Search Results for: "lesbietės"
Įsivaizduokite: vieną dieną ji grįžta iš darbo, o čia jos laukia vakarienė žvakių šviesoje, staiga jis priklaupia ant kelio ir netikėtai pasiperša. Ji džiūgauja, o jis ramiai atkemša šampaną… Deja, taip būna tik romantiniuose filmuose.
Maždaug prieš metus Rusija priėmė įstatymą prieš „gėjų propogandą“, draudžiantį švietimą apie lesbietes, gėjus, biseksualus, transeksualus (LGBT), jų kultūrą.
Skoningas nuo tokių smulkmenų kaip programėlės iki joje pateikiamų filmų, mažas kaip kavos puodelis, bet stiprus kaip pastarųjų savaičių speigas – taip būtų galima apibūdinti devintąjį prancūziškų filmų festivalį „Žiemos ekranai“. Šiek tiek poetiškai, bet kaip dar gali nuteikti šios šalies kinas? Ypač trumpi susitikimai prieš seansus su vienu iš jo grandų Otaru Joselianiu, kuriais šį savaitgalį džiugino festivalio organizatoriai.
Homoseksualios poros mūsų šalyje dar negali jaustis patogiai, saugiai ir turinčios tokias pat teises kaip heteroksualios. Teigiami pokyčiai galimi tik kuo daugiau apie šią problemą kalbant ir diskutuojant. Viena iš priežasčių kodėl taip yra – baimė gyventi visuomenėje tarp kitokių nei esi pats. Apie tai taip pat privaloma šnekėti.
Pristatyti šių metų gegužę Kanuose Auksinę palmės šakelę laimėjusio filmo, ko gero, nereikia. Tačiau „Adelės gyvenimas. I ir II skyrius“ (angl. Adele: Chapters 1 & 2 / pr. La vie d’Adèle – chapitres 1 et 2, 2013) į mūsų kino teatrus žengtelėjo tik praėjusią savaitę, ir tai nedrąsiai, tik porą žingsnių: režisieriaus Abdellatifo Kechiche’o juosta keletą kartų buvo parodyta „Kauno kino festivalyje“. Taigi trumpai apie sukeltas emocijas.
Nuo mokyklos laikų girdime (ir tam prieštarauti būtų sunku), kad norint tapti mąstančia ir visapusiškai subrendusia asmenybe, būtina skaityti knygas. Tik bėda ta, kad ne visa literatūra, toli gražu, yra naudinga.
Marie Lyn Bernard paaukojo marias laiko kilniam socialiniam tikslui – valandų valandas ji praleido archyvuose ieškodama lesbiečių nuotraukų. Taip ji pasauliui norėjo įrodyti, kad net gūdžiais laikais tolerancija egzistavo ir kad jai laikas iki galo įsitvirtinti šiandieninėje visuomenėje.
Ilgai visuomenės paraštėje buvusios Lietuvos lesbietės paskutinį vasaros savaitgalį praskleidė nematomumo skraistę. Pirmą kartą Lietuvos homoseksualių moterų istorijoje įvyko nepriklausomas festivalis ironišku kodiniu pavadinimu „PiLeFe“ (Piktų lesbiečių festivalis). Prienų rajone vykusiame festivalyje, kurį aplankė apie 80 žmonių, buvo galima išgirsti rimtų paskaitų, dalinimosi asmenine patirtimi ir kūryba, išmokti jogos ir paragauti veganiško maisto.
Lietuvoje kalbėti apie homoseksualų santuokas dar ankstoka, o net ir menkos užuominos apie tokių porų galimybę įsivaikinti sukelia didžiules diskusijas. Gilinantis į situacijas užsienyje galime suprasti, kodėl.
Paauglystę išgyvenantys gėjai, lesbietės ir biseksualai yra penkis kartus labiau linkę į savižudybę nei jų bendraamžiai heteroseksualai. Mokslininkų teigimu, to būtų galima išvengti, jei bendruomenė būtų tolerantiškesnė seksualinių mažumų atžvilgiu, skelbia „Reuters Health“.