Search Results for: "kryžiuočiai"
Nors tarp poilsiautojų iš Lietuvos Kipras jau tapo populiaria ankstyvo pavasario ir rudens atostogų kryptimi, retas kuris gali pasigirti matęs šiaurinę salos dalį, kuri ilgą laiką buvo savaip izoliuota. Pavyzdžiui, į Famagustos miestą bent kelis dešimtmečius niekas, išskyrus teritoriją saugojusius karius, apskritai negalėjo patekti. Laimei, pastaruoju metu kirsti Jungtinių Tautų saugomą sieną tarp pietinės ir šiaurinės salos dalies vis paprasčiau – tereikia su savimi turėti pasą.
Lietuvoje išlikusių istorinių pilių yra vos keletas, o Panemunės pilis pagrįstai laikoma geriausiai išlikusia renesansine reprezentacine pilimi Lietuvoje. Todėl galimybė tapti tokio turto savininku – itin reta.
Nemunu į Lietuvą šimtmečiais brovėsi kryžiuočiai, daug kraujo nuplovė upė… Natūraliuose jos šlaituose išlikę ryškūs XIII – XV amžių karų su kryžiuočiais laikotarpio Nemuno gynybinės linijos fragmentai – Nemuno slėnio šlaitų piliavietės ir piliakalniai. Tai Palemono kalnas, Gedimino kapo kalnas, ant kurių stovėjo Pieštvės ir Veliuonos pilys, Ramybės kalnas, Kartupėnų ir Žemosios Panemunės piliakalniai. Traukos objektai šiose vietose – tai renesansinės Raudonės ir Panemunės pilys su savo parkais, dvarai – Gelgaudiškio, Belvederio, Veliuonos ir Ilguvos.
Rambyno regioninio parko direkcijos vyr. kultūrologės Giedrės Skipitienės žodžiais, parko „bazinė“ bendruomenė yra Bitėnų visuomeninė organizacija „Rambynas“, kuri buvo pirmoji Pagėgių savivaldybėje kaimo bendruomenė, įsikūrusi savanoriškai, kai reikėjo išsaugoti šią Bitėnų gandrų koloniją pušyse.
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorija sutampa su dviejų valstybės saugomų archeologijos vertybių ribomis. Pirmoji – Vilniaus piliavietė su Aukštutinės ir Žemutinės pilių istorinėmis vietovėmis ir pačiais reikšmingiausiais Lietuvos kultūros objektais, antroji – Vilniaus piliakalnis su papiliais, išties unikalus kraštovaizdis su Trijų Kryžių, Gedimino kapo, Altanos, Bekešo, Stalo kalnais bei Dainų slėniu.
Punios šilas – labiausiai saugoma vieta Nemuno kilpų regioniniame parke. Rekomenduojama čia pavaikščioti po Kunigaikščių alėją. Galima pažiūrėti kaip laikosi kunigaikščių ąžuolai, kaip kuriuose senovės mūšiuose Lietuvai sekėsi, nes ištisa ąžuolų alėja pavadinta svarbių kautynių vardais. Žalgirio ir Saulės mūšių ąžuolai galingai žaliuoja, tik mūšio prie Mėlynųjų vandenų ąžuolas – palūžęs.
Dubysos kilpos, vingiai, senvagės, miškais apaugę šlaitai, salpinės pievos, vandeningi ir sraunūs intakai, tekantys giliais slėniais, sudaro savitą ekosistemą, turtingą augalų ir gyvūnų rūšių.
Agluonos kultūros centre Latvijoje kaimyninės šalies ir Lietuvos kultūros, meno ir visuomenės atstovai iš aštuonių karaliaus Mindaugo įamžinimo konkursui pateiktų darbų atrinko vieną, skelbia „Aglonas Novada Dome“.
Geriausio žiuri komisijos įvertinimo sulaukė Vidmantas Gylikis iš Vilniaus. Antroje vietoje liko Giedrius Mazuras iš Utenos. Trečiają vietą užėmė lietuvis Regimantas Midvikis.
Šiandien mūsų gyvenime liko nedaug vietų, kur nešvarumai, purvas ar „brudas“ galėtų rasti sau saugią užuovėją. Nes nuolatinis reklamų ir gydytojų įspėjimų dušas mums primena gremžti, plauti, valyti kiekvieną kūno vietelę, biuro ir namų paviršių.