Search Results for: "koliažas"

Premjera teatre: jauno režisieriaus spygliuotas lyg ežys debiutas

Premjera teatre: jauno režisieriaus spygliuotas lyg ežys debiutas

Rugsėjo 6 dieną, šeštadienį, 19 valandą Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje – intriguojanti premjera. Žiūrovai turės galimybę išvysti jauno režisieriaus Povilo Makausko, Gintaro Varno mokinio, debiutinį spektaklį „Yolo“ (You only live once / Gyveni tik vieną kartą). Šis darbas įgyvendinamas bendradarbiaujant trims institucijoms – teatrui „Utopija“, Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijai.

Grafičių pogrindis: gaujos

Grafičių pogrindis: gaujos, jų kovos ir priemonės tikslui pasiekti

„Jei pogrindį smarkiai nušvies, jo nebeliks. Be to, dauguma veiklų yra nelegalios. Nebūtina pažinoti piešėjų ar jų gaujų, kad suprastum jų piešinius, istoriją ir evoliuciją. Viskas yra ant sienos, bet tam reikia akylumo ir pastabumo“, – tai priežastis, kodėl apie graffiti subkultūrą žinome nedaug, išsakyta vieno jos atstovų.

Buvęs grafičių piešėjas: „Retas

Buvęs grafičių piešėjas: „Retas, kuris savo piešiniais siunčia žinutes“ (interviu)

Nepriklausomybės paskelbimas Lietuvoje nulėmė naujų madų vėjus iš Vakarų, atpūtusius ir masyvią hiphopo kultūrą. Muzika, riedlentės, apdribę rūbai ir, žinoma, grafičiai – visa tai neilgai trukus apžavėjo jaunus lietuvius ir tarsi pastūmėjo save išreikšti nelegaliai ant miesto sienų purškiant dažus. Tai buvo grafičių subkultūros Lietuvoje pradžia, apie kurią papasakoti sutiko Lietuvoje žinomas buvęs grafičių scenos dalyvis, pravarde Plūgas.

Pradedamas dešimtasis programos „Atvira erdvė“ jauniesiems menininkams sezonas

Pradedamas dešimtasis programos „Atvira erdvė“ jauniesiems menininkams sezonas

Menų spaustuvės programos „Atvira erdvė“ jauniesiems menininkams dešimtasis sezonas pirmąją premjerą pristatys jau šį savaitgalį. Spalio 19 ir 20 dienomis, į savo bendrą debiutinį darbą – koliažų spektaklį „59‘Online“ kviečia režisierė Loreta Vaskova ir kompozitorė Rita Mačiliūnaitė.

Iliustratorė Adelė Londone suprato

Iliustratorė Adelė Londone suprato, kad nėra tokia keista (interviu, foto)

Kino režisierius Vytautas Tinteris, pristatydamas „Seksualumo dekalogą“, į elektroninį redakcijos paštą atsiuntė informaciją apie projektą drauge su keistai maloniai veikiančia iliustracija. Vėliau teko išsiaiškinti, kad jos autorė – Adelė Sasnauskaitė.

Aušra ir Vaida – jaunos dizainerės

Aušra ir Vaida – jaunos dizainerės, kurios atsikelia ir varo (interviu)

Jos susipažino studijuodamos visai „nedizainerišką“ specialybę – matematiką, o pirmasis bendras projektas „į tą pusę“ – kostiumų kūrimas VU MIF roko operai (tik todėl, kad nesugalvojo, kaip kitaip prisidėti prie kūrybinio rato). Jos bandė sėdėti biure, bet joms nepatiko. Jos net buvo trumpam pasukusios skirtingais keliais, bet ilgai netvėrė. Save jos apibūdina kaip „tiksliuko-menininko-neaišku ko” derinį su mazochistiniais polinkiais. Jos – Aušra Šeduikytė ir Vaida Petrauskaitė, kurios atsikelia ir varo. Tiksliau – „augina“ labai lietuviškų, labai praktiškų ir labai patogių drabužių brand’ą „Atsikeli ir varai“. Jei dar nieko apie jas ir jų darbus negirdėjote, bėkite slėptis į krūmus arba (geriau) skaitykite šį vieną pirmųjų interviu su linksmomis bei itin darbingai nusiteikusiomis jaunomis dizainerėmis.

Dizainerė Julija: „Per šventes puoštis – būtina“

Dizainerė Julija: „Per šventes puoštis – būtina“

Kalėdos dizainerei Julijai – ramybės ir šviesos šventė: “Tai susitikimai su šeima, puošni Kūčių vakarienė, ypatingi kvapai, maistas, dovanos, linksmi žmonės ir gerumo jausmas”. “Per šventes puoštis, būtina, – kaip kitaip pajusi ypatingų dienų dvasią”, – svarsto dizainerė ir siūlo keletą šventinės aprangos idėjų.

Iliustratorė K.Žukauskaitė: „Akademizmas buvo užblokavęs man smegenis“ (interviu)

Iliustratorė K.Žukauskaitė: „Akademizmas buvo užblokavęs man smegenis“ (interviu)

Suaugusįjį galima atpažinti pagal tai, ar informacija jam svarbesnė už pateikimą: vaikystėje atsisakydavome skaityti knygą be paveikslėlių, šiandien gi iliustracijų mums gali ir nebūti. Kita vertus, jos veikia mus net mums nežinant: žvelgia į mus iš plakatų, žurnalų puslapių, knygų viršelių, sukeldamos estetinę euforiją, o kartais net prašydamos priglausti už simbolinę sumą. Iškalbingomis iliustracijos tampa profesionalų dėka, o šie, transliuodami idėjas per darbus dažniau pasako daigiau, nei pokalbio metu. Štai ir iliustratorės Kotrynos Žukauskaitės darbai kalba patys – už save ir už autorę.

Benamio koliažus pripažino šiuolaikinio meno pasaulis

Benamio koliažus pripažino šiuolaikinio meno pasaulis

Rumunas Ion Barladeanu gyveno šiukšlyne, kol 2007 m. buvo pastebėti jo politiškai drąsūs ir kultūrai nepagarbūs koliažai. Valkataudamas Bukarešto gatvėmis, 63 metų menininkas kūrė koliažus iš išmetamų senų komunistinės tematikos žurnalų.

Šie kūriniai jam pelnė ne tik pasaulinę šlovę tarp šiuolaikinio meno gerbėjų, kolekcionierių, tačiau ir piniginę sėkmę – jo darbai Europos galerijose parduodami po 1 000 eurų.

„Jaučiuosi tarsi būčiau gimęs iš naujo. Valkata gali tapti ir princu ir turėti galimybę vėl atvirsti į valkatą“, – savo džiaugsmu dalijosi šiuolaikinio meno genijumi vadinamas I. Barladeanu.

Komunistų partijos lyderiui Nicolae Ceaușescu 1967-1989 m. valdant Rumuniją I. Barladeanu, kaip ir daugelis kitų, niekaip negalėjo susirasti darbo. Jis gyveno tiesiog ant purvino, suplyšusio čiužinio, valkataudamas, trumpai padirbėdamas kažkam už maistą ar varganus pinigus. Tačiau nepaisant šito, visą laiką jis kūrė vėliau jam pripažinimą pelniusius koliažus. Žinoma, jų niekam nerodė.

Apie I. Barladeanu dokumentinį filmą sukūręs režisierius Alexanderis Nanau sako, kad valkatos asocialus gyvenimas padėjo atsirasti šiems darbams, nes matyt tik slėpdamasis nuo visuomenės šiukšlių krūvoje jis iš tikro galėjo atskleisti savo talentą ir save realizuoti.

Galiausiai I. Barladeanu savo darbus parodė šiukšlyne kartu besirausiančiam, taip pat kažką kuriančiam pažįstamam asmeniui, o jis paskambino galerijos „H’Art“ savininkui. „Pamaniau, kad šie darbai kažkuo ypatingi, bent jau pačiai Rumunijai“, – sakė su jaunais mažai žinomais šiuolaikinio meno kūrėjais dirbantis galerijos savininkas. I. Barladeanu tiek veidas, tiek dantys buvo patyrę jau daugiau kaip šešiasdešimt itin jam šaltų Rumunijos žiemų, tad jis tikrai nebuvo jaunas, beje, jo vardas tapo garsus per itin trumpą laiką. Per šešis mėnesius jis pardavė savo pirmosios parodos eksponatus, įsigijo butą ir dantų protezus. Nukeliavo į Paryžių, kur pietavo su savo ištikima gerbėja aktore Angelina Jolie…

I. Barladeanu vadina save kino režisieriumi, kiekvienas koliažas jam tarsi filmas, pasakojantis skirtingas istorijas. Daugelis jų padaryti tarsi atmestinai, dažno idėja perteikiama naudojant juodąjį humorą, tačiau didžioji dalis koliažų nukreipta į žmogų, menininkas vadinamu „savo didžiausia gyvenimo baime“: „Jei N. Ceaușescu žinotų apie šiuo mano kūrinius, tikrai negalėtų ramiai gulėti savo karste. Tikriausia, už juos būtų man nukirtęs galvą, kaip ir daugelis, jį palaikiusiųjų žmonių. Tačiau man nesvarbu. Tai – mano kerštas.“

Daugiausia koliažų I. Barladeanu sukūrė po 1989 m., tačiau tie, kurie gimė rėžimo metu, dabar yra trokštamiausi kolekcionierių, įvertinusių kuriančiojo riziką.

„Jei reinkarnuočiausi, taip pat norėčiau daryti koliažus, jei turėčiau galimybę skristi į mėnulį, savo koliažus taip pat pasiimčiau kartu. Man tai tarsi valgymas, kurdamas koliažus, jaučiu pilnatvę“, – apie savo kūrybą ir be proto didelius gyvenimo pokyčius atnešusius kūrinius kalbėjo į šiuolaikinio meno istoriją tikrai įeisiantis I. Barladeanu.

Lietuvos dizainerių duetas susilažino dėl populiariausios kitų metų spalvos

Lietuvos dizainerių duetas susilažino dėl populiariausios kitų metų spalvos

Šių metų „Mados infekcijoje“ kolekciją „2012” pristačiusios dizainerės Diana Kuzmickaitė ir Aušra Urbanavičiūtė tapo netikėtų lažybų dėl kitų metų populiariausios spalvos dalyvėmis.

Jei pasiteisins dizainerių dueto prognozė, kad 2012 m. spalva vartotojai išrinks oranžinę, buitinės technikos kompanija „Electrolux“ dizainerėms padovanos naujausio modelio „UltraOne“ siurblį, kurio korpusui kitąmet bus panaudota būtent tokia spalva, kaip spėja mados kūrėjos.

Šios lažybos gimė iš to, jog iki šiol „Electrolux“ metų spalvą naujoms siurblių serijoms pasirinkdavo pagal interjero, automobilių bei mados industrijose dominuojančias tendencijas bei ateities įžvalgas, tačiau šiemet nusprendė pasielgti kitaip ir leisti 2012 metų spalvą išrinkti patiems vartotojams.

Šiuo tikslu iki rugsėjo 12 d. internete eksponuojami šešių spalvų, kurios kaip prognozuojama, bus madingos 2012 m., modeliai, o vartotojai, balsuodami už juos, išrinks tą spalvą, kuri bus pasitelkta kitų metų siurblių serijos „UltraOne“ masinei gamybai. Interaktyvaus vartotojų teismo laukia romantiška rožinė, magnetizuojanti oranžinė, gelianti geltona, žadinanti žalia, azartiška akvamarino ir viliojanti violetinė spalvos.

Tuo tarpu šiemet daugiausia šansų tapti šių metų spalva-karaliene, pasak „Electrolux“ grafikos dizainerės Elisabeth Piper-Mäkitalo, turėjo šokoladinė ruda. Atsižvelgdamas į šią tendenciją, šią spalvą “Electrolux” pasirinko savo naujausiai “UltraOne” dulkių siurblių serijai.

2009 m., kuomet “UltraOne” debiutavo rinkoje, populiariausia spalva buvo vario. Prie šio siurblio trejus metus užtrukusio kūrimo dirbo įvairių sričių specialistų komanda: siurblių ir smulkių buities prietaisų dizaino direktorius, pramoninis dizaineris, akustikos inžinierius, dulkių surinkimo inžinierius bei grafinis dizaineris. Ši modelį geriausiu rinkoje pripažino net 11-oje pasaulio šalių surengti nepriklausomi vartotojų testai.