo karalius, kuris pripūtė dvidešimt pirmojo amžiaus madą. Menininkas iš Rusijos Andrej Bartenev jau penktą kartą kaustys Lietuvos žiūrovų akis festivalyje „Mados infekcija“, kuris vyks kovo 18 – 19 d. Šiuolaikinio meno centre. Festivalio lankytojams bus pristatytas pasirodymas, pavadinimu „La La La Moscow“.