Search Results for: "laikas.lt žurnalistai"
Visi vardai – vėl iš britų salyno, „Positivus“ savo jau tradicinės krypties nekeičia.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija tęsia buvusios sovietų požeminės raketinės bazės rekonstrukciją ir primena, kad iki spalio 31-osios lankytojai į šį unikalų objektą neįleidžiami.
Šaltojo karo muziejaus Plokštinės miške netoli Platelių įkūrimui jau panaudota daugiau nei du trečdaliai Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, kurių gauta 5,4 mln. litų. Darbai pradėti pernai pavasarį.
Pasak projekto administratorės Nijolės Norvaišienės, muziejus išsaugojo daug autentiškų dalykų, bet kartu turės ir šiandienos reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą, atsižvelgiant ir į neįgaliųjų poreikius.
Požeminė raketinė bazė, kurioje sovietiniais metais buvo laikomas į Vakarus nukreiptas atominis ginklas, Žemaitijos nacionaliniam parkui atiteko 1992-aisiais. Prieš rekonstrukciją čia kasmet apsilankydavo po keliolika tūkstančių turistų.
Buvusioje požeminėje bazėje yra keturios raketų šachtos. Rekonstruota ir lankytojams pritaikyta bus tik viena. Kitos trys išliks nepaliestos (tiek, kiek liko nenusiaubtos palikus bazę be priežiūros).
Pasak N. Norvaišienės, norėdami lankytojams parodyti kuo daugiau autentiškų eksponatų, projekto autoriai vylėsi gauti ir tokio tipo raketos, kokia buvo saugoma Plokštinės karinėje bazėje, korpusą. Deja, ieškoję jos vos ne po visą pasaulį, nerado. Kitas bazės detales projekto autoriai stengėsi sutvarkyti arba atkurti taip, kaip šios atrodė Lietuvai dar neatgavus nepriklausomybės.
Pirmojo aukšto pirmojoje salėje lankytojai galės susipažinti su šaltojo karo istorija. Kitoje salėje išvys branduolinio ginklo ekspoziciją, kurią sudarys techninio bloko maketas, ten pat bus demonstruojamas ir Plokštinės karinio miestelio kraštovaizdinis bei raketinės šachtos maketai. Bus ir raketų, ir sugriauto miesto maketų, ir balistinė vidutinio nuotolio raketa.
Turistai galės apsilankyti ir buvusiame kareivių poilsio kambaryje, apžiūrėti įrenginių liekanas bei vamzdynus, kurių viena dalis yra išlikusi, o kita – atkurta. Antrajame aukšte smalsuoliai galės užsukti į Ryšių skyrių, išvysti sovietinės politinės propagandos pavyzdžių. Čia jų lauks technikos ekspozicija. Numatyta įrengti ir keičiamų ekspozicijų patalpą. Bus kino salė, kurioje demonstruos sukurtą beveik pusantros valandos filmą „Ant branduolinės bedugnės krašto”.
Šaltojo karo muziejaus teritorija – trys hektarai. Kažkada bazę juosė šešių eilių tvora, kuria tekėjo elektra. Dalis tvorų jau dabar atkurta.
Bazėje nebuvo apžvalgos bokštelio – dabar jis įrengtas, kad lankytojai iš viršaus galėtų apžvelgti didžiąją muziejaus dalį.
Plokštinės raketų bazė didelio slaptumo sąlygomis buvo pastatyta 1960-62 metais, o raketomis R-12U apginkluota 1964 metų pradžioje. Teigiama, kad JAV žvalgybai 1978 metais sužinojus apie Plokštinės bazę, ji buvo likviduota, o raketos išvežtos. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir išvedus sovietų kariuomenę, kompleksas ilgai buvo neprižiūrimas ir niokojamas.
Valstybinis jaunimo teatras šį savaitgalį kviečia į antrąją sezono premjerą – Rolando Kazlo režisuotą spektaklį „Raštininkas Bartlbis“.
„Dėl savo profesijos per pastaruosius trisdešimt metų artimai susipažinau su gana savotiškų ir įdomių žmonių sluoksniu, ir jei norėčiau, galėčiau papasakoti aibes istorijų, kurių klausydamiesi geraširdžiai džentelmenai šypsotųsi, o jautrios moterys verktų. Bet palieku nuošaly visų kitų biografijas, vildamasis parašyti keletą puslapių apie Bartlbį – keisčiausią iš visų raštininkų, kuriuos esu matęs.”
Tokiais žodžiais XIX a. amerikiečių romanistas, eseistas ir poetas Hermanas Melville’is, pradeda savo apsakymą „Bartlbis”, pagal kurį aktorius R.Kazlas sukūrė savo naujausią spektaklį „Raštininkas Bartlbis”.
Ilgai laukta premjera įvyks lapkričio 6, 7 d. 18 val. Valstybiniame jaunimo teatre. Kruopštų scenografės ir kostiumų dailininkės darbą atliko jau trečią kartą su Rolandu Kazlu bendradarbiaujanti Neringa Keršulytė.
Vaidmenis kūrė: Artūras Sužiedėlis, Rolandas Kazlas, Arūnas Storpirštis, Lukas Petrauskas, Jonė Dambrauskaitė, Andrius Bialobžeskis, Antanas Šurna, Nerijus Gadliauskas, Rimgaudas Karvelis, Ignas Ciplijauskas ir Jurgis Damaševičius.
Hermano Melvillio darbai dažnai priskiriami tamsiojo romantizmo srovei. Rašytojas geriausiai žinomas dėl savo kūrinių „Mobi Dikas, arba Banginis“, „Enkantados, Kelionė po Europą ir Levantą“, ir kitų romanų, kuriuos rašytojas sukūrė remdamasis savo išgyvenimais, patirtais plaukiojant banginių medžiotojų laivuose.
„Bartlbis“ priskiriamas vėlyvajam kūrybos periodui. Apsakyme rašytojas sugriauna beveik visus principus, būdingus jo ankstesniajai kūrybai. Okeanų platybes, tolimų šalių egzotiką keičia kukli juridinė kontora judriajame Volstryte, pro kurios langus matosi aklina plytų siena. Į pirmą planą iškeliamas kuklus dokumentų perrašinėtojas ir teisininkas, branginantis savo gerą vardą, naudą ir sielos ramybę. Pagrindinis herojus – vienišas, mažakalbis keistuolis. Jis itin paslaptinga asmenybė, atėjusi „iš neatsiimtų laiškų skyriaus“.
Bartlbis kupinas nenusakomos vidinės tvirtybės, žinantis kažką labai svarbaus ir tik jam vienam suvokiamo. Jis mandagiai ir atkakliai laikosi savo nuostatų. Vidinė stiprybė ir visa apimanti ramybė jam padeda išlikti savimi bet kokiomis aplinkybėmis. Iš kur ta jo tvirtybė? Tai lieka paslaptimi, kurios rašytojas neatskleidžia.
Kalbėdamas apie būsimą premjerą aktorius, režisierius ir inscenizacijos autorius Rolandas Kazlas sako: „Hermano Melvilio apsakymas „Bartlbis”, kaip ir beveik visa šio nepaprasto ir didžiojo rašytojo kūryba, man pasirodė lyg liūdnas, rūstus, tačiau geranoriškas laiškas, laimei, išlikęs iki šių dienų.
Rašytojas nemoko kaip reikia šiame pasaulyje gyventi ir klestėti, o tarsi silpstančiomis raštininko akimis žvelgia į save ir į žmogų, kuris nuolat trokšta nugalėti, apsisaugoti, pergudrauti kažką daug galingesnio už save. Spektaklis „Raštininkas Bartlbis” turbūt apie žmogaus orumą, tikėjimą savo tiesa, kad ir kokia keista ir nepriimtina ji būtų nustatytai ir uoliai prižiūrimai tvarkai, o tuo pačiu ir apie jo pažeidžiamumą.
Bartlbis tarsi Sfinksas saugantis savo paslaptį, neišsprendžiama lygtis, kuri traukia, glumina, trikdo ir netiesiogiai veikia kitus. Kaip pasakytų pats Melvilis toks žmogus „nugurkia viską – įvykius, tikėjimus , religijas ir įsitikinimus, sunkumus, akivaizdžius ir nematomus.
Podraug ir pati mirtis atrodo tik geraširdiški spyriai bei smagūs niuksai pašonėn, kuriais vaišina jį neregimas, mįslingas senas pokštininkas.”
„Bartlbio“ istorija net tris kartus buvo ekranizuota Prancūzijos ir JAV kino studijose. Taip pat sukurtos kelios vienaveiksmių operų versijos.
Vienai iš jų libretą parašė žymus dramaturgas Edwardas Albee. 2009 m. Čikagoje, Mary-Arrchie Theatre Company pristatė naujausią žymaus apsakymo teatrinę versiją. Lietuvos teatro scenoje šis didžio meistro unikalus ir gilus kūrinys yra pristatomas pirmą kartą.
Spalio 22 – 30 dienomis, Vilniuje vyksiančiame tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“ žiūrovų lauks susitikimai su užsienio svečiais. Šiemet bent dešimt užsienio kino kūrėjų lankysis Vilniuje ir pristatys savo filmus festivalio žiūrovams bei dalyvaus diskusijose žmogaus teisių klausimais.
16-ąją tarptautinę Vilniaus knygų mugę 2015 metais užkariaus literatūriniai įtariamieji ir tyrėjai. „Nenušaunamas žanras: detektyvas“, - toks šūkis lydės didžiausią knygų mugę Baltijos šalyse.
Nors mus ištiko krizė, ekonomistai, politikai ir žurnalistai vis dar kalba apie būtiną ekonomikos augimo ir vartojimo skatinimą, lyg tai būtų ne visų problemų priežastis, o vienintelė išeitis, padedanti išbristi iš krizės. Šioje knygelėje, sudarytoje iš įvairiose konferencijose skaitytų autoriaus pranešimų, kritikuojama sistema, pasišovusi kovoti su vargu ir neteisingumu, bet iš tiesų sukūrusi neteisingą ir žiaurų pasaulį, skatinantį mus vergauti prekėms ir madoms.
Savaitgalis miegant ant įžymybės sofos – tokia įdėja remiasi naujasis braliukų latvių projektas „Celebrity couch“. Jei kam tai sukėlė asociacijų su kadaise Lietuvoje gyvavusia laida „Lovoje su žvaigžde“, skubame užbėgti klaidingoms mintims už akių – reikalai čia tikrai sukasi ne apie lovą. Tiesą pasakius, netgi ir ryškios žvaigždės čia nėra pačios svarbiausios. „Celebrity couch“ – vienas iš daugelio projektų, skirtas pristatyti šiųmetinę Europos kultūros sostinę Rygą.
Vienas sėkmingiausių šiuolaikinės Danijos muzikos kūrėjų Anders Trentemøller pirmą kartą lankysis Lietuvoje. Spalio 5-ąją, sekmadienį Trentemøller su gyva grupe koncertuos sostinės „Teatro arenoje“ kur pristatys naujausią, trečiąjį savo albumą „Lost“. Galutinai ribas tarp elektroninės ir gyvos muzikos ištrynusį atlikėją į Vilnių pasikvietė šį vasarį vilniečiams Bonobo koncertą pristatę renginių organizatoriai.
Šiandien jums paruošėmė kiek kitokius „Faktų pusryčius“: pristatysime ne keletą galbūt dar negirdėtų faktų apie kokį nors reiškinį, daiktą ar žmogų, o gana įdomų sąrašą. Tiksliau – dažniausiai ir rečiausiai pasitaikančias profesijas, kurių atstovai tampa psichopatais.
Tibete tibetiečiai tapo mažuma. Į uždarą regioną, valdomą Kinijos, gali patekti tik specialiai atrinkti užsienio žurnalistai, diplomatai ir keletas akylai prižiūrimų turistų. Atrodo, jog Tibeto tautos siekis išsaugoti savo nepriklausomybę arba bent gauti aiškiai apibrėžtą autonomiją, šiuo metu, yra įstrigęs aklavietėje, dėl Kinijos atsisakymo vesti bet kokias derybas. Tokius faktus penktadienį vykusios žmogaus teisių kino festivalio „Nepatogus kinas“ diskusijos metu bėrė jos dalyviai.