Search Results for: "krepšinio sirgaliai"
Artėjant Europos krepšinio čempionatui „Viasat“ jam skirtoje reklamoje kreipiasi į krepšinio sirgalius ir kelia klausimą, ar šis sportas tikrai yra antroji lietuvių religija, jei mūsų tautiečiams įdomus tik Lietuvos komandos pasirodymas. Europos krepšinio čempionatas yra aukščiausio lygio renginys su didžiausiomis šio sporto žvaigždėmis, tad visos varžybos vertos fanų dėmesio ir laiko prie ekranų, nes tikri krepšinio sirgaliai domisi ne tik savo, bet ir kitų komandų žaidimu – tokią žinią nori perduoti reklamos kūrėjai Lietuvos fanus ragindami nepraleisti gražiausių čempionato momentų.
Viena garsiausių Lietuvoje stilisčių Agnė Gilytė („Kukla Beauty Box“) artėjančiam Pasaulio krepšinio čempionatui sukūrė sirgaliaus marškinėlius Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei palaikyti. Marškinėliai sukurti visai šeimai, o jų kodinis pavadinimas – „Sirgalius turi super galių“. Pasak stilistės, visi darbai einasi lengviau ir užtikrinčiau, kai sulauki tinkamo palaikymo iš aplinkos.
Ką tik pasibaigus sidabriniam Europos vyrų krepšinio čempionatui, pristatome jums nuotraukų galeriją, kurioje – linksmiausi ir keisčiausi sporto sirgaliai. Ko tik nepadarysi dėl mylimos komandos, o įtampa bei jaudulys kartais tikrai veda iš proto…
Paskutinę pavasario dieną Lietuvos krepšinio sirgalių laukia neeilinis įvykis – pirmojo dokumentinio filmo apie vyrų krepšinio rinktinės užkulisius premjera. Filmo „Mes už… Lietuvą!“ kūrėjai šiandien oficialiai patvirtino, jog nacionalinė premjera visoje Lietuvoje įvyks gegužės 31 dieną.
Keli šimtai valandų unikalios filmuotos medžiagos sugulė į pramoginį pusantros valandos filmą. Jis prasideda kadrais iš bronzinio 2010 m. pasaulio čempionato Turkijoje, o pagrindiniai filmavimo darbai buvo atlikti praėjusiais metais Lietuvoje vykusio Europos čempionato metu.
„Iki šiol nebuvo sukurta pilno metražo filmo apie mūsų šalies krepšinio rinktinę ,,iš vidaus“. Sutikite, kad dažniausiai matoma tik fasadinė pusė – aikštelėje kovojantys ar su žurnalistais kalbantys krepšininkai. Tačiau kokios mintys kirba jų galvose po treniruočių, kaip jie išgyvena pralaimėjimus ar švenčia pergales – to niekas nežino. Norėjome parodyti, kokie iš tikrųjų yra Lietuvos herojai, ką mąsto bene pagrindiniai mūsų tautą vienijantys žmonės. Šių klausimų vedami ryžomės rinktinės ,,virtuvę“ filmuoti Lietuvoje vykusio čempionato metu“, – pasakoja filmo režisierius Andrius Lekavičius.
Kiekvienam lietuviui žinomu šūkiu „Mes už… Lietuvą!“ pavadintame filme apstu krepšininkų juokelių, nesuvaidintų emocijų ir ypač nuoširdžių pašnekesių, kurie dažniausiai likdavo „ne žiniasklaidai“. Žiūrovai išvys uždegančias ir niekur negirdėtas vyriausiojo rinktinės trenerio Kęstučio Kemzūros kalbas, kadrus iš komandos rūbinės, procedūrų kambario, „prakaitu nuplautas“ akimirkas iš pasirengimo stovyklų ir treniruočių salių.
„Mes už… Lietuvą!“ kūrėjai, apsiginklavę modernia filmavimo įranga, keletą mėnesių sekė kiekvieną krepšininkų judesį – nuo liepą prasidėjusios pirmosios stovyklos Druskininkuose iki paskutinių sirgalių palaikymo šūksnių ir užvertų autobuso durų po paskutinės dvikovos Europos čempionate.
Pasak filmo režisieriaus A. Lekavičiaus, didžiausias iššūkis filmuojant buvo netrukdyti rinktinei ir kartu viską užfiksuoti iš kuo arčiau.
,,Visa filmavimo komanda buvome tarsi nematomi. Kameras tvirtinome rinktinės autobuse, persirengimo ir pasitarimų kambariuose. Teko bėgioti paskui krepšininkus su kameromis, kurios buvo pritvirtintos prie krūtinės. Neabejojame, kad žiūrėdami filmą sirgaliai jausis tarsi rinktinės rūbinėje sėdėtų šalia Jono Valančiūno ar treniruotės metu bėgtų paskui Robertą Javtoką“, – filmavimo įspūdžiais trumpai pasidalijo režisierius.
Filmo kūrėjai žada, kad gegužės 31-ąją visoje Lietuvoje vienu metu pradedamas rodyti filmas bus didelė staigmena ne tik krepšinio sirgaliams, bet ir patiems krepšininkams, kurie filmą tuomet išvys taip pat pirmą kartą.
Apie filmą „Mes už… Lietuvą!“:
Nuoroda: http://www.youtube.com/watch?v=hlppIbBWcDo
Bene didžiausią indėlį į sporto šakų gyvavimą tarpukariu suteikė sportu besidomintys ir jį rėmę mecenatai. Varžybų metu savo komandą ar šalies rinktinę palaikydavo minios susirinkusių.
Varžybų stebėti atvykdavo diplomatinių tarnybų atstovai, prezidentas ir mecenatai. Sirgaliai per tą atrodytų trumpą valstybės gyvavimo laikotarpį taip pat keitėsi. Juos keitė pergalės!
Vilniaus krašto lietuvių, atvykusių į Tautinę lietuvių olimpiadą,
vadovas Pranas Žižmaras. Kuntaplis 1938 07 24.
Sirgaliai šviesti ir tramdyti
3-ame dešimtmetyje išleistose specialiose sporto knygelėse mokyta ne tik žaidimo subtilybių, bet ir kaip sirgaliai turėtų elgtis varžybų metu.
„Per daug netriukšmauti, ramiai sėdėti ir netrukdyti sportininkams. Tačiau tokie „paliepimai“ neprigijo. Jau 4-ame dešimtmetyje vykusiose krepšinio varžybose visi ir džiaugėsi, ir plojo. Jų jau niekas nebetramdė“, – pasakojo Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkė Justina Minelgaitė.
Vargu ar tarpukariu į Lietuvą savo komandų palaikyti atvykdavo kitų šalių sirgalių, tačiau su delegacija tikrai vykdavo tą sporto šaką kuruojančios sąjungos ar organizacijos atstovai. Rungtynes stebėdavo ir užsienyje įkurtų pasiuntinybių bei konsulatų darbuotojai. Čia jie organizuodavo priėmimus ir vietinių lietuvių palaikymą.
Lietuvos krepšinio rinktinė – 1939 m. Europos čempionas.
Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Vytautas Budriūnas, Juozas Jurgėla, Feliksas Kriaučiūnas, Vytautas Leščinskas, Pranas Lubinas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Vytautas Norkus, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Mykolas Ruzgys, Mindaugas Šliūpas.
4-ame dešimtmetyje sirgalius turėjo žavėti gana dažnai spaudoje atsirasdavę sportininkų šaržai ir karikatūros.
„Atvažiuodavo į Lietuvą sulošti futbolo klubas iš Prancūzijos, tai visą rinktinę ir nušaržuodavo. Keista, tačiau rungtynių nuotraukų būdavo ne visada, tad vietoj jų spaudoje atsirasdavo šaržas. Sportininkai, kiekvienas atskirai, taip publikuoti specializuotoje, sporto entuziastams skirtoje literatūroje, leidiniuose sportininkams ir nacionalinėje spaudoje“, – aiškino ILRP kultūros renginių organizatorė-koordinatorė, parodos „Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918-1940 m.“ kuratorė dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė.
Įdomu tai, kad tokie įvykiai kaip problematiški Lietuvos – Lenkijos nesutarimai, Lietuvos – Tautų Sąjungos santykiai, įvairūs nesutarimai dėl Klaipėdos ir Vilniaus eiliniam žmogui aiškinti karikatūromis – dažniausiai įvykiais futbolo aikštelėje arba bokso ringe.
„3-ame dešimtmetyje tokių karikatūrų dar reikėtų paieškoti, o 4-ame dešimtmetyje tai tapo ypač populiaru. Daug karikatūrų sporto tema, nemažai ir šaržuotų sportininkų. To priežastimi gali būti pačių karikatūristų įgudimas vėlesniu tarpukario laikotarpiu. Už sportines labiau populiarios buvo politinės karikatūros. Taip nuo socialinės kritikos pereita prie laisvalaikio“, – teigė V. Akmenytė-Ruzgienė.
Kauno moterų krepšinio rinktinė. Atvirukas. 1939 m.
Futbolo žiūrovai – aršūs
Dažnai to meto spaudoje rašyta, kad sirgaliai priešų stovyklai nebuvo nedraugiški tačiau patys labai greitai susibičiuliaudavo. Jau tuomet jie buvo kiek išprotėję, kartais net ir susimušdavo, tačiau šiandieniniams futbolo sirgaliams neprilygtų. Daugiausia jų palaikymo susilaukdavo komandinės varžybos. Tad ir patys žaidėjai įpildavo alyvos į ugnį, nepalaikydavo sportinės dvasios, žaisdavo per daug agresyviai ir šiurkščiai.
„Nemandagiais epitetais iš aikštės būdavo išlydimi sužeisti futbolininkai, tačiau spaudoje tai nebuvo „pakartojama“. Tikriausiai veikė sava cenzūra. Būdavo visko, juk sportas – tai emocijos“, – teigė V. Akmenytė-Ruzgienė, pridurdama, kad futbolą ateidavo žiūrėti ir darbininkai, taigi publika buvo įvairi.
Pradžioje futbolas mūsų šalyje pritraukdavo labai mažai žiūrovų – nebuvo rezultatų, kuriais vertėtų džiaugtis. Jei jau atvykdavo futbolo žvaigždės iš užsienio ar tolimos šalies komanda, tai patiems žaidėjams buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Jie vedžioti po Kauną, apylinkes, kviesti į ekskursijas, jiems rengti susitikimai. Į sporto aikštes žmonės vykdavo likus kelioms valandoms iki varžybų, kad užsiimtų vietas ir juos pamatytų. Dažniausiai į varžybas atvykdavo ir tų šalių pasiuntiniai Kaune. Varžybas taip pat stebėdavo mūsų valdžios, vyriausybės atstovai, vėliau ir prezidentas. Apranga rungtynes stebėdavę lietuviai neišsiskirdavo. Tarpvalstybinių susitikimų metu jau tada skambėjo nacionaliniai himnai.
V. Akmenytės-Ruzgienės teigimu, rūpintis sirgaliais tuo metu jau buvo pradėję didieji Vakarų Europos futbolo klubai. Esą ir iš archyvinių Vasaros olimpinių žaidynių Berlyne (1936 m.) vaizdų matyti, kad čia susirinkę įvairių šalių sirgaliai. Jie buvo labai organizuoti, tvarkingi, žinojo kaip skanduoti, buvo skirtingai apsirengę ir bandė kuo labiau išsiskirti.
Prasidėjus tiesioginėms futbolo varžybų radijo transliacijoms, pirmasis susitikimų kėlinys transliuojamas nebuvo, tik antrasis. 4-ame dešimtmetyje į Lietuvą specialiai atvyko estų spaudos atstovai ir technikai, kad į Estiją tiesiogiai perduotų radijo bangomis varžybų komentarus. Tai buvo daroma specialiai dėl sirgalių.
„Dar vienas iš stebinančių dalykų – tai „masinė migracija“ į futbolo stadionus. Į Panemunėje buvusį Valstybės stadioną, Karo mokyklos stadioną dažnai bandydavo pakliūti „nelegalai“. Spaudoje rašyta, kad jie tai ant pakalnių, tai medžiuose įsilipę stebi varžybas. Pusė žiūrovų būdavo stadione, pusė – už jo ribų“, – apie to meto sirgalių sumanumą teigė V. Akmenytė-Ruzgienė.
Būta ir kitokių futbolo sirgalius žavinčių užmojų. Parodos kuratorė prisiminė tarpvalstybines futbolo rungtynes Klaipėdoje, kur susitiko lietuviai su kitos Baltijos šalies komanda. Tuomet į aikštę išėjo komandos, sugroti abiejų šalių himnai. Aikštėje pasirodė teisėjas iš trečiosios šalies. Atrodytų nieko neįprasto neįvyko… Tačiau tąkart labai įdomiai į aikštę pateko kamuolys – jis išmestas iš praskrendančio lėktuvo, buvo papuoštas tautinėmis abiejų šalių juostomis.
Krepšininkus sutiko griausmingai
Nebūtų buvę pergalių, nebūtų ir krepšininkų sutikimo, iš kurio dar ir šiandien galime pasisemti naujų idėjų.
„Krepšinio lygis tarpukariu nebuvo aukštas, tekdavo nuolat pralaimėti kaimyninių Baltijos valstybių komandoms. Ypač skaudžios buvo 1935 m. sausį žaistos draugiškos rungtynės Rygoje, kai latviams pralaimėta itin dideliu skirtumu – 10:123“, – apie vingiuotą krepšinio kelią į šlovės Olimpą pasakojo ILRP muziejininkė J. Minelgaitė.
Pasak V. Akmenytės-Ruzgienės, Rygoje vykusios 1937 m. krepšinio čempionato lemiamos rungtynės su Latvija specialiai telegrafuotos arba telefonu pranešinėti varžybų rezultatai. Kauno Laisvės alėjoje buriavosi minios žmonių, sėdėjo ir klausėsi, o išgirdę naujienas pranešinėdavo kitiems. Tuo metu kauniečiai jautėsi tarsi patys būtų varžybose.
J. Minelgaitės teigimu, krepšininkams laimėjus Europos čempionatą Rygoje, rinktinę Kaune pasitiko gatves užtvindę sirgaliai. Nugalėtojai tada vežti atvirais automobiliais. Rinktinės sutikimas vyko nuo pat Šiaulių. Visi teikė krepšininkams ne tik gėles, bet ir dovanas. Sveikino kas tik galėjo – ir Šiaulių berniukų gimnazija, ir sporto klubai. Valstybės teatre (dab. Kauno muzikinis teatras) jiems suruoštas specialus sveikinimo vakaras, kuriame dalyvavusios organizacijos krepšininkus taip pat apdovanojo.
1939 m. III Europos krepšinio čempionatas ir visų mylimas rinktinės aukštaūgis Pranas Lubinas. Kuntaplis 1939 05 28.
„Tuomet Laivės alėjoje visi barai buvo sausakimši, gatvė tiesiog ūžė. Pats miestas atrodė kitaip nei visada. Ir dabar, kai vyksta rungtynės, gatvės ištuštėja, tik girdi eidamas nuo vieno baro iki kito sirgalių šūksnius ir garsiai įjungtą televizorių bei rungtynių rezultatus. Panašu“, – šiandieną ir praeitį lygino V. Akmenytė-Ruzgienė.
Europos čempionų sutikimui Kaune buvo suruošta visa jų sutikimo programa – kaip važiuos – atviru ar uždaru transportu, kur žmonės turi jų laukti, kokiu maršrutu vyks – Vytauto prospektu, per Parodos kalną iki Kūno kultūros rūmų.
1939 m. dar kartą, tada jau tėvynėje, Europos pirmenybių taurę pelniusi rinktinė vėl sveikinta. Krepšininkai traukiniu lankė kitus rajonus ir stojo visose šalies geležinkelio stotyse, tarp jų Joniškyje ir Šiauliuose. Čia susirinkę sirgaliai teikė padėkos dovanas.
Specialiai III Europos krepšinio čempionatui Lietuvoje buvo išleisti ne tik pašto ženklai, bet ir simbolinis ženklelis, kurį galėjo įsigyti visi norintys. Jo autorius – grafikas Jonas Juozas Burba.
Tąkart čempionato metu čempionato šeimininkai saugoti nuo sirgalių. Krepšininkai lietuviai pirmenybių metu buvo apgyvendinti Kauno pašonėje buvusioje Galvydžių viloje, tuometiniame priemiestyje Aukštojoje Panemunėje.
„Para šioje šioje viloje kainavo 50 litų. Tuo metu tai buvo mėnesio alga. Tai buvo geriausia vila, šalia pušyno. Gyveno čia tik lietuviai krepšininkai, komandos administratorius Karolis Dineika, gydytoja, treneriai. Kiekvienam buvo skirtas nuolatinis bilietas atvykti į miestą. Kad nesugestų produktai laikyti rūsiuose, apdengti žiemą iš Nemuno atvežtu ledu, kuris dar buvo apdengiamas pjuvenomis ir taip išsilaikydavo. Kitos komandos glaudėsi karo mokyklose“, – pasakojo Lietuvos sporto muziejaus skyriaus vedėjas Arvydas Jakštas.
„Juokiamės, kad ir dabar krepšininkai bus atskirti nuo visuomenės – nuomosis kaimo turizmo sodybą šalia Panevėžio“, – šias dienas ir praeitį lygino J. Minelgaitė. Deja, anuomet buvusį pušyno kvapą šiemet pakeitė ne žadėtas mėtų, bet „kaimiškas“ kvapas iš „Aukštaitijos vandenų“ nuotekų valymo įrenginių dumblo kaupimo aikštelės…
Krepšinio sirgalių keliamas triukšmas gali pakenkti klausai, perspėja medikai. Ekspertai išmatavo, kad emocijų kupini Lietuvos krepšinio sirgaliai per varžybas kelia triukšmo tiek, kiek propelerinis lėktuvas arba pneumatinis grąžtas.
Ekspertai išmatavo, kad Lietuvos krepšinio sirgalių sukeliamas triukšmas varžybų metu buvo įvertintas net 114 decibelų, palyginimui – įprastinė kalba yra apie 60 decibelų. Didesnis nei 140 decibelų triukšmas pavojingas gyvybei ir yra draudžiamas.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos direktoriaus gydytojo Zenono Javtoko teigimu, neilgai pabuvus triukšmingoje aplinkoje klausos susilpnėjimas ar spengimas ausyse praeina, tačiau triukšmui trunkant ilgą laiką klausa gali būti pakenkiama negrįžtamai. Mat ilgai veikdamas triukšmas pažeidžia vidinėje ausyje esančias neurosensorines ląsteles, jos suyra ir nebegali perduoti signalų klausos nervui ir smegenims. Šios ląstelės neatsistato.
„Tai vyksta palaipsniui, nepastebimai, jums net neįtariant, jog pamažu prarandate klausą. Be klausos pakenkimo, triukšmas gali sukelti stresines reakcijas, sutrikdyti miegą, virškinimo sistemos organų veiklą, padidinti kraujo spaudimą, mažinti organizmo atsparumą ligoms ir darbingumą, didinti nelaimingų atsitikimų ir traumų riziką”, – aiškina gydytojas.
Sveikatos specialistai nepuoselėja iliuzijų, kad sirgaliai per varžybas bus ramūs, triukšmaudami nepalaikys savo komandų ar nenušvilps priešininkų, tačiau rekomenduoja varžybų organizatoriams neleisti atsinešti į mūsų sporto arenas sirenų, daugelyje šalių stadionuose uždraustų afrikietiškųjų vuvuzelų ir kitų stiprų garsą keliančių instrumentų.
„Tiems, kurie stebės varžybas „gyvai”, primename: jūs galite nuo 15 iki 30 proc. sumažinti žalojantį triukšmo poveikį klausai ausų kamšteliais ar ausinėmis, dažniau išeidami pailsėti į ramesnę aplinką. Šių patarimų ypač neturėtų pamiršti tie, kuriems gera klausa yra jų „darbo įrankis” – gydytojai, muzikantai, dainininkai, tėvai, norintys, kad jų vaikai galėtų pasirinkti šias profesijas. Atminkite: čempionatai ateina ir praeina, o sugadinta klausa lieka visam gyvenimui”, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai.
Garsus Lietuvos dizainerių tandemas „A & V“ bei Lino Kleizos labdaros ir paramos fondas ketvirtadienį ryte vykusioje spaudos konferencijoje pristatė bendrą projektą.
Būsimos akcijos metu krepšinio sirgaliai galės paremti fondo veiklą įsigydami Europos vyrų krepšinio čempionato proga A. Pogrebnojaus ir V. Simanavičiūtės sukurtų išskirtinio dizaino krepšių su visos Lietuvos rinktinės krepšininkų parašais.
Progą įsigyti madingą laisvalaikio krepšį, papuoštą visų Lietuvos krepšinio rinktinės narių parašais, sirgaliai turės rugpjūčio 29 dieną gyvai vyksiančiame aukcione.
Laimingieji krepšinio fanai, kurie pasipuoš čempionato krepšiais su rinktinės narių parašais, prisidės ir prie krepšinio skatinimo vaikų globos namuose – aukciono metu surinkti pinigai bus skirti Lino Kleizos labdaros ir paramos fondui, siekiančiam teikti materialinę pagalbą vaikais besirūpinančioms socialinėms institucijoms.
„Pradėdami šią akciją siūlome krepšinio mėgėjams pagalvoti apie tuos, kuriems sportas ne tik teikia džiaugsmą, bet ir gali pakeisti jų požiūrį į gyvenimą, suteikti pasitikėjimo savimi ir kitais. Krepšinis stiprina komandos jausmą ir esu įsitikinęs, kad kiekvienas krepšinio mėgėjas tai supranta,“ – kalbėjo krepšininkas L. Kleiza.
Spalvingą Europos vyrų krepšinio čempionatui skirtą laisvalaikio krepšį sukūrė vienas garsiausių Lietuvos dizainerių tandemų Aleksandras Pogrebnojus ir Vida Simanavičiūtė. Mados kūrėjai pristatė dvi akį traukiančiais raštais, kuriuose užkoduoti simboliai, išmarginto krepšio versijas – tamsesnę, tirštesnių derinių ir ryškesnę, lengvesnių tonų. Pasak dizainerių, tai moderniam vartotojui skirtas laisvalaikio krepšys, kurį galima pasiimti į sporto klubą, iškylą ar prie jūros, žinoma, jis pravers ir einantiems žiūrėti krepšinio varžybų.
Dizainerių duetas, paklaustas, ar į krepšį tilptų krepšinio kamuolys, tai nuspręsti leido Linui Kleizai. Šis patikino, jog ryškiaspalviame krepšyje tilptų ne tik kamuolys, bet ir šis tas daugiau. Krepšininkas taip pat negailėjo pagyrų krepšio dizainui – patikino, jog dizainerių kurti krepšiai atrodo išties puikiai ir originaliai.
Krepšių pagaminta vos septyni tūkstančiai, tad gauti dovanų čempionato krepšį, tiesa, jau be krepšininkų parašų, aistringiausi krepšinio sirgaliai galės tik ribotą laiką – rugpjūčio 12 – rugsėjo 18 dienomis prekybos centre „Mega“ vyksiančios akcijos metu.
Ieva Varkojytė
Nuotr. autorės
Artėjant Europos krepšinio čempionatui sirgaliai ne tik perka įvairią atributiką, bet ir kitais originaliais būdais bando parodyti savo susidomėjimą krepšiniu.
Krepšinio čempionato metu Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Kauno miestuose bus įkurtos laikinos stovyklavietės, kuriose laukiami mažiau išlaidūs krepšinio aistruoliai iš visos Europos.
Palapinių miestelis Kaune, čempionato finalinio etapo metu, bus įrengtas ką tik lankytojams atvertame Kauno tvirtovės VII forte, kuriame vyksta pažintinės ekskursijos, pristatomos istorinės ekspozicijos. Šio naujo lankytino objekto savininkas VšĮ „Karo paveldo centras“ yra atviras įvairiems renginiams, fortas pristatomas kaip nauja novatoriškų kultūrinių projektų erdvė. Galima teigti, kad fortas dėl savo patogios vietos, yra tinkamas įvairaus pobūdžio renginiams, net ir tokiems, kaip palapinių miestelis. Atvykę krepšinio sirgaliai laisvu nuo varžybų metu, galės turiningai praleisti laiką rengiamose ekskursijose ir kitose pramogose.
Krepšinio čempionato metu palapinių miesteliai bus įrengti ir Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio bei Šiaulių miestuose, laikinose stovyklavietėse laukiami mažiau išlaidūs krepšinio aistruoliai iš visos Europos. Visų laikinų stovyklaviečių teritorija bus aptverta laikina tvora, palapinių miestelių teritorijas ir jų priegas visą parą saugos bene dižiausią patirtį Lietuvoje turinti apsaugos tarnyba „G4S”, svečiams bus įrengti biotualetai iš Latvijos bus atgabenti biodušų konteineriai.
Alytuje ir Panevėžyje laikinos stovyklavietės įsikurs miestų aeroklubuose, keli kilometrai nuo arenų bei miestų centrų, Klaipėdoje miestelis iškils Smiltynėje esančioje Lankininkų bazėje, vos kelios minutės kelio keltu nuo Klaipėdos senamiesčio. Šiauliuose taupesni krepšinio aistruoliai bus laukiami „Saulės“ sporto mokyklos teritorijoje įsikursiančiame palapinių miestelyje. Panašią stovyklavietę ketinama įrengti ir Vilniuje, šiuo metu vyksta derybos su potencialiais tokio projekto partneriais.
Palapinių miesteliuose bus teikiamos ne tik apgyvendinimo paslaugos. Organizatoriai taip pat pasiūlys įvairių pramogų. Kiekviena stovyklavietė bus suskirstyta į poilsio ir pramogų teritorijas. Pramogų teritorijoje, dienos metu bus siūlomos aktyvios pramogos, sportiniai žaidimai, rungtys, viktorinos ir turnyrai, joje laukiami ir užsienio krepšinio aistruoliai, ir miestiečiai. Pasibaigus krepšinio varžyboms stovyklavietėse miestiečius ir užsienio svečius pakvies vakarinė diskoteka ir kitos naktinės pramogos. Po 22 valandos pramogos iš lauko teritorijos bus perkeltos į greta esančių statinių vidų.
Stovyklavietėse siūloma apsistoti organizatorių suteikiamose dvivietėse ir keturvietėse palapinėse, pageidaujantys daugiau komforto gali rinktis laikinus, kilnojamus brezentinius namukus su grindimis ir lovomis. Kaiminynių šalių krepšinio aistruoliai bei Lietuvos vyrų krepšinio gerbėjai Panevėžyje, Vilniuje bei Kaune laukiami ir su savomis palapinėmis. Rugpjūčio viduryje planuojama akcija Lietuvos sirgaliams, kuomet vietą palapinei galima bus įsigyti labai palankiomis sąlygomis.
Šiuo metu daugiausiai rezervacijų sulaukiama Panevėžyje ir Šiauliuose, Kaune vietas kol kas rezervuoja optimistiškiausiai nusiteikę Ispanijos bei Graikijos rinktinių sirgaliai.
Stovyklaviečių įrengimu ir fanų festivalio organizavimu rūpinasi dvi įmonės: UAB „Tent resorts“ bei VŠĮ „Festival camps“, įsteigtos šio projekto įgyvendinimui keleto turizmo, renginių organizavimo, scenos techninio serviso, prekybos bei pramogų verslo atstovų.
Europos renginių centre buvo pristatyti Europos vyrų krepšinio čempionato prizininkams skirti medaliai. Lietuvių kurti apdovanojimai Kaune bus įteikti rugsėjo 18 dieną Senojo žemyno pirmenybių nugalėtojams.