Search Results for: "knygos jaunuoliams"

Nepaprastos Šiaurės pasakos ir fantastika bei mistikos kupina šių šalių istorija galbūt labiau nei bet kas visais požiūriais paveikė būtent fantastikos žanrą.

Šiaurės magijos ištakos slypi gamtoje. Antgamtiniai, magiški pasakojimai buvo tarsi gamtos paslapčių aiškinimas, pamokančios istorijos apie joje tykančius pavojus ir rūstybę: ”Vandenis pagaus tave, jei eisi per arti upės!” Taip tikrovė buvo aiškinama netikroviškais dalykais, šią tendenciją galima atsekti viso pasaulio kultūrose.

Šiaurės magija yra akivaizdi ir užburianti. Pelkėse slepiasi raganos su garuojančiais burtų puodais. Tas garas tarsi ūkas apgaubia gūdžius Šiaurės miškus, šaltus kalnus, vėjo gairinamas salas ir niūrius krantus, lyg kokia laukinės mistikos ir klastos skraistė, tokia būdinga Šiaurės šalių magiškajai literatūrai.

Ypatingoji mistika glūdi nepastebima kažkur ir tuo pat metu visur. Ten, kur gyvena vandenis, kur skraido kalbančios lakštingalos, pačiose giliausiose požemio kertėse po Igdrasilo medžiu. Tačiau visų pirma mums visiems atitekusiame lobyne – mituose ir literatūroje, kur galime tęsti Beovulfo kūrėjų pradėtą darbą ir rašyti nuotykių kupinas istorijas ateities ”knygų graužikams”.

Šių metų skaitymo balsu tekstai padovanos klausytojams kaip niekad daug apmąstymų apie tiltų, jungiančių Šiaurės literatūros ištakas su savita šiuolaikine Šiaurės šalių fantastine literatūra, svarbą. Tiltų tarp Šiaurės mitų ir tikrovės, dabarties ir praeities.

Šių metų autoriai:

Andri Snær Magnason
Andri Snær Magnason yra islandų rašytojas, kuriantis tiek vaikams, tiek ir suaugusiems, išleidęs prozos, poezijos, esė ir dramos kūrinių. Jo kūriniai buvo publikuoti arba statyti daugiau nei 16 šalių. Jis laimėjo ne vieną prizą, pvz., jo knyga „Mėlynosios planetos istorija“ buvo pirmoji vaikų literatūros knyga, apdovanota Islandų literatūros premija. Ji taip pat laimėjo Janušo Korčako premiją 2000 m. (Janusz Korczak Honorary Award 2000) ir Vakarų Skandinavijos vaikų knygų prizą 2002 m. (West Nordic Children’s Book Prize 2002).
Andri gimė 1973 metais, gyvena Reikjavike ir turi du vaikus.

Lene Kaaberbøl
Lene Kaaberbøl, gim. 1960 Kopenhagoje, yra danų autorė, rašanti taip pat ir fantastinius romanus vaikams bei jaunimui. Visų pirma Kaaberbøl išgarsino knygų apie Gėdytoją serija. Ji debiutavo dar 1975 metais su knygų apie mergaitę Diną ir žirgus serija. Taip pat parašė W.I.T.C.H. knygų seriją.
Kaaberbøl studijavo Orhuso universitete anglų kalbą ir dramą, dirbo redaktore, reklaminių skelbimų sudarytoja, vertėja ir jojimo mokytoja.

2006 metais „Dina, Gėdytojos duktė“ buvo skaitoma per Švedijos radiją kaip vasaros atostogų feljetonas.

John Ajvide Lindqvist
John Ajvide Lindqvist, gim. 1968, užaugo Blakeberge, kur vyksta ir jo pirmojo romano „Įsileisk mane“ (2004) veiksmas. Buvęs fokusininkas ir komikas galiausiai tapo siaubo istorijų rašytoju. Pastaruoju metu jis taip pat rašė scenarijų televizijos serialams „Reuter & Skoog“, „Komisija“ („Kommissionen“) bei būsimam filmui „Įsileisk mane“. Jo antrasis romanas „Nemirusiųjų priežiūra“ („Hanteringen av odöda“) pasirodė 2005 m. birželį. Novelių rinkinyje „Popierinės sienos“ („Pappersväggar“, 2006) sužinoma, kas atsitiko nemirusiems. 2008 m. pasirodė romanas „Žmonių uostas“ („Människohamn“), kur veiksmas vyksta šcheruose, o jūra yra didžioji bauginanti grėsmė. 2010 m. gegužę pasirodys naujas romanas „Žvaigždutė“ („Lilla stjärna“), taip pat ir kompaktinės plokštelės pavidalu. Tai istorija apie meilę ir maniją, balsus iš kitų pasaulių ir kraštutinį idealų garbinimą.

Už savo kūrybą John Ajvide Lindqvist buvo apdovanotas GP ir Selmos Lagerliof literatūros premijomis. Jo knygos išleistos 29 šalyse: Australijoje, Kinijoje, Brazilijoje, Danijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV ir kt.

Šių metų tekstai vaikams ir jaunimui

Pradinių klasių moksleiviams:

„Mėlynosios planetos istorija“
Ištrauka skaitymams: 5-14 psl.

Rašytojas: Andri Snær Magnason (Islandija)
Dailininkė: Áslaug Jónsdóttir
Lietuviškas leidimas: Žara, 2009 m.
Vertė: Jurgita Marija Abraitytė

Vaikai mėlynojoje planetoje žaidžia, valgo ir miega kada panorėję ir niekas jiems nenurodinėja, ką daryti. Paplūdimiuose, kalnuose ir miškuos netrūksta nuotykių, o kasmetinis Drugelio skrydis mėlynojoje planetoje yra nuostabi, džiaugsmo kupina diena. Tačiau kartą į salą, kurioje gyvena Brimiras, Huda ir dar daugiau nei šimtas vaikų, nusileidžia į seną dulkių siurblį panašus kerėpla. Iš jo išlipa kosmoso siurblių pardavėjas, svajonių pildytojas ir džiaugsmo skleidėjas. Taip prasideda pats didžiausias ir pavojingiausias nuotykis, kokį tik kas nors galėjo įsivaizduoti mėlynojoje planetoje.

„Mėlynosios planetos istorija“ laimėjo daug apdovanojimų, tai pirmoji vaikų literatūros knyga, laimėjusi Islandų literatūros prizą.

Bibliotekoms, kurios šią knygą buvo pasirinkusios praėjusiais metais (Lietuvoje ši knyga buvo siūloma skaitymams 2009 m.) ir šiemet rinktųsi kitą kūrinį, artimiausiu metu pasiūlysime alternatyvą.

9-13 m. vaikams:

„Dina, Gėdytojos duktė“
Ištrauka skaitymams: 9-20 psl.

Rašytoja: Lene Kaaberbøl (Danija)
Lietuviškas leidimas: Alma littera, 2003 m.
Vertė: Zita Marienė

Danų rašytojos Lene Kaaberbøls knygos „Dina, Gėdytojos duktė“ ištraukoje randame šiaurietišką liaudiškos romantikos ir magijos bei psichologinio realizmo mišinį. Magija nėra perdėm didinga, triukšminga, holivudinė, kas būdinga amerikinei fantastikos tradicijai. Ji nekrentanti į akis, tačiau intensyvi, asmeniška ir apgaulinga, atitinkanti geriausias Šiaurės tradicijas. Čia ir „piktoji akis“, magiška atmosfera, runos, užkeikimai, nykštukai, burtininkai, vaiduokliai ir daugybė kitų fenomenų. Kitaip tariant, šis skyrius primena Šiaurės tautų liaudies pasaką, tačiau pasektą moderniu tonu ir technika. Būtent realizmo, romantikos ir magijos sandūroje randama tikroji Šiaurės dvasia mūsų šiuolaikinėje literatūroje.

Rugsėjo 29 d. 18 val. Vilniaus prekybos centre „Panorama“ ketvirtą kartą stipriausiu pasaulio žmogumi tapęs Žydrūnas Savickas pristatys savo biografinę knygą „Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies“. Knyga apie jį kol kas yra vienintelė iki šiol parašyta biografija pasaulyje, pasakojanti apie šios sporto šakos atstovą.

Biografinėje knygoje pateikiamos 12 istorijų, kuriose atpasakojama dvidešimt metų trukusi sportininko karjera bei kalbama apie Ž. Savicko sėkmės formulę, padėjusią pasiekti net 47 pasaulio rekordus, 6 kartus laimėti maksimalios jėgos reikalaujantį „Arnold Strongman Classic“ turnyrą ir, žinoma, pelnyti bene tituluočiausio Lietuvos sportininko vardą.

„Kai pradėjau sportuoti, prieš svarbesnį turnyrą dažnai jaudindavausi ir tik mintyse dalyvaudamas varžybose sugebėjau nugalėti jaudulį. Karjeros pradžioje gerai nežinojau, kas yra sporto psichologija ir kiek daug rezultatus lemia puikus nusiteikimas. Dažnokai taip save programuoju. Manau, tokią techniką taiko aukščiausio lygio sportininkai, verslininkai, žmonės, siekiantys konkrečių tikslų“, – paklaustas, kaip pasiekė tokias sporto aukštumas, knygoje atskleidžia Ž. Savickas.

Galiūno teigimu, „kas sportuodamas galvoja apie didelius pinigus, nieko nelaimi. Pinigai – tik priemonė geriau pasirengti varžyboms, tačiau iš pradžių niekas jų nedalija, rėmėjų atsiranda, kai ką nors laimi. Šlovės irgi neprisišauksi, jei nieko nelaimėsi. Pati ateina po pergalių ir būna tiek laiko, kiek esi vertas”.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas įsitikinęs, kad Ž. Savicko biografinė knyga bus ypač vertinga jaunuoliams, rimtai besiruošiantiems sportininko karjerai. „Neabejotinai ji bus įdomi ir sporto specialistams, ir visiems Ž.Savicko gerbėjams“, – sakė A. Poviliūnas.

Ž. Savicko biografiją aprašęs sporto žurnalistas Andrius Guginis rėmėsi paties sportininko ir jo amžininkų pasakojimais bei spaudos šaltiniais. Rašytojo teigimu, be to, kad knygoje atpasakojama pasaulio galiūno karjera, daug dėmesio buvo skirta Ž. Savicko asmenybei; svajonėms, vertybėms, kuriomis sportininkas vadovaujasi.

Knygos pristatymo metu prekybos centre „Panorama“ bus galima pamatyti lietuvio iškovotą vienetinių prizų kolekciją. Taip pat bus atidaryta profesionalaus Lietuvos fotomenininko Sauliaus Paukštės fotografijų paroda „Kitoks Žydrūnas“, kur Ž. Savickas užfiksuotas kasdienėse gyvenimo situacijose bei sporto renginiuose. Paroda bus eksponuojama iki spalio 5 d.