Search Results for: "koncertai Kaune"
„Kaunas atsigauna“ tampa kone priežodžiu pastaruoju metu, o netiesioginėse lenktynėse su Vilniumi Kaunas, panašu, įgauna vis daugiau pranašumų.
„Taip būna – paskutines valandas apima jaudulys ir nerimas. Kažkaip keista suprasti, kad jau atėjo ta diena, dėl kurios dirbau metus. Bet žinau, kad viskas bus gerai“, – su Klaipėda šiandien sveikinasi Andrius Mamontovas. Šį vakarą uostamiesčio „Švyturio“ arenoje startuoja jo karjeros 30-mečiui skirtas koncertų turas „AM+FOJE=30“, kuriame scenoje pasirodys daugelis kartu su Andriumi per visus šiuos metus grojusių muzikantų.
Atėjus rudeniui ir suaktyvėjus „elitinių“ renginių maratonui improvizuojanti grupė „Eilinis Elitas“ neatsilieka ir skelbia tris savo muzikinio turo koncertus: spalio 20 d. – Kaune, spalio 27 d. – Vilniuje ir lapkričio 10 d. – Klaipėdoje.
Ši savaitė buvo neeilinė, toks bus ir gidas. Per paskutines septynias dienas sužinojome apie tiek gerų koncertų, kad naujienų užtektų pusmečiui. Bandome sumuoti viską į vieną vietą ir aprašyti tuos ką tik paskelbtus koncertus, į kuriuos bilietus galima ramiai pirkti dabar pat.
Penktadienio vakarą Kauno senamiestyje, „Lituanica” batų fabriko patalpose, duris atvers „Fluxus Ministerijos” menų inkubatorius. Pusantrų metų Vilniuje veikęs projektas atvyko į Kauną ir žada netradicinę intervenciją į nuobodų, rutininį pasaulį.
Kaistant asfaltui ir kylant temperatūrai su kauniečiais pasisveikins nauja kultūringa ir muzikali vieta. Gegužės 10-ąją į oficialų atidarymą pakvies Rotušės aikštėje esančio Ryšių istorijos muziejaus vidiniame kieme besikuriantis „Ryšių kiemelis 837“. Visapusiška muzikos, kino ir kitų menų programa čia numatyta iki pat rudens.
2010 balandžio 23 d. pačiame Vilniaus centre buvo įkurta „Fluxus ministerija“. Pastatas šurmuliavo ir įvairiais kūrybiniais projektais kvietė grožėtis kiek ilgiau nei pusantrų metų ir nutraukęs savo veiklą persikėlė į Kauną.
Būtent šiame mieste, buvusiame Lituanicos fabrike, jau greitai duris atvers antroji „Fluxus ministerija“ – vieta, kur po vienu stogu susirinks kūrybingiausi kauniečiai. Su Karoliu Rakausku, būsimos „Fluxus ministerijos“ kancleriu, kalbamės apie tai, ką ten bus galima pamatyti ir nuveikti, kokie žmonės dirbs…
Kas įeina į „Fluxus ministerijos“ kanclerio pareigas?
Aš esu atsakingas už Kauno „Fluxus ministerijos“ menininkus, renginius, už tai, kad viskas vyktų laiku ir pagal planą, kad kiekvienas menininkas gautų laiką pasirodyti, kad menininkai nebūtų užsidarę savo studijose, kad „Fluxus ministerija“ būtų atvira ir įdomi miestiečiams.
Tvarka „Fluxus ministerijoje“.
Kiek organizacijų ar individualių kūrėjų sudarys Kauno „Fluxus ministerijoje“?
Šiandien turime apie 70 menininkų kolektyvų. Manau, kad dalis jų gali atkristi, o po „Fluxus ministerijos“ atidarymo atsiras dar susidomėjusių, todėl planuojame, kad galiausiai turėsime apie 80 menininkų kolektyvų. Vieną branduolį vidutiniškai sudaro 4 žmonės – muzikos grupės būna didesnės, o dizaineriai ar architektai dažnai dirba ir po vieną.
Kaip tu pats supranti „Fluxus ministeriją“?
Visų pirma, tai yra menų inkubatorius. Mes kuriamės sename apleistame pastate ir jį minimaliai sutvarkome – tai tikrai nebus rūmai, bet kadangi patalpas tvarkome ir įrengiame kartu su menininkais, kurie ten dirbs, erdvės tampa savos, įrengtos taip, kaip norisi jiems patiems. Kiekvienas menininkas yra įsipareigojęs per mėnesį surengti du viešus renginius: fotografas gali surengti paskaitą ar savo darbų parodą, kūrybines dirbtuves, muzikantai – koncertus. Visi menininkai patalpas „Fluxus ministerijoje“ gauna nemokamai, mainais į tai jie organizuoja visiems atvirus renginius. Savaime suprantama, kad tai patiems menininkams naudinga – juk ir patalpų „Fluxus ministerijoje“ jie prašo dėl to, kad būtų atviri ir matomi, kad gautų galimybę savo kūrybą pristatyti visuomenei. Vilniuje „Fluxus ministerija“ gyvavo pusantrų metų, per tą laiką surengta daugybė renginių. Tą patį žadame ir Kaunui: dalyvausime visuose miesto renginiuose: Kauno dienos, Kauno naktys, džiazai (festivalis „Kaunas Jazz“, – aut. past.) ir taip toliau.
„Fluxus ministerija“ iš Vilniaus kraustosi į Kauną. Kodėl buvo pasirinktas Kaunas?
Patys kauniečiai prašė „Fluxus ministerijos“ savo mieste – greičiausiai jie lankėsi Vilniaus pastate ir jiems tai labai patiko. O tai, kas bus toliau, priklausys nuo pačių miestiečių iniciatyvos. Po metų svarstysime, ar reiktų pratęsti ministerijos veiklą Kaune – gal patiems kauniečiams to nereikia? Jei susidomėjimas bus labai didelis, veiklą pratęsime dar metams. Daug įvairių niuansų paaiškės tik vykdant veiklą. Tikimės, kad ministerija veiks kuo ilgiau, bet kol kas galime tik tikėtis.
Kas tau paliko didžiausią įspūdį Vilniaus „Fluxus ministerijoje“?
Konkrečiai atsakyti negaliu. Tikriausiai didžiausią įspūdį paliko mastas – tiek daug skirtingų menininkų vienoje vietoje! Tai ir Jono Meko kinas, ir riedlentininkų parkas, ir Vilniaus liberalaus jaunimo organizacija, ir įspūdingų Naujokaičio tapybos darbų paroda.
Kas vyksta buvusiose „Fluxus ministerijos“ patalpose Vilniuje?
Šiuo metu iš ten išsikrausto paskutiniai menininkai, ten dirba statybininkai, ruošiamasi įrengti biurų pastatą.
Kodėl Kaune buvo pasirinktas senojo batų fabriko Lituanica pastatas?
Pirma, jis yra patogioje vietoje – beveik pačiame miesto centre, prie Kauno pilies, pastatą mes gavome beveik už dyką. Antra, pastatas yra labai didelis, jame gali tilpti daug skirtingų kūrėjų, didelės cechų erdvės puikiai tinka renginiams organizuoti. Tuo Kauno „Fluxus ministerija“ skiriasi nuo Vilniaus – Kaune turime dideles erdves, o Vilniuje turėjome daug nedidelių kabinetų, todėl vilniečiai, norėję dalyvauti koncertuose ar kituose didelio masto renginiuose, įsikurdavo ant laiptų ar net laukdavo savo eilės lauke. Kaune koncertams skirtos erdvės – bene dešimt kartų didesnės.
Didžiosios batų fabriko cechų erdvės – kaip jos bus panaudojamos?
Pirmame aukšte bus pagrindinė salė su scena, kuri didžiulė – 1000 kv.m. Šalia bus įkurtas Fluxus baras, įspūdingai apšviesta scena su galinga garso sistema.
Antrame aukšte turime dvi sales po 500 kv.m., vienoje bus organizuojami teatro vaidinimai, kino filmų peržiūros, koncertai, kitoje – įvairios parodos.
Trečiame aukšte esančią cecho patalpą dalinsime į mažesnes erdves, kuriose bus įkurtos menininkų dirbtuvės.
Ketvirtame aukšte bus palikta atvira erdvė, kur bet kuris praeivis galės ateiti susitikti su draugais, atsinešti kompiuterį ir dirbti. Galbūt kartais ten bus organizuojamos papildomos parodos – šita erdvė bus naudojama tam, ko tuo metu labiausiai reikės.
Šiuo metu galvojame apie nedidelio hostelio įrengimą svečiams. Bet tai priklauso nuo to, kiek vietos liks, kai išdalinsime patalpas menininkams.
Šiuo metu „Fluxus ministerija“ renka savanorius. Ką jie veiks?
Savanoriai padės koordinuoti menininkus, jie bus mano, kaip kanclerio, pagalbininkai. Per savaitę atsirado apie pusšimtis norinčių įgyti patirties – vieni galbūt labiau nori dirbti su muzikiniais renginiais, kiti – organizuoti parodas, dirbti su teatro pasirodymais, prisidėti prie bendravimo su žiniasklaida, rašyti projektus, žodžiu, veiklos yra labai daug ir jos labai skirtingos. Susitikimo su savanoriais metu stengsimės išsiaiškinti, kokių tikslų jie turi, ir bandysime juos įgyvendinti.
Kaip apibūdintum tuos savanorius, kurie nori dirbti ministerijoje?
Tai yra įvairaus amžiaus žmonės, kurie nori savo laisvą laiką užpildyti įdomia ir naudinga veikla, kuriems menas ir apskritai Fluxus judėjimas yra prie širdies. Jei viskas vyks pagal planą, turėsime ir tarptautinių savanorių, kurie žinią apie mus padės paskleisti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, gal jie net turistines ekskursijas po ministeriją organizuos.
Kaip tu pats atsiradai „Fluxus ministerijoje“?
Edgaras, kuris vadovavo Vilniaus ministerijai, yra Lietuvos liberalaus jaunimo (LLJ) narys, buvęs pirmininkas, aš taip pat esu LLJ narys, buvęs Kauno skyriaus pirmininkas – mes seniau pažįstami. Daug laiko praleisdavau Vilniaus „Fluxus ministerijoje“, daug tuo domėjausi ir kadangi Kaune reikėjo žmogaus dirbti su Fluxus projektu, pasirodžiau tinkamas kandidatas ir tapau kancleriu.
„Fluxus ministerijos“ struktūra yra labai paprasta ir aiški – Artūras Zuokas yra ministras, Edgaras yra viceministras, o aš esu kancleris. Artūras yra viso projekto tėvas ir globėjas, Edgaras dirbs Vilniuje, o aš pats greičiausiai ir apsigyvensiu Kauno ministerijos pastate. Edgaras pusantrų metų pragyveno patalpose Vilniuje – yra labai daug darbo, todėl sakydamas, kad mes gyvename „Fluxus ministerijoje“, kalbu ne perkeltine prasme.
Jei tu pats ateitum į „Fluxus ministeriją“ prašyti patalpų, kokia veikla užsiimtum?
Aš nesu menininkas, todėl organizuočiau seminarus apie lyderystę, verslą. Kviesčiausi lektorius, kurie yra jau daug pasiekę gyvenime ir nori savo patirtimi pasidalinti su jaunais žmonėmis. Būčiau tas žmogus, kuris organizuotų susitikimus.
„Fluxus ministerijos“ dalimi nori būti daugybė menininkų ir organizacijų, ar tarp jų yra tokių projektų, kurie tau atrodo ypatingi ir labai patinka?
Kol dar nesu matęs ar girdėjęs jų kūrybos, man labai sunku pasakyti, kas galėtų būti mano favoritu. Labai daug tikiuosi iš muzikantų bei dailininkų, nes manau, kad jie organizuos daug žmonių pritraukiančius koncertus bei parodas. Bet kol kas tai yra tik pirminė nuostata, vystantis projektui, išryškės ir kiekvienam asmeniškai labiausiai patinkantys kūrėjai ar organizacijos.
Jei atsiranda menininkas, kuris nežinojo apie „Fluxus ministeriją“, nedalyvavo talkose, bet norėtų surengti savo parodą ar koncertą – ar jam yra vilties gauti tam reikalingas patalpas?
Tikrai taip. Jau dabar, dar neatsidarius, mes sulaukiame skambučių ir klausimų, ar galėtume paskirti plotą tam tikram renginiui. Visada sakome „taip“. Labai tuo džiaugiamės ir stengsimės sudaryti sąlygas visiems menininkams. Mes norime būti ta vieta, kurioje vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas.
Kokiu principu sugrupuosite menininkus „Fluxus ministerijoje“?
Šitą klausimą ir aš pats sau užduodu. Kiekvienas menininkas ar grupė turi savų pageidavimų, todėl padalinti plotą taip, kad visi būtų patenkinti, yra svarbiausia užduotis. Skirstydami patalpas, atsižvelgsime į dalyvavimo talkose aktyvumą. Kitas kriterijus – ar prašoma erdvė yra tikrai reikalinga. Labai palankiai žiūrime į tuos, kurie yra linkę kooperuotis, nes taip ne tik lengviau dalinti plotą, bet ir yra kuriama bendruomenė. Mums tai labai svarbu. Žinoma, laikysimės tam tikros sistemos – visi muzikantai bus vienoje ministerijos dalyje, o kiti menininkai, kuriems reikia tylos ir ramybės, dirbtuves turės kitoje erdvėje. Mes priimame visus ir pagal galimybes stengiamės patenkinti jų poreikius.
Iš pačių menininkų iniciatyvos matau, kad jie nenori užsidaryti, jie nori dalintis patalpomis, jie nori susipažinti tarpusavyje, kartu dirbti ir kurti.
Kaip atrodys tobula baigtinė ministerijos versija?
Tai bus vieta, kur kiekvieną dieną vyksta po kelis renginius, todėl atėjęs čia galėsi rinktis, kas tave šiandien domina labiausiai: fotografijos paroda, teatro dirbtuvės, kino seansai… Tai bus vieta, kur nuolatos verda kultūrinis gyvenimas, o organizuojami renginiai yra patrauklūs ir atviri miestiečiams. Juk kas iš to, jei ministerijoje visi menininkai kurs labai įspūdingai, jei to niekas negalės arba nenorės matyti?
Pokalbio pabaigoje Karolis entuziastingai pasakoja, kaip vasarą ant FxM stogo Kaune bus rengiami grilio vakarai, atviri visiems norintiems. Kai kalbėjomės, ant senojo batų fabriko stogo sniego buvo iki kelių, bet juk svarbiausia – tiksliai matyti, ko sieki. Tada bet kuris planas virsta tik laiko klausimu: ir sniego nebelieka, ir susiformuoja stipri, aktyvi, įdomi menininkų komanda.
Daugiau informacijos apie ministerijos veiklą Kaune galima rasti čia.
Tokių kaip jis daugiau nėra. Vienas skandalingiausių atlikėjų per visą muzikos istoriją rokeris Marilyn Mansonas grįžta į Baltijos šalis bei kviečia į savo naujausio koncertinio turo „Hey Cruel World…Tour“ pasirodymą.
Gerbėjų džiaugsmui tikra muzikos legenda tituluojamas Stingas atvyksta į Lietuvą. Naujausias atlikėjo turas „Back to Bass Tour“ dovanos visų laikų geriausius jo kūrinius. Vienintelis šių gastrolių pasirodymas mūsų šalyje įvyks liepos 31-ąją didžiausioje koncertų salėje Lietuvoje – Kauno „Žalgirio“ arenoje. Beje, tai bus pirmasis Stingo pasirodymas laikinojoje sostinėje. Išankstinius bilietus į vieno populiariausių pasaulyje muzikantų koncertą jau nuo vasario 28 d. 10 val. ryto pirmiausia galės įsigyti koncertą organizuojančios kompanijos „BDG Music” klubo nariai. Vieša prekyba bilietais prasidės nuo kovo 1 d. 10 val. ryto visose „Bilietų pasaulio“ kasose bei www.ticketpro.lt. Pirmieji bilietai kainuos 129 Lt.
Praėjusių metų spalį 60-metį atšventęs muzikantas per ilgus metus scenoje užtarnavo aukščiausio rango muzikos industrijos atstovų pagarbą. Nenuostabu, kad jubiliejiniame koncerte „Beacon” teatre Niujorke muzikantas atliko mėgstamiausias savo dainas su tokiais itin garsiais bičiuliais kaip Bruce‘as Springsteenas, Stevie Wonderis, Billy Joelis ir Lady Gaga. Anglų kilmės atlikėjas per karjerą sukūrė daugybę platininių albumų, jo keliasdešimt dainų tapo hitais. Jis pelnė net 16 „Grammy“ statulėlių ir iš viso pasaulyje pardavė per 115 mln. albumų.
Kaune Stingas atliks geriausius savo kūrinius
Turą „Back to Bass Tour“ Stingas pradėjo praėjusių metų rudenį, šie jo koncertai skirti pažymėti solinės karjeros 25-mečiui. Naujųjų gastrolių koncertuose skamba visi garsiausi ir labiausiai Stingo gerbėjų pamėgti kūriniai ne tik iš dainininko asmeninio, bet ir grupės „The Police“ repertuaro. Tiesa, daugumai ne vieną dešimtmetį pasaulį džiuginusių kūrinių specialiai šiam turui buvo sukurtos naujos, energingos aranžuotės. Stingo solinės karjeros 25-mečiui buvo išleista ir puikiai muzikos kritikų įvertinta muzikanto darbų perspektyva – trijų kompaktinių plokštelių ir vieno DVD su anksčiau neviešinta medžiaga iš atlikėjo koncertų rinkinys, pavadintas „Sting: 25 Years“.
Nors Lietuvoje jau esame girdėję Stingą dainuojant jautriai ir lyriškai, šįsyk koncertas turės daugiau roko prieskonio, mat „Back to Bass Tour“ gastrolių metu atlikėjas keliauja su gyva penkių muzikantų grupe. Scenoje kartu su Stingu pasirodys ilgametis jo bendražygis, gitaristas Dominicas Milleris, gitaristas Rufusas Milleris, būgnininkas Vinnie Colaiuta, elektriniu smuiku grojantis Peteris Tickellis ir žavi vokalistė Jo Lawry.
Stingas Kaune klausytojus džiuginti ketina skirtingų savo karjeros etapų kūryba – pasirinktinai jis dainuos muziką tiek iš debiutinio, 1985-ųjų albumo „The Dream Of The Blue Turtles“, tiek ir iš vėlesnių jo muzikos rinkinių. Ypač publikos ausis glostys tokie hitai kaip „Desert Rose“, „Fields of Gold”, „All This Time”, „Message In A Bottle” bei kiti.
Į Lietuvą legendinį Stingą su grupe atveža didžiausio koncertų organizatorius Baltijos šalyse BDG, kuris per paskutinius 15 metų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje surengė per 500 koncertų. Liepos 29 d. taip pat Kauno „Žalgirio“ arenoje ši koncertų agentūra Lietuvoje pirmą kartą pristatys vieną sėkmingiausių visų laikų roko grupių muzikos istorijoje „Red Hot Chili Peppers“.
Vienintelis Stingo turo „Back to Bass Tour“ koncertas Lietuvoje – liepos 31-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje. Bilietus nuo kovo 1 d. galite įsigyti svetainėje www.ticketpro.lt bei „Bilietų pasaulio“ kasose.
Spalio 12-osios vakarą Kaune, „Žalgirio“ arenoje, koncertavo vieni pastebimiausių pastarųjų metų britų muzikos naujokų, synthpop duetas „Hurts“.
Sprendžiant pagal „Hurts“ grojamą stilių, nenuostabu, kad juos apšildė analogiškai krypčiai priskiriami „Lemon Joy“. Vieną išskirtiniausių vyriškų vokalų Lietuvos populiariosios muzikos scenoje turinčiam Igoriui Kofui išjudinti publiką pakako pirmųjų akordų, palaikymas nemažėjo visas 40 minučių. Ne toks ir dažnas reiškinys, žinant, kaip kartais sunku organizatoriams rasti apšildančią grupę ir, savo ruožtu, kaip prailgsta jos klausyti susirinkusiesiems.
Šįkart buvo priešingas atvejis, „Lemon Joy“ atrodė vietoje ir laiku, nors jų pačių muzika yra užstrigusi kažkur 90-uosiuose, nesvarbu ar grotų kultinę „Mylėt tave taip beprotiška ir keista“, ar šviežiausius „Vasaros laiškus“. Kita vertus, juk būtent į šio laikmečio skambesį orientuojasi ir naujai interpretuoti bando „Hurts“. Nenuostabu, kad Kofas viešai išreiškė simpatiją apšildomai kompanijai, pasakydamas, kad „Hurts“ laiko metų debiutantais, ir jų muzika jam tiesiog labai patinka.
Theo Hutchcraftas ir Adamas Andersonas („Hurts“ duetas) jau tarsi išaugę iš debiutantų statuso – visgi, beveik du metus aktyviai koncertuoja. Kita vertus, koncerto metu ypač išryškėjo, kad už savo sėkmę jie turėtų būti dėkingi talkinančiai grupei: be būgnininko, sintezatorininko, gitaristo ir styginių kvarteto, jie galėtų atlikti viso labo akustinius pasirodymus su Adamo gitara arba pianinu ir Theo vokalu. Tą, beje, jie ir darė per kelias dainas, skambėjo puikiai. Tačiau pasaulis „Hurts“ pamilo ne už akustinius kūrinius.
Verta paminėti ir šokėjas vien dėl to, kad reta grupė jas turi, absoliučiai daugumai ir nereikia. „Hurts“ atveju – tikrai reikia, kaip ir kitų vizualių detalių, pradedant gerbėjams į sceną skriejusiomis rožėmis ir baigiant kaip ir kaskart preciziška Theo šukuosena – kitokio jo niekas tarsi ir nėra matęs. Vizualumo grupė suteikė ir patiems klausytojams: prieš nuskambant „Illuminated“ jie buvo paprašyti įjungti mobiliųjų telefonų šviesas. „Žalgirio“ arena tapo vienu dideliu žvaigždėtu dangumi. XXI a. sprendimas, galbūt ne pačių „Hurts“ sugalvotas ir pirmą kartą panaudotas, tačiau neabejotinai pasiteisinęs.
Būtent šis, didžiulis estetikos, teatrališkumo, elegancijos, galbūt ir glamūriškumo užtaisas yra tai, kas „Hurts“ išskyrė iš daugybės konkurentų Jungtinėje Karalystėje ir, neabejotinai, kas traukė klausytojus į „Žalgirio“ areną.
O kaip dėl muzikos? Ji pakankamai monotoniška, tačiau rafinuota, ypač violončelės ir trijų smuikų dėka. Atrodo, tai supranta ir patys grupės vaikinai, leidę poroje vietoje styginių kvartetui soluoti. Žinoma, publika laukė hitų, vaikinai juos dovanojo iš karto, pradėdami koncertą sulig „Silver Lightning“ ir „Wonderful Life“. Dar vieną saldainiuką – „Stay“ paliko atsisveikinimui, na, ir bisą užbaigė su „Better Than Love“. Skambant pastarajai, Theo rankose atsidūrė Lietuvos trispalvė, kuri ant jo pečių prabuvo iki pat dainos pabaigos, vėliau, sulaukusi bučinio, nuskrido į pirmąsias žiūrovų eiles. Paradoksalu, bet rėkiančių spalvų Lietuvos vėliava buvo mažiausiai estetiškas ir niekaip į bendrą vizualinį kontekstą neįsipaišęs scenos objektas.
Didesnį įspūdį už koncertą daro pats faktas, kad „Hurts“ apskritai atvyko į Lietuvą. Atvyko būtent dabar, kai vis dar yra kylanti ir įvairių šalių koncertų organizatorių medžiojama grupė. Šių metų (!) vasarį vienas kertinių britų muzikos žurnalų NME pripažino juos metų grupe, o spalį mes jau einame į jų koncertą Lietuvoje. Maža to, sprendžiant iš beveik pilnutėlės „Žalgirio“ arenos (sakoma, kad ji talpina iki 17 tūkst. žmonių. Tiek tikrai nebuvo, juolab kad koncertui buvo skirtas ne visas arenos plotas. Tačiau vertinant iš akies žmonių buvo ne mažiau, nei per, pavyzdžiui, „A-ha“ atsisveikinimą Vilniuje), koncertas turėjo pasiteisinti ir finansiškai.
Galbūt tai viso labo yra naujo šiuolaikinės muzikos industrijos bruožo apraiška: atlikėjai, kad ir kokio masto ar šviežumo būtų, privalo koncertuoti daugiau ir įvairesnėse vietose nei anksčiau, nes koncertai (o ne įrašų pardavimai) tapo pagrindiniu pajamų šaltiniu. Tačiau jei ir taip, Lietuva egzaminą išlaikė: koncertas įvyko sėkmingai, žmonių buvo pakankamai, o jų palaikymas – pavydėtinas. Jei „Hurts“ vadybininkai nepasididžiuos apie tai papasakoti kolegoms, o Lietuvoje atsiras pakankamai drąsių koncertų organizatorių (nebijančių vežti šviežius vardus, kaip kad šio koncerto organizatorius, „Medusa Concert“), galime sulaukti ir daugiau šios, o ne vakar dienos muzikos herojų.
Karolis Vyšniauskas
Nuotr. Erikos Vyšniauskaitės