Search Results for: "laiškai sofijai"
Lietuvai naują tautos genijaus, dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimo ir meilės istorijos interpretaciją filme „Laiškai Sofijai“ pristatęs britų kino kūrėjas Robertas Mullanas turi kino mėgėjams gerų naujienų. Scenaristas ir režisierius su komanda jau baigė naujojo filmo, istorinės dramos „Gitel“ filmavimus.
Dar nematytą vieno garsiausių visų laikų Lietuvos menininkų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – gyvenimo perspektyvą žiūrovai galės išvysti filme „Laiškai Sofijai“, kurį režisavo daug metų BBC dokumentikos Rytų šalių kūrėjų komandoje dirbęs britų režisierius Robertas Mullanas. Nacionalinė romantinės ir biografinės dramos premjera įvyks jau rugpjūčio 30 dieną, tad artėjant didžiajam kino įvykiui „Laiškų Sofijai“ sumanytojas pasidalino mintimis apie filmo kūrimą ir darbą Lietuvoje.
Šį penktadienį, rugpjūčio 30 dieną, Lietuvos kino teatrus pagaliau pasieks britų režisieriaus Roberto Mullano filmas „Laiškai Sofijai“, kuriame žiūrovai išvys naują ir intriguojančią Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimo ir meilės istorijos interpretaciją. XX amžiaus pradžioje besirutuliojantis filmo veiksmas persunktas to laikmečio dvasios, o mėgstančius autentiką sužavės kruopščiai atkurti „Laiškai Sofijai“ herojų kostiumai, kuriais rūpinosi stilistė ir kostiumų dailininkė Agnė Rimkutė.
Turbūt retas lietuvis negirdėjo apie įspūdingą genialaus Lietuvos muzikos ir dailės kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meilę žmonai Sofijai, tačiau tikriausiai mažai kas žino tai, jog jųdviejų jausmai užsimezgė Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio nuotykių dramos „Blinda – Svieto lygintojas“ generalinėje repeticijoje. Ten jaunas menininkas ir susipažino su Sofija Kymantaite bei ją įsimylėjo.
1907 metais M.K.Čiurlionis gavo užsakymą nupiešti plakatą minėtajai G.Landsbergio-Žemkalnio dramai, todėl dažnai lankydavosi repeticijose. Nors išlikęs jo projektas pasirodė pernelyg eskizinis ir leidėjai jo nepriėmė, kūrėjui tai visai neberūpėjo. Prieš pat premjerą, generalinės repeticijos metu, jis netoliese pastebėjo gražią moterį, tačiau tuomet dar nenutuokė, kad taip pat talentinga kūrėja, rašytoja bei žurnalistė taps žmona ir didžiąja gyvenimo meile.
Sofija Kymantaitė persikėlė į Vilnių iš Krokuvos, jis atvyko iš Varšuvos. Abu ryškų ir intensyvų gyvenimą Lenkijos didmiesčiuose iškeitė, kaip vėliau pasakys M.K.Čiurlionis, į kultūrine prasme „dar vystykluose tebeesantį Vilnių“. Iš M.K.Čiurlionio laiškų mylimajai (jie net yra sudėti į knygą „Laiškai Sofijai“) ir amžininkų atsiminimų yra žinoma, koks artimas dvasinis ryšys siejo šiuos du žmones. Jų intensyviausio bendravimo metais (1907-1909 m.) dailininkas sukūrė muzikines-tapybines sonatas ir pasiekė kūrybos viršūnę. S.Kymantaitė (dar iki jiems susipažįstant Vilniuje 1907 m.) jau buvo sukūrusi apsakymų ir pasakų, rašiusi literatūros kritikos straipsnius.
Beje, didžiosios meilės priežastimi tapusi nuotykinė drama „Blinda svieto lygintojas“, sukurta Lazdynų Pelėdos surinktos medžiagos pagrindu ir G.Landsbergio-Žemkalnio pastatyta Vilniuje, turėjo nemažą pasisekimą ir buvo pakartota Vilniaus scenoje net po Antrojo pasaulinio karo.
Vienu ryškiausių lietuviškų kūrinių tapo ir 1973 metais sukurtas keturių serijų TV filmas „Tadas Blinda“ (režisierius B.Bratkauskas, scenarijaus autorius – R.Šavelis, Tadą Blindą suvaidino Vytautas Tomkus). Vėliau, 2004-aisiais, sviesto lygintojo istorija atgimė su Andriaus Mamontovo pastatytu miuziklu.
Po daugiau nei 100 metų nuo G.Landsbergio-Žemkalnio darbo ir beveik 40 metų pertraukos nuo V.Tomkaus tapimo iki šiol minima legenda, jau šių metų rugsėjo 23 dieną pirmasis lietuviškas istorinis veiksmo filmas Nepriklausomoje Lietuvoje pirmą kartą pasirodys kino teatruose. Filmas vaizduos lietuviškojo Robino Hudo jaunystę ir vadinsis „Tadas Blinda. Pradžia“.
Ketvirtą sezoną baigiantis „Kino po žvaigždėmis“ projektas kviečia visus kino mylėtojus į paskutines filmų peržiūras. Šios savaitės seansuose žibės lietuviško kino žvaigždės.
Žmogus labai gražiai piešė ir grojo, taip genialiai, kad jam mirus kalbama apie tai ir po 100 metų. Natūralu, kiekviena šalis, kad ir tokia maža kaip mūsų, nori turėti kultūrai nusipelniusį herojų. Tadas Blinda čia nebetinka, nes jokiais meniniais talentais jis nepasižymėjo. Bent jau mes to nežinome. Jis buvo plėšikas. Kova, atsidūrusi ekrane, jau pati savaime kaip reiškinys, kelia įtampa, vadinasi, „kabina“. O kaip su tais pianinu grojančiais ir visiškai nesuprantamus paveikslus piešiančiais menininkais? Pavyzdys – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Laikas.lt jau yra užsiminęs apie šių metų Vilniaus knygų mugės staigmenas ir naujienas. Šį kartą – šiek tiek plačiau apie tai, kas bus pristatoma vasario 17 – 20 d. vyksiančio renginio metu.
Prieš penkis dešimtmečius Uralo kalnuose įvykusią devynių Rusijos žygeivių žūties istoriją iki šiol gaubia paslaptis. Nesiliaujama spėlioti, kas Diatlovo perėjoje galėjo nutikti turistinės grupės nariams. Praėjusią savaitę Vilniuje ir Kernavėje britų režisierius Natas Sharmanas dokumentinėje dramoje „Nežinomi faktai: Diatlovo perėjos tragedija“ (angl. „The Unexplained Files: Dyatlov Pass Incident“) siekė atkurti tragiškos nakties įvykius.