Search Results for: "kokybiska muzika"
Kai dargana smelkiasi iki pat kaulų, gražiausios žiemos šventės – jau praėję, o į sielos kerteles kerojasi ilgų vakarų tamsa, rodos, be arbatos puodelio ir knygos rankose nesinori jokios aktyvesnės veiklos. Tačiau neleiskite sau užmigti žiemos miegu! Klube „Opium“ sausio 28 d., penktadienį, pirmasis „10 o‘clock“ serijos renginys, skirtas kokybiškai elektroninei muzikai neabejingiems žmonėms.
Pagrindinį svečią pasitiksim iš Vokietijos
Pagrindinis renginio svečias – prodiuseris, didžėjus, būgnininkas, technologijų specialistas ir žurnalistas Dave Turov – Lietuvoje lankysis pirmąjį kartą. Tarp Berlyno ir Niujorko kursuojantis atlikėjas muzikuoti pradėjo būdamas vos 9-erių metų, kuomet į rankas paėmė saksofoną. Po to gerą dešimtmetį jis grojo būgnais įvairiose roko bei funko grupėse, kol vieną dieną pasuko didžėjavimo keliu. Vos pirmasis house stiliaus pasirodymas muzikantui atvėrė duris į Niujorko klubus, o nuo 2003 m. Dave‘as persikėlė gyventi į Berlyną.
Vokietijos sostinėje Dave‘as Turov vedė penkerius metus trukusius „M-series“ renginius su Luciano, Jeff Samuel, Mark Broom, Aril Brikha ir kitais priešakyje, buvo prestižinių naktinių klubų „Watergate“, „Tresor“, „Weekend“ ir kt. rezidentu, vykdė bendrus projektus su „Drumcode“ ir „Clink“ kompanijos atlikėjais.
Šiuo metu Dave‘as Turov, kartu su scenos ir studijos partneriu Johnu Selway, kuruoja „CSM“ įrašų kompanijos ir žymių elektroninės muzikos atlikėjų veiklą, o naujas Dave‘o singlas „Poplock“ su Par Grindviko ir Echologist remiksais yra teigiamai įvertintas tokių stambių vardų, kaip Ben Klock, Dubfire bei Richie Hawtin.
Dave‘as Turov šiuo metu yra vienas „šviežiausių“ house ir techno atlikėjų. Parodykime jam, kad lietuviai ne tik valgo į skrandį kirviu krentančius cepelinus, bet ir moka šėlti ne prasčiau už gausia elektroninės muzikos bendruomene garsėjančius berlyniečius!
Naujasis albumas iš Happyendless
Tuo tarpu grupė „Happyendless“ gyvena naujojo albumo laukimu. Antrasis grupės albumas „Visit an Exhibition“ pasirodys pirmojoje šių metų pusėje, o šio singlas „Golden Olympic“ jau skamba radijo eteriuose.
Šiuo metu grupė telkiasi ties „Golden Olympic“ vaizdo klipo filmavimu, kurį, kaip ir ankstesnius jų darbus („Power Forever“, „Hello Come On“), režisuos Slavomir Leontjev. Pastarųjų dainų vaizdo klipai yra transliuojami MTV regioniniuose kanaluose nuo Rusijos ir Ukrainos, iki Jungtinių Arabų Emyratų bei Turkijos.
Sausio 28 d. „Opium“ klubo sienas drebins „Happyendless“ didžėjai Andrius Alien & Benua.
Naujokai nenaujokai
Dar vieni renginio dalyviai – „The Minimus“ projekto atlikėjai – anaiptol nėra scenos naujokai – naujas tėra šis dviejų Lietuvos didžėjų ir prodiuserių pristatomo projekto pavadinimas.
„Naujas scenos vardas labiau atspindės kuriamą ir propaguojamą stilių, įvaizdį ir pačią muzikinę kryptį“, – įsitikinę atlikėjai.
Pagrindinis renginio „10 o‘clock“ organizatorių siekis – atspindėti Europoje besivystančios klubinės kultūros tendencijas, stengiantis patenkinti išsilavinusio ir urbanizuoto miestiečio laisvalaikio poreikius. Naujoji renginių serija, išvaikysianti žieminį sąstingį, prasideda sausio 28 d., klube „Opium“ (Islandijos g. 4, Vilnius).
„Dauguma „eurovizinių“ dainų – tik mūsų muzikos kompromitacija“, – sako Rimantas Bagdzevičius, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA tarybos primininkas. Pasak jo, Europoje kur kas geriau žinomas lietuvių džiazas nei populiarioji muzika, kuri kelią į užsienio rinkas skinasi vis dar sunkiai. Tačiau Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais lietuviška muzika vis dažniau skamba šalies radijo stotyse, noriai transliuojama prekybos centruose, kavinėse, baruose ar kirpyklose.
Visas Trakų miestas ir jo apylinkės su džiaugsmu ruošiasi didžiausiai vasaros pramogai, įsimintiniausiam įvykiui ir draugiškiausiam renginiui – „Tamsta muzika“ festivaliui. Šiemet festivalio simboliu tapo Trakų miesto globėjas, Jonas Krikštytojas, kurio atvaizdas dabar matomas ne tik Trakų herbe, bet ir visose festivalio reklamos priemonėse, atvirukuose, ant marškinėlių ir kitos atributikos.
Spalio 25 dieną klube „Kablys“ (Vilnius, Kauno g. 5, II aukšte), nuo 21 val. pasigirs skandinavišos muzikos garsai. Lietuvių klausytojams savo paskutiniojo albumo „Viscera“ programą pristatys muzikos atlikėja, poetė ir vizualiųjų menų kūrėja Jenny Hval iš Norvegijos, reikšmingiausia šių metų „TARP“ festivalio viešnia. Artimesnei pažinčiai – interviu su atlikėja.
Praėjusiais metais beveik pusę tūkstančio interesantų sutraukęs muzikos ir draugų festivalis PKSTVL jau šį savaitgalį dienomis kviečia praleisti skambų ir jaukų savaitgalį kartu netoli Panevėžio esančiose Raguvos apylinkėse.
Praėjusiais metais beveik pusę tūkstančio interesantų sutraukęs muzikos ir draugų festivalis PKSTVL rugpjūčio 3-5 dienomis kviečia praleisti skambų ir jaukų savaitgalį kartu netoli Panevėžio esančiose Raguvos apylinkėse.
Jau šį savaitgalį vykstantis festivalis „Tamsta muzika“ nekantriai laukia lankytojų – nuo pat penktadienio popietės ten prasidės didysis džiaugsmingas sambrūzdis, kuris tęsis ištisas tris dienas. Iš viso pasaulio susirenkantys draugai ir festivalio svečiai galės džiaugtis ne tik kokybiška, gyvai atliekama muzika, bet ir įvairiomis pramogomis, kurių šiemet kaip niekad gausu.
Ženklų, kad į miestą jau atėjo pavasaris – kiekviename žingsnyje: daugiau dviratininkų, mažiau kepurių ir striukių, daugiau meilės. Tačiau tikrasis pavasaris neprasideda tol, kol neįmetama pirmoji moneta į gatvės muzikanto kepurę ar gitaros dėklą. Kai išgirsti Pilies gatvę skambant – dažniausiai tai įvyksta kovo pabaigoje – žinai, kad žiema jau įveikta. Bet šiandien ne apie muziką. Šiandien apie monetas.
O monetų nėra daug. Bent jau nepakankamai, kad gatvėje muzikuojantieji galėtų verstis vien grojimu ir nesukti galvos, kaip sumokėti buto nuomą. Yra tų, kurie gali, pavyzdžiui Robertas Burckas, geriau žinomas kaip „Naked Cowboy“. Tiesa, jis gyvena Niujorke ir groja prisidengęs tik apatiniais, kaubojiškais batais ir skrybėle. Ir taip jau 14 metų, bene kasdien, centrinėje miesto aikštėje. Skaičiuojama, kad per metus jis uždirba 250 tūkst. JAV dolerių.
Lietuvos miestai gatvės muzikantams ne tokie palankūs. Čia mažiau praeivių, trumpesnis grojimo sezonas, o dėl poros rusų folkloro perlus grojančių apgirtusių bardų ir įkyriai pinigų prašančių, bet mažai ką pasiūlyti turinčių pseudopankų grupelių gatvės muzikanto statusas Lietuvoje yra nuvertintas.
Vis dėlto grojančių yra, kaip ir jiems aukojančių.
Per valandą – iki 300 Lt
„Lietuvoje per valandą surenku 50–300 Lt. Kai grojau Vokietijoje – per pusvalandį surinkdavau 100 eurų, Olandijoje – 15 eurų. Gal netinkamą vietą ten buvau pasirinkusi“, – sako aštuonerius metus gatvėse gitara grojanti Ugnė Valinčiūtė. Jos repertuare – „Coldplay“, „Kings of Leon“, „Radiohead“ ir kitų modernių roko grupių kūriniai.
„Galima tikrai nemažai užsidirbti. Žinoma, turi kažkuo sužavėti žmones – ne tik grojimo ypatumais, bet ir balsu. Be to, svarbu pasirinkti „judrią“ vietą“, – detales atskleidžia Ugnė.
Atrodytų, įspūdingos sumos. Tačiau muzikuoti gatvėje nėra tas pats, kas dirbti biure nuo 8 iki 5. Groti ir dainuoti praktiškai gali iki trijų valandų per dieną. Antraip rizikuoji susigadinti balsą, o ir pirštai vėliau pradeda nebeklausyti. Be to, šiame „versle“ itin daug lemia atsitiktinumai. „Kartą Palangoje už vieną dainą davė 200 eurų!“, – prisimena Ugnė. Štai ir visos savaitės uždarbis.
Sėkmės receptas: maža mergaitė, grojanti ne gitara
Dažnai muzikos kokybė nėra tiesiogiai susijusi su uždirbta suma. Yra dešimtys faktorių, kurie priverčia praeivius išsitraukti pinigines. Ir tai nebūtinai yra profesionalus grojimas ar dainavimas.
Dvejus metus gatvėse gitara džiazą grojantis Vadimas Stankevičius pusiau ironizuodamas, pusiau rimtai pateikia formulę. Įsivaizduokime, kad yra suma „x“, kurią gali uždirbti potencialus gatvės muzikantas, ir stebėkime, kaip ši suma kinta keičiantis pačiam muzikantui.
„Jei groja mergaitė – tuomet plius 50 proc., jei ji maža – dar plius 50 proc. Jei groja graži panelė – plius 200 proc. Jei ji dar ir dainuoja – plius 150 proc. Jei groja ne su gitara – plius 50 proc. Jei atrodo kaip vargšelė – plius 150 proc. Jei groja berniukas – jau minus 20 proc. Jei suaugęs vyras – minus 40 proc. Jei jis groja vienas – minus 80 proc. Jei groja su gitara – minus 80 proc. Jei nedainuoja – minus 100 proc. Žiauri tiesa!“, – šypsosi Vadimas.
Jo manymu, didžiausia problema, kad praeiviai vertina pastangas, o ne rezultatą. Dėl to daug dėmesio ir pinigų sulaukia, pavyzdžiui, prastai grojantys, bet labai besistengiantys maži vaikai.
Pats Vadimas atitinka beveik visus „minuso“ kriterijus, tad konkurenciją išlaikyti bando grodamas kartu su fleitininku. Fleita – neįprastas instrumentas, patraukiantis praeivių akį ir ausį. Kaip ir akordeonas, saksofonas, smuikas. Ar jais grojama kokybiškai – vėlgi ne taip svarbu.
Vidutinis Vadimo uždarbis grojant dviese – 50–150 Lt per 3–4 valandas. Netikėta tai, kad, muzikanto teigimu, nebūtinai geriausia groti tada, kai daugiausia praeivių.
„Kai šilta, daugiausia žmonių pasirodo vidudienį, nuo 12 val. Bet tada meta labai retai. O vakare, apie 22 val., kai žmonių visai nedaug, meta beveik kiekvienas. Galbūt tai alkoholio poveikis, o galbūt suveikia mąstymas, kad kas gi kitas įmes – juk nieko aplinkui nėra“, – svarsto muzikantas.
Po 1,5 metų jis baigs muzikos studijas ir taps profesionalu. Šiuo metu pašnekovas yra pradėjęs groti džiazo grupėje, koncertuoja kavinėse, restoranuose. Ar ir toliau gros gatvėje, jis kol kas negali atsakyti.
Nori pagroti Amsterdamo centre – lauk eilėje
Dar vienas itin aktyvus Vilnius gatvės muzikantas – „The Beatles“ dainų repertuaru garsėjantis Romanas Gorodeckis, geriau žinomas Holmso pseudonimu. Profesionalus programuotojas šiuo metu gyvena Olandijoje, Amsterdame. Kai nedirba kompiuteriu, Holmsas eina į atokesnes miesto gatves ir per porą valandų grodamas surenka iki 40 eurų. Yra bandęs ištempti ir iki penkių valandų, tačiau 50 eurų ribos viršyti nepavyko.
Lietuvoje šio muzikanto uždarbis – panašus, tik kita valiuta: „Priklauso nuo sezono. Vasarą, kai atvažiuoja daug turistų, per valandą pavyksta „padaryti“ 40–50 Lt. Ne sezono laiku – duok Dieve, 20–30 Lt.“
Didesnį honorarą jis galėtų gauti grodamas pačiame Amsterdamo centre, tačiau ten laukia konkurencija. „Norint pagroti centrinėse aikštėse, reikia laukti eilėje. Ir jei jau nusprendi tai daryti, turi būti pasiruošęs nuotaikingai ir be klaidų atlikti visą programą. Neturi teisės prarasti žiūrovų, nes jei išeina bent penki, išeina ir visi kiti“, – sako Holmsas.
Amsterdamo aikštėse groja palyginti aukšto lygio muzikantai. Jų uždarbis siekia nuo 100 iki 300 eurų per valandą, tačiau šių pinigų neskubama išleisti. Dažniausiai didžioji dalis uždarbio atidedama žiemai, kad būtų galima iškeliauti groti į šiltesnius kraštus. Šiame mieste nemažai gatvės muzikantų grodami išgyvena visus metus.
Gali susidaryti įspūdis, kad gatvės muzikantams pati muzika – antraeilis dalykas. Tarsi svarbiausias rodiklis būtų uždirbti pinigai, viskas daroma tik dėl jų. Tačiau bent jau Lietuvos muzikantų atveju, atrodo, yra priešingai. Tokią mintį diktuoja ne tik ribotas kalbintų muzikantų uždarbis, bet ir jų repertuaras. Nė vienas iš pašnekovų nepataikauja publikai dainuodamas „Ilgą kelią“, o bando supažindinti vilniečius su gan rafinuota muzika, nesvarbu, ar tai būtų Ugnės „Coldplay“, Vadimo bossa nova ar Holmso „The Beatles“.
Be to, kaip teigia Holmsas, jei eini groti, nes labai reikia pinigų – lyg tyčia jų niekas neįmeta.
„Kai grojimas tampa darbu, o ne malonumu, mažėja ir uždarbis. Tai man pasitvirtina kiekvieną kartą, kai išeinu groti vien dėl pinigų“, – prisipažįsta šešerius metus gatvėse grojantis muzikantas.
Antroji pasakojimo apie vieną įdomiausių Lietuvos muzikos scenos reiškinių šiandien – keturių Norvegijos muzikantų ir lietuvės Rasos Bubulytės grupę „Rasabasa“
Keletą klausimų apie pasaulinės kovos su nelegalios muzikos skleidėjais ir vartotojais uždavėme Andriui Mamontovui, Jurgiui Didžiuliui ir grupės „Golden Parazyth“ lyderiui Giedriui.