Search Results for: "klimato kaita"
JAV prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje „National Geographic“ pristato filmą apie klimato kaitos grėsmes „Before the Flood“. Leonardo DiCaprio, Fisher Stevens, kartu su prodiuseriu Martin Scorsese leidžiasi į kelionę po pasaulį.
Praūžus antradienio audrai Lietuvoje „Lietuvos draudimas“ jau užregistravo 270 pranešimų apie žalas, įmonė rezervavo 0,5 mln. litų išmokoms. Draudikai teigia, kad ši audra toli gražu neprilygs pernykštėms, tačiau primena, kad 2010 m. tapo išskirtiniais Lietuvos ekonomikai – gamtos stichijos Lietuvoje dar niekada nėra sukėlusios tiek daug žalos gyventojų ir įmonių turtui. Mūsų šalies ir užsienio klimatologai vieningai sutaria, kad 2011 m. bus dar radikalesni, nes šylant klimatui, audros tik stiprės, toliau augs kritulių kiekis, kartu ilgės sausringi periodai.
Balandžio pabaigos temperatūros rekordus sumušę karščiai traukiasi, o jiems ant kulnų lipa šalnos. Staigiai pakilus temperatūrai, neįprastai greitai susprogo medžiai ir pražydo kiti augalai. Artėjančios šalnos grasina „įkasti“ ankstyviems lapams ir nuvilti vaistinių augalų rinkėjus.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, balandžio 27 – 29 d. Lietuvą pasiekę karščiai – rekordiniai. Beveik 30 laipsnių šiluma paskatino greičiau susprogti ir pražysti daug Lietuvos augalų. Tai neabejotinai džiuginą akį, bet ankstyvas sprogimas gali turėti ir neigiamų pasekmių.
„Šiuo metu artinasi ciklonas. Jis atneš vėsesnius orus. Jau buvo kelios naktys su šalnomis, bet jų dar bus. Savaitgalį tikimybė sulaukti šalnų dar maža, bet jei šeštadienį ir sekmadienį, kaip, kad tikimės, palis, tuomet jos gali ir ateiti. Šiuo metu manome, kad didelė tikimybė sulaukti šalnų yra pirmadienio ir antradienio naktimis“, – apie artėjančias šalnas įspėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė.
Gali nušalti
Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Danas Augutis pripažįsta, kad pastaraisiais metais pavasaris ateina greičiau ir staigiau. Tai paveikia ir Lietuvos medžius ir augalus – jie greičiau sprogta arba pražysta.
„Negalime sakyti, kad jau visi medžiai išsprogo. Tarp tų pačių rūšių yra porūšiai, kurie elgiasi skirtingai, tačiau akivaizdu, kad atėję karščiai paskatino išsprogti didesnę dalį medžių“, – kalbėjo gamtosaugininkas. Anot jo, didelės gamtosauginės problemos čia nėra, galbūt tik alergiškiems žmonėms kiek pavojingiau, kadangi jie gavo visą puokštę žiedadulkių.
Tokie dideli temperatūros šuoliai rodo klimato kaitos vyksmą. Jos metu ekstremalūs orų pokyčiai tik stiprės. Ar prisimenate kaip buvo pernai? Vieną dieną virš 30 laipsnių, kitą dieną temperatūra krenta iki 19. Panašiai matėme ir dabar, o tokių svyravimų tikrai matysime ir daugiau.
A. Galvonaitė
„Gamtoje egzistuoja tam tikra loterija: ankščiau išsprogę medžiai rizikuoja nušalti dėl ankstyvųjų šalnų. Tie, kurie sprogsta vėliau, rizikuoja, kad į jų pumpurus spės padėti kiaušinėlius įvairūs lapus graužiantys vabzdžiai ir bus pažeisti jų lapai. Matote, tai yra tam tikros evoliucinės strategijos: vienais metais vieni labiau „išlošia“, kitais kiti. Idealiausias variantas yra kažkur per vidurį“, – apie medžių „elgesį“ pasakojo D. Augutis.
Jeigu medis susprogo ankščiau, reiškia, kad ir sėklas subrandins greičiau, vadinasi, ir vaistinėmis savybėmis pasižyminčius žiedus, sėklas ir pan. šiemet reiks rinkti šiek tiek ankščiau.
Renkantiems liepų žiedus tai didelių problemų nesudarys, tereiks kiek ankščiau tai daryti ir tikėtis, kad ateinančios šalnos nebus labai stiprios.
Ankstyvasis šalpusnis (lot. Tussilago farfara)
Ankstyvasis šalpusnis (lot. Tussilago farfara)
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)
Žolelių rinkėjai gali būti ramūs
Mėgstantys rinkti čiobrelius, jonažoles, dilgėles ar kitus ant žemės augančius augalus gali būti ramesni – šiemet jų turėtų būti. „Tokie temperatūros šuoliai nėra kažkas itin neįprasto. Jie karts nuo karto Lietuvoje įvyksta. Paprastai po labai šilto periodo visuomet ateina vėsesnis periodas, šalnos. Apie birželio pradžią viskas vėl išsilygina ir stoja į savo vietas“, – įsitikinęs Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto biologas Zigmantas Gudžinskas. Didžiulė mokslininko patirtis rodo, kad didelių problemų dėl silpnų šalnų kilti neturėtų. Blogiausia, kas gali nutikti – teks augalus rinkti kiek ankščiau arba vėliau.
Tiesa, Lietuvoje yra buvę ir išties galingų šalnų. Z. Gudžinskas prisimena kaip 1981 ar 1982 m. birželio pradžioje buvo atėjusios šalnos iki -6 laipsnių. „Jau tikrai buvo pradėję viskas žydėti, buvo sudygusios bulvės ir viskas ėmė ir nušalo. Tuomet tikrai buvo stichinė nelaimė, o šiemet kažko panašaus dar nebuvo, tad jaudintis neverta. Esame turėję tiek karštesnių, tiek šaltesnių pavasarių, o Lietuvoje viskas tebeauga ir žydi“, – mano biologas.
Kaltininkas – klimato kaita
Staigūs temperatūrų šuoliai – kuo tikriausias klimato kaitos įrodymas. „Tokie dideli temperatūros šuoliai rodo klimato kaitos vyksmą. Jos metu ekstremalūs orų pokyčiai tik stiprės. Ar prisimenate kaip buvo pernai? Vieną dieną virš 30 laipsnių, kitą dieną temperatūra krenta iki 19. Panašiai matėme ir dabar, o tokių svyravimų tikrai matysime ir daugiau, – GRYNAS.lt pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė, – Lietuva yra vidutinių vėjų ir kritulių kraštas, bet vis dažniau girdime apie padidėjusį škvalų, liūčių, audrų, perkūnijų skaičių. Šie reiškiniai tikrai dažnėja, darosi ekstremalesni ir jie taip pat siejami būtent su klimato kaita“.
Gamtoje egzistuoja tam tikra loterija: ankščiau išsprogę medžiai rizikuoja nušalti dėl ankstyvųjų šalnų. Tie kurie sprogsta vėliau rizikuoja, kad į jų pumpurus spės padėti kiaušinėlius įvairūs lapus graužiantys vabzdžiai ir bus pažeisti jų lapai.
D. Augutis
Neabejotinai klimato kaitos paveikti reiškiniai turės įtakos ir Lietuvos gamtai. Vis greičiau ateinantys pavasariai privers medžius sužaliuoti vis ankščiau, o tai lems didesnę riziką jiems sušalti per ankstyvąsias šalnas, nes jų išvengti nepavyks. Žinoma, nereiktų pernelyg sunerimti. Nors Lietuvoje daugės itin karštų ir šaltų dienų ir dažniau praūš audros, bet gamta keisis lėčiau.
Atrodytų, kas gi nenorėtų šiltesnio klimato? Vasaros taptų įdomesnės, o galbūt net galėsime rinkti uogas ir grybus ne vieną kartą per metus? Gamtosaugininkas Danas Augutis ragina neskubėti – to laukti gali tekti ne vieną šimtmetį ar net tūkstantmetį.
„Taip, į mūsų kraštus po truputį slenka naujos augalų rūšys iš pietų, nes čia klimatas darosi jiems vis geresnis. Naujieji augalai galbūt kada nors ir galės atnešti ir kelius derlius. Kiek kitokia situacija gali būti su žemės ūkio kultūromis. Po tūkstantmečio kito, jei pasikeistų mūsų regiono klimatas, galbūt ir čia galėsime nuimti po kelis derlius į metus, tačiau tai įvyks tikrai negreitai“, – šypsodamasis pasakojo D. Augutis.
Skaitykite daugiau: http://www.grynas.lt/gamta/rekordiniai-balandzio-karsciai-lietuvoje-klimato-kaitos-irodymas.d?id=58641981#ixzz1tw0TnWHI
Idėjų konferencija „TED“, kasmet suburianti būrius smalsuolių Long Byče ir milijonus video transliacijų stebėtojų visame pasaulyje, šiais metais bus tiesiogiai pristatoma ir Vilniuje. Vasario 29 d. restorane „Value“ vyks oficiali konferencijos „TED“, kurios šių metų pranešimai apibendrinti tema „Full Spectrum“ (liet. „Visas spektras)“, sesijų transliacija.
„TED“ idėjos populiarumu įsitikinome rengdami vietinę konferenciją „TEDxVilnius“ praėjusių metų gruodį. Bilietai į renginį buvo parduoti per dieną, o transliaciją internetu stebėjo tūkstančiai žmonių“, – pasakojo „TEDxVilnius“ komandos nariai. Jiems patikėta organizuoti ir oficialią „TED“ transliaciją Vilniuje.
Nors „TED“ konferencijos, pirmą kartą surengtos 1984 m., pavadinime užšifruotos temos yra technologijos, pramogos ir dizainas (angl. Technology, Entertainment, Design), pranešimų tematika išsiplėtė iki kultūrinių, ekologinių, socialinių, mokslinių ir kitų idėjų. Šių metų konferencijos tema – „Full Spectrum“ – žada smalsuolius sudominti kuo įvairiausiais pranešimais – nuo stebinančių technologinių išradimų, aktualiausių mokslinių temų iki kūrybiškumo šaltinių paieškų. Pasak „TED“ organizatorių, šių metų konferencija greičiausiai bus pati įvairiausia pranešimais ir temomis, kurias apjungs tik viena – tai įsimintinos idėjos, kurias verta skleisti ir jomis dalintis.
„Nė vienas „TED“ renginys yra neįsivaizduojamas be būrio bendraminčių ir po kiekvieno pranešimo kylančių diskusijų, ir galbūt naujų idėjų, todėl kviečiame visus susidomėjusius kartu stebėti transliaciją“, – ragino „TEDxVilnius“ komandos nariai, primindami, kad į nemokamą renginį galima registruotis internetu (http://tedxvilnius.eventbrite.com).
Vasario 29 d. Vilniuje video transliacijos metu bus pristatytos dvi „TED“ sesijos anglų kalba – „The Lab“ (liet. „Laboratorija“) ir „The Earth“ (liet. „Žemė“). Pirmojoje sesijoje robotų kūrėjas Henrik Scharfe kartu su savo antrininku robotu „Geminoid-DK“ klaus, kaip mes gyvensime, bendrausime ir dirbsime su robotais netolimoje ateityje, Jack Choi pristatys 3D technologijas medicinoje, o Marco Tempest, šiuolaikinis magas ir iliuzionistas, naujausius išradimus panaudos savo pasirodymuose. Šešiuose „The Lab“ pranešimuose lauks pažintis su šių dienų technologijomis, drąsiai naudojamomis įvairiausiose srityse.
VIDEO: trijų robotų kūrėjų, tarp jų ir Henrik Scharfe, bei jų antrininkų susitikimas: http://www.youtube.com/watch?v=J71XWkh80nc
Sesijos „The Earth“ pranešimai pasakos apie JAV priklausomybę nuo OPEC naftos (T. Boone Pickens), klimato kaitą (James Hansen) ir net apie vadinamus pasaulio pedantiškiausius architektus – paukščius bei jų lizdus (Sharon Beals) ir kitas mūsų planetai aktualias idėjas.
„TEDxVilnius“ komanda šiais metais planuoja ir daugiau „TED“ renginių transliacijų Vilniuje. Susidomėję „TED“, vasario 29 d. 18.30 val. kviečiami į „Value“ restoraną (Gynėjų g. 16).
Daugiau informacijos apie „TED 2012“:
Pranešėjai: http://conferences.ted.com/TED2012/program/schedule.php
Konferencijos aprašymas: http://conferences.ted.com/TED2012/
Ruduo – uraganų metas. Stiprus vėjas ir uraganai rudenį darosi vis aktyvesni ir atneša nemažai žalos. Dar visai neseniai Amerikoje siautęs uraganas Irene ir net Lietuvą pasiekęs uraganas Katia kelia vis daugiau ir daugiau diskusijų dėl klimato kaitos.
Apie uraganus, jų vardus, kilmę ir prognozes šiam rudeniui kalbėjausi su geografe, meteorologe ir fizikos mokslų daktare Audrone Galvonaite.
Kas yra uraganai ir kokia jų kilmė?
Uraganai formuojasi tropinėse platumose, ciklono metu ir tik virš vandenynų. Dėl tam tikrų sąlygų susiformuoja vadinamas uraganinis vėjas (vėjas, kai jo greitis pasiekia 33 m/s ir maždaug 100 km/h). Tuomet uraganas ima keliauti iš tropinių platumų į sausumas. Kai kada, ieškodamas naujų energijos šaltinių, uraganas pasuka neįprastomis kryptimis, kaip buvo su Irene arba Katia, kuri atkeliavo net iki Europos.
Nuo ko priklauso uragano trajektorija – ar įmanoma ją prognozuoti?
Uragano trajektorija priklauso nuo vandenyno įšilimo, nuo jo paviršiaus temperatūros. Tam, kad susiformuotų uraganas, vandenyno paviršiaus temperatūra turi būti ne žemesnė negu 27° C. Na, dar prisideda bendroji atmosferos cirkuliacija, srovės ir taip toliau. Jeigu paviršius nepakankamai įkaitęs, uraganas tiesiog užgęsta.
Ar įmanoma prognozuoti, koks Lietuvoje bus ateinantis ruduo? Ar gali būti didelių uraganų?
Dabar darosi tikrai labai sunku prognozuoti, nes dėl klimato kaitos atsiranda daug netikėtumų ir pokyčių. Tačiau sudaromi scenarijai, bandoma aiškinti. Jeigu lankėtės www.meteo.lt, matėte, jog ateinantis ruduo bus vėsesnis negu turėtų būti Lietuvoje – numatoma temperatūra bus truputėlį žemesnė už daugiametę, kuri yra 7,1° C. Tačiau kritulių santykis turėtų būti artimas vidutiniam – 190 l/m².
Koks buvo iki šiol stipriausias uraganas Lietuvoje?
Anatolijus. Jis, susiformavęs Atlanto vandenyne, atlėkė pas mus iš pietinių platumų. Uragano metu vėjo greitis buvo apie 40 m/s, o gūsiuose – net 45 m/s. Tai buvo pirmos kategorijos uraganas. Iš viso, uraganai turi 5 kategorijas.
Ar tik taip atrodo, ar Lietuvoje išties paskutiniu metu formuojasi vis stipresni ir dažnesni viesulai? Ar viesulai yra susieti su uraganais?
Pirmiausiai, uraganas ir viesulas yra skirtingi reiškiniai. Nuo uragano viesulas nepriklauso, bet nuo uragano gali ateiti viesulų. Amerikoje uragano metu viesulų gali būti nuo 8 iki 80. 1981 m. gegužės 25 d., kada viesulas siautė Širvintuose, buvo nešiojami galingi traktoriai, autobusai keliami virš namų ir taip toliau. Tokie viesulai būna Lietuvoje. Tai nėra jokia anomalija, tik dabar galbūt apie juos dažniau kalbama, nes jiems daug dėmesio skiria žiniasklaida. Ir, turiu pasakyti, su klimato kaita kai kurie reiškiniai darosi agresyvesni.
Pagal ką uraganams suteikiami vardai? Keista, tačiau pastaruoju metu atrodo, kad visi, daugiausiai žalos Pasaulyje pridarė uraganai yra vadinami moterų vardais.
Kadangi, kaip minėjau, visi uraganai susiformuoja vandenynuose, pirmieji juos dažniausiai pastebi jūreiviai. Uraganai pradžioje buvo vadinti jūrų mergelėmis arba sirenomis. Jūrų mergelės – dėl uragano metų pašiaušiamų bangų, kurios atrodo baltos lyg skarelės, o sirenos – nuo kauksmo, švilpimo, lyg ir girdisi kažkokios aimanos ir panašiai. Vėliau jūreiviai pradėjo vadinti uraganus savo žmonų vardais. Tam, kad galėtų kitiems pasigirti, kad, pavyzdžiui, matė uraganą ir suteikė jam vardą.
O kai susiformavo Pasaulinė Meteorologijos Organizacija ir prasidėjo feministiniai judėjimai, buvo pasipiktinta, kodėl uraganai vadinami tik moteriškais vardais. Ir nuo 1978 m. uraganai imti vadinti tiek vyriškais, tiek moteriškais vardais. Kiekvienais metais, prieš prasidedant uraganų laikotarpiui (prieš balandžio mėnesį, nes uraganų laikotarpis nuo yra nuo balandžio iki lapkričio), kiekvienam vandenynui sudaromas atskiras vardų katalogas. O tie vardynai sudaromi pagal abėcėlę iš būdingiausių vardų tam regionui. Tarkime, Atlanto vandenyne daugiausiai yra rusiškų ir angliškų, Ramiajame – kinietiškų ir japoniškų ir taip toliau. Vardų dažniausiai būna 20-22 (pagal tai, kiek prognozuojama uraganų), o uraganui bebūtinai duodamas pirmasis katalogo vardas. Pirmas, kuris pastebi besiformuojantį uraganą, gali parinkti vardą ir pranešti į Pasaulinę Meteorologijos Organizaciją. O jeigu to vardyno jau neužtenka, uraganai vadinami Alfa, Beta, Gama.
Uraganų vardai gali kartotis kas maždaug 6 metus. Išskyrus tuos uraganus, kurie pridarė daug žalos – tokie vardai tiesiog išimami iš vardyno – jie lieka juodajame „uraganų žudikų“ sąraše.
Kalbėjosi Goda Raibytė
Jungtinių tautų mokslininkai perspėja, kad dėl žmogaus veiklos bus sužlugdyta visa koralinių rifų ekosistema.
Koraliniai rifai taps pirmąja ekosistema, kuri bus galutinai sunaikinta dėl žmonijos veiklos. Mokslininkai spėja, kad jų žemėje nebeliks iki šio amžiaus pabaigos.
Šiuos įspėjimus skelbia profesorius Peteris Sale iš Sidnėjaus universiteto, kuris koralinius rifus studijavo 20 metų.
Spėjamas koralinių rifų dingimas siejamas su klimato kaita ir vandenyno vandens rūgštingumo didėjimui. Vietos gyventojų veikla (žvejyba, tarša, pakrantės urbanizacija) taip pat žaloja koralinius rifus.
Knygoje „Mūsų mirštanti planeta“ (angl. „Our Dying Planet“) įspėjama, kad po 30-40 metų žemėje nebebus tokių koralinių rifų, kokias galima džiaugtis dabar, rašo independent.co.uk.
„Mes kuriame tokią aplinką, kurioje koralus kuriantys organizmai bus priversti išnykti ar taps labai labai reti, – teigia profesorius. – Dėl to nebebus kam sudaryti koralinių rifų. Mes jau sužlugdėme daug gamtos rūšių, bet tai bus pirmas kartas, kai bus pašalinta visa ekosistema“.
Nors koraliniai rifai užima tik 0,1 proc. visų vandenynų ploto, juose gyvena ketvirtadalis visų jūros gyvių ir augalų rūšių.
Paskutiniu metu atliktų mokslinių tyrimų metu koralų rifuose buvo atrasta cheminių junginių, kurie gali būti labai naudingi medicinoje. Tačiau dėl koralinių rifų nykimo, šios cheminės medžiagos gali būti prarastos.
Koralų rifai taip pat turi svarbią ekonominę reikšmę. Jie suteikia daugiau galimybių žvejams bei turistams. 100 km atstumu nuo koralinių rifų gyvena 850 mln. gyventojų. Apie 275 mln. iš jų yra priklausomi nuo koralinių rifų ekosistemos. Koraliniai rifai taip pat apsaugo salas ir pakrančių regionus nuo ekstremalių oro sąlygų.
Dėl koralų nykimo labiausiai kaltas žmogaus veiklos metu išskiriamas anglies dioksido išmetimas. Klimato kaita didina vandenynų paviršiaus temperatūrą, tai trukdo koralų fotosintezei, kuriai nevykstant koralai miršta per kelias savaites.
Prie koralų žūties prisideda ir vandenynų rūgštingumas. Beveik trečdalis anglies dioksido, kurią žmonija išleidžia į gamtą, yra įsisavinama per vandenyno paviršius. Vandens rūgštingumas trukdo rifų organizmams įsisavinti mineralus, kurie reikalingi jų skeletams.
Tačiau gera naujiena yra ta, kad koraliniai rifai jau buvo dingę nuo žemės paviršiaus tam tikrais periodais. Pasirodo, kad koraliniai rifai formuojasi, kai yra tinkamas klimatas. Jam pasikeitus, rifai išnyksta, o oro sąlygoms sugrįžus jie vėl pradeda formuotis.
Per pastaruosius dešimtmečius buvo prarasta apie 20 proc. koralinių rifų. Masinis koralų „blyškėjimas“, kas priveda prie jų mirties, yra gana naujas reiškinys, kuris buvo pastebėtas tik 1983 metais.
Minėta knyga „Mūsų mirštanti planeta“ perspėja, kad nepradėjus mažinti anglies dioksido išmetimo į orą, koralinių rifų laukia liūdna ateitis.
Ne auklėjimas, ne patirtis, ne mokymasis, o žmogaus psichologinis atsparumas (ar gebėjimas atgauti jėgas) daugiausia lems, kas laimės ir kas pralaimės. Taip yra tiek vėžiu sergančiųjų palatoje, tiek olimpinėse žaidynėse, tiek įmonės valdybos susirinkime. (Dean Becker).
Įsivaizduokite du žmones, kurie dirba toje pačioje kompanijoje, eina panašias pareigas, gauna panašius atlyginimus, yra visiškai patenkinti ir mėgsta savo darbą. O dabar įsivaizduokite, kad, nors ir kaip būtų gaila, abu dėl kažkokių priežasčių, tarkime, užklupo krizė ir įmonė mažina darbuotojų skaičių, prarado darbą. Nenuostabu, kad pirminė abiejų reakcija bus nusiminimas ir pyktis. Greičiausiai, savo būsenai nupiešti abu prisimins kurį laiką nevartotus slaviškus nenorminius žodžius. Tačiau praėjus kelioms dienoms ar savaitei jų situacija daugiau neatrodys tokia pati.
Pirmasis sau pasakys, kad realybė yra tokia, kokia yra, ir kad jis tegali su ja susitaikyti ir žengti toliau. Taigi jis ieškos naujo darbo, pasitelks į pagalbą aplinkinius – galvos, kaip tai padaryti, susidėlios planą. Ir vieną ar kitą kartą pabandęs susiras darbą, galbūt ne tokį, kokį dirbo, galbūt už kiek mažesnį atlyginimą, tačiau jis tai matys kaip žingsnį pirmyn. O antrasis kaltins buvusius darbdavius, kad tiek ilgai dirbo šioje įmonėje ir tiek savęs atidavė, kad tikrai buvo neteisingai atleistas. Jis žinos, jog grįžti į buvusias gyvenimo vėžes reiškia susigrąžinti buvusį darbą. Ir jei kas pasiūlys nors kiek prastesnę alternatyvą, atkirs, kad tai ne jam. Greičiausiai, net pyks ant aplinkinių, kurie turi darbus ir gali sau leisti daug daugiau nei jis, turintis „susiveržti diržą“. Tikriausiai jis jausis situacijos ar aplinkybių auka.
Atpažįstate šiuos žmones realybėje? Tokių ir panašių situacijų, kurios sukelia didesnį ar mažesnį stresą mūsų gyvenime, apstu: nuo mažiausių, kaip antai pasitaikęs „kvailas“ vairuotojas, išgirsta kritika darbe, iki didesnių, tokių kaip nenusisekusi santuoka, apiplėšimas gatvėje, o gal sunkios ligos diagnozė. Visgi ar kada susimąstėte, kodėl užklupus gyvenimo negandoms vieni žmonės greitai ir gana lengvai atsitiesia, o kitiems tai padaryti labai sunku? Kodėl vieni, išgirdę kritiką darbe, į konstruktyvumo vėžes grįžta greitai, o kiti kurį laiką negali susikaupti, nes vis galvoja apie tai, kas įvyko? Kodėl vieni tiek gyvenimo pakilimus, tiek nuopuolius priima pozityviai ir jaučiasi praturtėję, kiti – nepakelia gyvenimo klaidų? Maža to, jei vieniems pavykta greičiau atgauti jėgas nei kitiems, kaip jiems tai pavyksta? Ko galima iš jų pasimokyti?
Ieškodamas atsakymų į šiuos ir panašius klausimus ėmiau domėtis psichologiniu atsparumu arba sugebėjimu greitai atgauti jėgas po nesėkmės ar negandos. Tad šiame straipsnyje pasidalinsiu savo ir kitų mintimis bei įžvalgomis tyrinėjant šią sritį. Tai bus lyg trumpas įvadas netrukus pasirodysiančiai mano knygai, kurioje aprašysiu savo atradimus ir idėjas plačiau ir išsamiau. Nors, kaip sakė „Harvard Business Review“ vyriausioji redaktorė Diane Coutu, „mes niekada to nesuprasime iki galo“, bandyti suprasti – verta. Jokiu būdu nesiekiu jums duoti recepto, kaip tapti psichologiškai atspariam. Tačiau jei perskaitęs šį straipsnį pradėsite labiau kreipti dėmesį į šią savo gyvenimo sritį, manau, straipsnis bus pasiekęs tikslą.
Slaptasis sėkmės kaltininkas
Psichologinis atsparumas (angl. psychological resilience) apibrėžiamas kaip sugebėjimas gyventi pilnavertį gyvenimą net patiriant kasdienių sunkumų Tai jokiu būdu nereiškia, kad visa, kas vyksta aplink, ar tai būtų gera, ar bloga, neturi įtakos psichologiškai atspariems žmonėms. Anaiptol, jų pirminė emocinė reakcija yra tokia pati, kaip ir psichologiškai ne tokių atsparių žmonių. Ir visgi tokie žmonės, patyrę ką nors blogo, greičiau nei kiti geba atsitiesti ir eiti savo gyvenimo keliu toliau.
Akademiniai psichologinio atsparumo tyrinėjimai vyksta ne taip jau seniai, nors ekologinis ar fizinis atsparumas aptarinėjami jau senokai. Pavyzdžiui, daug tyrinėta ir diskutuota apie tai, kaip mūsų ekosistema atsilaiko (atsilaikydavo) prieš tokius streso sukėlėjus kaip klimato kaita arba per didelis apgyvendinimas. Psichologijoje atsparumas pradėtas tyrinėti maždaug prieš keturis dešimtmečius: psichologas Normanas Garmezy bandė atsakyti į klausimą, kodėl daugelio šizofrenija sergančių tėvų vaikų psichologiniai sutrikimai nekankina. Mokslininkas, atlikęs tyrimus, nusprendė, kad tokiais atvejais didelį vaidmenį (kur kas didesnį nei būtų galima tikėtis) suvaidina būtent psichologinis atsparumas. Ne veltui pozityviosios psichologijos tėvas Martinas Seligmanas sako, kad geriausia vaikus mokyti optimistiško požiūrio į pasaulį ir psichologinio atsparumo. Galbūt dėl to kai kuriose JAV ir Vakarų Europos vidurinėse mokyklose prie trijų R, žyminčių pagrindines mokymosi sritis (angl. Reading, wRiting, aRithmetic), pridedama ir ketvirtoji R, žyminti atsparumą (angl. Resilience). Čia itin prasmingai skamba ir filosofo Tomo Morriso žodžiai: „Ilgai gyvendamas ir viską aplink stebėdamas ilgainiui supranti vieną didžiausių gyvenimo tiesų: pasiekimus visada lemia vidinis atsparumas.“
Kaip ugdyti vidinį atsparumą?
Ilgą laiką vyko diskusija, ar psichologinis atsparumas yra įgimtas, ar įgytas, kitaip sakant, ar mes gimėme turėdami šį gebėjimą, ar visgi galime jį išsiugdyti? Tyrimai rodo, kad psichologinis atsparumas nėra žmogaus savybė. Tai elgsenos, mąstymo eiga ir veiksmai, kurių galime mokytis kiekvienas. Tad nenuostabu, kad daugelis pastarųjų dešimtmečių tyrinėtojų bando atsakyti į klausimą, kokios yra psichologiškai atsparių žmonių savybės ir kaip galima jas ugdyti? Besigilindamas šioje srityje ir bandydamas suprasti atspariųjų būdo bruožus aptikau įvairiausių jų sąrašų ir paaiškinimų. Šiame straipsnyje pateiksiu keturias savybes, kurias dažniausiai išskiria psichologinį atsparumą nagrinėjantys autoriai, taip pat pasidalinsiu mintimis, ką galima padaryti praktiškai, kad šios savybės reikštųsi ir mūsų gyvenime. Savo darbe vadovaujuosi susitelkimo į sprendimus (angl. The Solutions Focus) filosofija, pagal kurią išskiriami tokie psichologiškai atsparaus žmogaus gebėjimai:
Gebėjimas priimti realybę arba, greičiau, faktus, nes, kaip pasakytų mano kolega psichologas dr. Rytis Pakrosnis, realybę mes kuriame interpretuodami faktus. Kartais galima išgirsti, kad psichologiškai atsparūs žmonės yra optimistai. Žinoma, toks požiūris gali padėti, bet tik tuo atveju, jei neiškraipomi faktai. Tai ne tas optimistiškumas, kai sakoma, kad rytoj bus geriau, o atėjus tokiai pat rytdienai ir vėl kartojami tie patys žodžiai. Tai kitoks optimizmas. Toks žmogus vadovaujasi panašiu požiūriu, kaip ir Winstonas Churchillis: mūsų gyvenimas tai tarsi viena po kitos vykstančios kiaulystės, bet ir kiaulystėje galime atrasti kažką, kas mums yra naudinga, nes skatina tobulėti.“
Norint priimti realybę, faktus, kokie jie yra, geriausia pamėginti į situaciją pažvelgti iš tokios pozicijos, tarsi užlipus į devintą aukštą.
Skaičiumi nuo 1 iki 10 (1 reiškia, jog yra taip blogai, kad blogiau jau būti negali, o 10 reiškia, kad šioje situacijoje yra daug galimybių ir daug būdų, kaip galima elgtis) pabandykite įvertinti savo situaciją. Kuo mano vertinimas skiriasi nuo pačio žemiausio vertinimo? Kokias galimybes aš jau matau? Kokias galimybes tokioje situacijoje matytų mano artimieji ar kolegos?
Kalbant apie situacijas darbe, ypač svarbu pamėginti pažvelgti į situaciją iš skirtingų pozicijų. Pavyzdžiui, gavus kritikos dozę dažniausiai užplūsta pyktis ar nusivylimas. Tačiau kuo žmogus atsparesnis, tuo greičiau šį pyktį ar nusivylimą pakeičia siekis pamatyti situaciją kito akimis: vadovo, kolegos ar kliento. Kartais to ir teužtenka, kad kiltų daug minčių ir idėjų dėl tolesnių veiksmų.
Gebėjimas matyti to, kas vyksta, prasmę ir ateitį. Daugelis žmonių, susidūrę su neganda, klausia: „Kodėl man?“ Vidinį atsparumą turintys žmonės, matyt, užduotų tokį patį klausimą, tik kita intonacija. Pirmuoju atveju girdėti daug kartėlio ir nusiminimo, o klausimas tėra retorika, antruoju – nuoširdus domėjimasis, noras suprasti, kokias galimybes ši diena pateikia, kur tai veda. Daugelis psichologinio atsparumo tyrinėtojų sutaria, kad pastaruoju atveju matoma prasmė, tarsi tai būtų tiltas tarp šios dienos negandos ir rytdienos pilnaverčio gyvenimo.
Kalbėdamas apie prasmės ir ateities matymą prisimenu logoterapijos pradininko Victoro Franklio patyrimą koncentracijos stovykloje. Franklis rašo, kad, norint išgyventi, reikėjo surasti, dėl ko gyventi, t. y. prasmę. Taigi jis nuolat galvojo, kaip išėjęs iš koncentracijos stovyklos universitete skaitys paskaitą apie joje vykusius dalykus. Nors ir nebuvo tikras, ar išgyvens, Franklis nusibrėžė aiškius tikslus. Savo knygoje jis rašo: „Mes privalome nepamiršti, kad galime atrasti gyvenimo prasmę net jei susidūrėme su beviltiška situacija ar patyrėme likimo smūgį.“
Kokio praktinio veiksmo galėtume imtis norėdami pamatyti prasmę? Victoras Franklis siūlo parašyti laišką sau iš ateities arba pagalvoti apie ateitį tokiomis eilutėmis:
Tarkime, ateinate į laidotuves. Prieinate prie karsto ir staiga suprantate, kad tai jūsų laidotuvės. Vienas po kito atsisveikinimo kalbas sako jūsų šeimos narys, draugas ir bendradarbis. Kokias kalbas labiausiai norėtumėte, kad jie tądien pasakytų?
Savo darbe ir gyvenime vadovaujuosi susitelkimo į sprendimus filosofija ir siūlau kitaip pabandyti rasti prasmę:
Tarkime, jūs tapote psichologiškai itin atsparus.
Kaip dabar reaguojate į susidariusią situaciją?
Ką darote kitaip? Iš ko kiti suprastų, kad esate itin atsparus?
Kokią naudą tokia reakcija jums duotų? Kas tada įmanoma?
Grįžtant prie darbinės situacijos klausimo, gavus kritikos dozę, matyt, svarbu pagalvoti ne apie pačią kritiką, bet apie tai, kokius lūkesčius ji slepia. Dažnai žmonės kritikuodami išsako tai, ko jie nenori (čia klaida, čia blogai, čia ne taip ir t. t.), tačiau visada pravartu pamatyti lūkesčius. Tokiu atveju vertėtų ir sau, ir kritikuojančiajam pasakyti: „Suprantu, ko nenori ir kas blogai. O ar galėtume aptarti, kaip šis darbas atrodytų, jei būtų atliktas gerai ar net idealiai? Kokie svarbiausi kriterijai?“
Gebėjimas esant neapibrėžtumui pasidžiaugti ir pasinaudoti tuo, kas yra veiksminga. Šiandien gyvename tokiomis sąlygomis, tarsi bėgtume estafetę, o į tai, kas jau mūsų gyvenime, darbe puikiai veikia, ką gero suteikia mums kiekviena diena, atkreipiame dėmesį gana retai. Tai, kas gerai, dažnai priimame kaip savaime suprantamą dalyką, kaip duotybę, o nesėkmes skubame analizuoti ir suprasti. Kad ir kokia sunki būtų situacija, visgi yra dalykų, kurie jau dabar veiksmingi ir teikia naudą. Tai gali būti santykiai su artimais žmonėmis, pomėgiai ar tiesiog ištartas „labas rytas“ pasauliui arba gurkšnis kvapnios kavos. Mūsų gyvenime yra daugybė gerų dalykų, tik per retai apie juos mąstome ir jais pasidžiaugiame.
Psichologas dr. Lucas Isebaertas siūlo kiekvieną vakarą prieš užmiegant (teatro režisieriaus Gyčio Padegimo žodžiais tariant, kai „esi jau ne žmogus, bet dar ne daržovė“) užduoti sau keletą klausimų:
Iš viso to, ką nuveikiau šiandien, kuo džiaugiuosi labiausiai?
Ką malonaus šiandien man padarė kiti? Kaip aš atsakiau į tai?
Kas šiandien mane padarė išties laimingą: gal kažką išgirdau, užuodžiau, pamačiau, patyriau?
Jei jus kritikuoja darbe, galite vėlgi tiek sau, tiek kritikos autoriui pasakyti: „Suprantu, kad darbas nėra atliktas iki galo ir turi trūkumų. Ir visgi ką jau padariau gerai? Kaip tai pavyko? Ko galiu pasimokyti, kad gerai atlikčiau likusią darbo dalį?
Galiausiai, ketvirtasis gebėjimas, apie kurį rašysiu mažiausiai, tai humoro jausmas. Tyrimai rodo, kad psichologiškai atsparūs žmonės turi gerą humoro jausmą. Tiesa, kartais juokavimas perauga ir į juodąjį humorą ar net cinizmą. Kai mes juokaujame, leidžiame sau į situaciją pažiūrėti su tam tikru atsipalaidavimu, atrasti perkeltinę prasmę, vaizdžias metaforas, o tai padeda suprasti situaciją naujai.
Gera žinia
Šiame straipsnyje įvardinau tik keturias psichologiškai atsparaus žmogaus savybes. Knygoje pateiksiu daugiau įžvalgų ir minčių apie šį fenomeną. Apibendrinant šį straipsnį norisi priminti, kad kiekvieno iš mūsų psichologinio atsparumo lygis lemia, ar mes tapsime laimėtojais, ar pralaimėtojais. Geroji žinia yra ta, kad psichologinis atsparumas nėra žmogaus savybė. Jį galime ugdyti kiekvieną dieną ar net kiekvieną akimirką. Kartais užtenka pažiūrėti į viską per atstumą ir gyvenimas pasirodo kur kas paprastesnis. O kartais yra gerai vaizduotėje nusipiešti aiškų trokštamos ateities vaizdą ir pamatyti, kiek daug galimybių mes iš tiesų turime. Taip pat verta suprasti, kas mūsų gyvenime, darbe jau puikiai veikia ir kaip tai išnaudoti, kad, užuot stovėję vietoje, žingsnis po žingsnio žengtume pirmyn. Ir bene svarbiausia – mokėti nuoširdžiai nusišypsoti ir pasijuokti… Juk tai nėra taip jau sudėtinga, o rezultatai gali mus pačius nustebinti…
Psichologas Dainius Baltrušaitis
Šiais metais neabejotinai įvyko daugybė pokyčių, padaryta daug atradimų ir išradimų – tiek daug, kad net sunku išrinkti, kurie iš jų mums turės daugiausia reikšmės ateinantį dešimtmetį ar netgi dar tolesnėje ateityje. Tačiau kai kuriuos mūsų nuomone svarbesnius mokslo įvykius pabandysime trumpai paminėti šioje apžvalgoje.
Kvantiniai reiškiniai plika akimi įžiūrimuose objektuose. Iki šių metų visi žmogaus pagaminti objektai judėdavo pagal klasikinės mechanikos dėsnius. Tačiau praėjusį kovą grupė mokslininkų sukūrė įtaisą, kurio judesius galima apibūdinti tik pagal kvantinės mechanikos logiką. Kaip tik ši logika galioja gerokai mažesniems objektams, tokiems kaip molekulės, atomai ir subatominės dalelės.
Kaip gi šis įtaisas veikia? Kalifornijos Santa Barbara universiteto (JAV) fizikai Endriu Klelandas (Andrew Cleland) ir Džonas Martinis (John Martinis) kartu su kolegomis sukūrė mažytę (tačiau plika akimi įžiūrimą) mechaninę mentelę, kurią patalpino virš taip vadinamo „kvantinio griovelio” ir šiuos du objektus privertė sąveikauti tarpusavyje. Pirmiausia mentelė buvo atšaldyta iki temperatūros, artimos absoliutiniam nuliui. Tada jos energija buvo padidinta vienu kvantu. Mentelė perėjo į grynai kvantinio pobūdžio judėjimo būseną. Mokslininkai netgi sugebėjo įtaisą priversti būti iškart dviejose būsenose, t.y. ji vienu metu vibravo dviem skirtingais dažniais. Taip, tai keista, tačiau kvantinės mechanikos pasaulyje keistenybių apstu.
Mokslininkų sukurta puslaidininkinė mentelė, kurios judesiai paklūsta kvantinės mechanikos dėsniams
Tai – pirmas kartas, kada mokslininkai kvantinius reiškinius pademonstravo tirdami žmogaus pagaminto objekto judesius. Koncepciniu požiūriu tai reikšminga tuo, kad gerokai praplečia kvantinės mechanikos galiojimo ribas. Praktiniu požiūriu tai sudaro naujas galimybes naujoviškiems eksperimentams vykdyti, kuriuose, pavyzdžiui, bus galima tirti, kaip šviesos fotonai, mikroskopinės elektros srovės ir miniatiūrinių mechaninių objektų judesiai paklūsta kvantiniams dėsniams ar netgi žmogaus sugalvotiems kvantinio valdymo metodams, Galbūt kažkada ateityje šis išradimas pasitarnaus netgi tiriant žmogaus realybės suvokimą – pavyzdžiui, patalpinus makroskopinius objektus iškart į dvi skirtingas vietas.
Sintetinė biologija. Tai – kertinis biologijos ir biotechnologijos mokslų laikotarpis. Mokslininkams šiais metais pavyko sukurti sintetinį genomą, kuris vėliau buvo panaudotas bakterijos „identitetui” pakeisti. Šis genomas pakeitė bakterijos DNR, todėl ji pradėjo generuoti visiškai kitus baltymus. Toks tyrimų progresas netgi sukėlė debatus JAV kongrese, tačiau kol kas papildomų apribojimų sintetinės biologijos sričiai pritaikyta nebuvo. Ateityje mokslininkai prognozuoja, jog sintetiniai genomai padės pigiai generuoti biokurus, farmacines medžiagas ir kitus naudingus chemikalus.
Sintetinė biologija per 2010 metus taip pat gerokai pasistūmėjo į priekį – tiek, kad mokslininkai dabar jau sugeba pakeisti bakterijos DNR nauja genetine medžiaga
Neandertaliečių genomas. Tirdami trijų dabartinės Kroatijos teritorijoje prieš 38000-44000 metų gyvenusių moteriškos lyties neandertaliečių kaulus, mokslininkai sugebėjo iššifruoti pilną jų genomą. Tam buvo pritaikyti nauji DNR fragmentų sekų atstatymo (sekvenavimo) metodai. Tyrimo rezultatai pirmą kartą sudarė sąlygas tiesiogiai palyginti šiuolaikinio žmogaus iš jo tolimo pirmtako genetinę medžiagą.
ŽIV profilaktika. Du ŽIV prevencijai skirti klinikiniai bandymai, kuriuose buvo naudojamos naujos ir skirtingos strategijos, davė nedviprasmiškus rezultatus: vaginalinis gelis, kuriame buvo ŽIV virusus naikinančio medikamento tenofoviro, sumažino ŽIV infekcijų skaičių tirtųjų moterų tarpe 39%, o oraliniu būdu vartojamas medikamentas kitų tirtųjų vyrų ir moterų tarpe ŽIV infekcijų skaičių sumažino 43.8%. Šiemet netgi pasirodė žinių (tikėkimės, jog patikimų) apie tai, jog Vokietijoje pirmą kartą išgydytas ŽIV sirgęs asmuo.
Privačios kosminės kelionės. Ši „egzotika” tapo pasiekiama visiems. Šiemet sėkmingai įvykdyti pirmieji bandomieji privačių komercinės paskirties erdvėlaivių skrydžiai, atidarytas pirmasis komercinis kosmodromas, pradėta statyti komercinių kosminių laivų gamykla. Lieka sulaukti tik starto, sukaupti pakankamai pinigų, ir – pirmyn į orbitą!
Retų ligų genų fragmentų sekvenavimas. Sekvenuojant tik tam tikrus genomo fragmentus (eksonus), kurie koduoja konkrečius baltymus, retas paveldimas ligas tiriantys mokslininkai sugebėjo identifikuoti atskiras mutacijas, kurių pagrindu sukeliamos bent 12 skirtingų ligų.
Antimaterija. Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkams pavyko „pagauti“ ir palyginti ilgai išlaikyti kelias dešimtis vandenilio antimedžiagos atomų. Šis įspūdingas fizikų pasiekimas turėtų gerokai paspartinti tyrimus vienoje mįslingiausių dalelių fizikos sričių. Vykdyto eksperimento metu gauti 38 stabilūs antivandenilio atomai, kurių egzistavimas tęsėsi net vieną šeštąją sekundės. Tiesa, to kol kas nepakanka nei realiam „Vatikano trileriui” sukurti, nei praktiškai panaudoti, tačiau išgaunamų antidalelių skaičius didėja, tad kas gali žinoti, ką šioje srityje mums atneš ateinantys metai.
Fotoninė ir kvantinė kompiuterija. Šį dešimtmetį paaiškėjo, jog radikalūs kompiuterinių technologijų pokyčiai – ne už kalnų. 2010 metais pasirodė pirmieji praktiniai mėginimai sukurti nanofotoninius lustus, kuriuose iformacija perduodama šviesos spinduliais, o ne elektros srove ar įtampa. Negana to, daug lūkesčių mums suteikia pirmieji kvantinės logikos skaičiavimo įtaisai. Nors jie dabar sugeba išspręsti tik palyginti paprastus uždavinius, jų potencialo gali pakakti 1000 kartų spartesniems kompiuteriams sukurti, lyginant su tuo, kas mums yra prieinama dabar.
Nauji LHC rekordai. Neabejotinai reikšmingų rezultatų pavyko pasiekti CERN mokslinių tyrimų centre dirbantiems Didžiojo Hadronų Priešpriešinių Srautų Greitintuvo (LHC) mokslininkams. Čia ne tik įvykdyti pirmieji rekordinės 7 TeV energijos protonų susidūrimai, bet ir pradėti sunkiųjų švino jonų susidūrimų bandymai, kurių metu mėginama atkurti pirmosiomis Visatos gyvavimo akimirkomis egzistavusi materijos būsena. Norint pilnai išanalizuoti visus per 2010 metus sukauptus duomenis, prireiks ne vienerių metų. Tikėkimės, kad po pertraukos startavęs LHC naujų netikėtimų pateiks ir ateityje.
Bitės ir mes. Nuogąstavimai dėl visame pasaulyje mažėjančių bičių populiacijų mus neramina jau keleri metai. Šiais metais pasirodė pirmosios pagrįstos teorijos, aiškinančios šio reiškinio priežastis, taip pat pasirodė pirmosios problemai spręsti skirtos iniciatyvos. Tikėkimės, jog 2011 metais „masinio bičių žudiko” byla bus išspręsta bičių (ir tuo pačiu mūsų) naudai.
Neandertaliečio genomą tyrusių mokslininkų komanda
Molekulinės dinamikos modeliavimas. Iki šiol baltymų struktūros formavimosi modeliavimas mokslininkams buvo vientisas galvos skausmas. Tačiau dabar šiai užduočiai atlikti specialistai pasitelkia galingiausius pasaulio kompiuterius, kurie sugeba sekti pavienių atomų judėjimą besiformuojančiame baltyme 100 kartų ilgesnį laiką nei anksčiau buvo įmanoma. Nors taip modeliuoti kol kas galima tik palyginti nedideles baltymų molekules, kompiuterių galios didėjimas netolimoje ateityje šias galimybes gerokai praplės.
Kvantinis simuliatorius. Norėdami matematiškai aprašyti tai, ką išvysta laboratorijose, fizikai, remdamiesi teorinėmis lygtimis, „kepa” naujas teorijas. Tiesa, yra viena smulkmena – kartais tas lygtis neįtikėtinai sunku išspręsti. Tačiau šiais metais mokslininkai sugalvojo, kaip visą šį procesą supaprastinti. Šiuo tikslu pagaminti kvantiniai simuliatoriai – dirbtiniai kristalai, kuriuose lazerių spinduliais imituojami jonai, o šviesos sraute „uždaryti” atomai imituoja elektronus. Tokie įtaisai gali greitai duoti atsakymą į daugelį fizikus kamuojančių klausimų ir kažkada netgi gali padėti paaiškinti superlaidumo bei kitas fundamentalias pasaulio paslaptis.
Naujos kartos genomika. Spartesnės ir pigesnės sekvenavimo technologijos dabar leidžia atlikti didelio masto studijas, tiriant tiek šiuolaikines, tiek senovines DNR. Pavyzdžiui, „1000 Genomes Project” projektą vykdantys mokslininkai jau identifikavo didžiąją dalį genomo variacijų, kurios mus daro tokiais, kokie esame dabar. Numatomi ateities projektai bus skirti žmogaus genų funkcijoms dar dar tiksliau išsiaiškinti.
RNR perprogramavimas. Ląstelių perprogramavimo esmė – jų raidą reguliuojančio „laikrodžio” atsukimas atgal. Tokiu būdu jos ima elgtis kaip nespecializuotos embrionus sudarančios vadinamosios kamieninės ląstelės. Tai jau tapo standartiniu laboratoriniu metodu, kurio pagalba tiriamos ligos ir kuriamos naujos terapijos. Šiais metais mokslininkai surado būdą, kaip šį procesą atlikti naudojant sintetinę RNR. Lyginant su ankstesniais metodais, naujasis būdas yra dvigubai spartesnis, 100 kartų efektyvesnis ir potencialiai saugesnis jo rezultatus taikant praktiškai.
Pirmieji optiniai egzoplanetos, skriejančios 25 šviesmečių atstumu nuo mūsų, vaizdai
„Žiurkės sugrįžimas”. Pelės neabejotinai pirmauja laboratoriniams tyrimams naudojamų gyvūnų tarpe, tačiau tam tikroms specifinėms užduotims atlikti specialistai teikia pirmenybę žiurkėms. Su jomis lengviau dirbti, jų anatomija panašesnė (jei galima taip sakyti) į žmogaus. Tačiau bėda ta, jog pelėms taikomi genų „išjungimo” metodai žiurkių visiškai neveikia. Kaip tik todėl šiais metais intensyviai buvo kuriami metodai žiurkių genams valdyti – ateinančiais metais galima tikėtis, kad laboratorines peles daugelyje tyrimų pakeis didesniosios jų „kolegės”.
Tikslioji kosmologija. Per praėjusį dešimtmetį ir ypač pastaraisiais metais mokslininkai sudarė itin tikslų „receptą”, kaip nustatyti mūsų Visatos sudėtį – ją sudarančios įprastinės materijos, tamsiosios materijos ir tamsiosios energijos proporcijas. Šiais metais taip pat įsibėgėjo tyrimai, kurių metu bandoma paaiškinti šių skirtingo pobūdžio dedamųjų tarpusavio sąveiką. Matyt todėl kosmologija tapo palyginti tiksliu mokslu, o jos pagrindą sudaranti teorija palieka vis mažiau vietos naujoms (ir dažniausiai pernelyg sunkiai patikrinamoms) idėjoms reikštis.
Vanduo Marse. Per praėjusį dešimtmetį į Marsą buvo siųsta virš tuzino misijų. Šiemet patvirtinta, jog vandens ten visgi yra. Tiesa, ne tokiais kiekiais, kokiais norėtųsi, tačiau aišku, jog kadaise jo pakako landšaftui keisti ir – galbūt – gyvybei palaikyti. Šie Marso vandens telkiniai greičiausiai egzistavo jau tuo metu, kai Žemėje pradėjo formuotis gyvybė. Šiandien Raudonojoje planetoje drėgmės kiekis yra pakankamas, kad mokslininkai neprarastų vilties čia rasti gyvus ir vietine atmosfera kvėpuojančius mikrobus.
Egzoplanetos. 2000 metais mokslininkai žinojo tik 26 už mūsų Saulės sistemos ribų esančias planetas. 2010 metais šis skaičius pašoko iki 502 ir vis dar nepaliaujamai didėja. Atsirandant naujoms technologijoms, astronomai tikisi atrasti daugybę Žemės tipo planetų. Tuo tarpu atrastųjų planetų matmenys ir orbitų parametrai revoliucionizuoja mokslininkų supratimą apie tai, kaip formuojasi ir gyvuoja planetinės sistemos.
Metamedžiagos. Sintezuodami medžiagas, pasižyminčias neįprastomis ir valdomomis optinėmis savybėmis, mokslininkai ir inžinieriai surado naujų būdų šviesos spinduliais manipuliuoti. 2010 metais gerokai pasistūmėta kuriant lęšius, kurie tarsi paneigia fundamentalias skiriamosios gebos ir sklidimo ypatumu ribas. Pradėti konstruoti netgi „nematomi apsiaustai”, kuriais uždengti objektai tampa nematomi išoriniam stebėtojui. Tiesa, iki pritaikymo realiame gyvenime šios technologijos turi nueiti dar nemažą tobulėjimo kelią, tačiau esami rezultatai suteikia daug vilčių jau net ateinantiems metams.
Klimato kaita. Praėjusį dešimtmetį mokslininkai nustatė kai kuriuos esminius globaliuosius mus supančio klimato pokyčius. Pasaulis šyla (nors prieštaraujančių šiam faktui balsų gausu; jų ypač padaugėjo 2010 metais), o natūralūs planetos procesai šio vyksmo negali sustabdyti. Ateinantį dešimtmetį išvysime, kaip šios žinios pakeis mokslininkų ir politikų požiūrį į juos supančią gamtą.
Bendrovė „Microsoft”, mokslo ir tyrimų institucija „Smithsonian” bei jaunimo organizacija „TakingITGlobal” šią savaitę pristatė naują trejus metus truksiančią programą „Shout” (angl. šūksnis). Per šį laiką mokytojai ir mokiniai visame pasaulyje internetu diskutuos apie opiausias aplinkos problemas ir ieškos jų sprendimo būdų.
Programa „Shout” pristatyta šeštajame Pasauliniame novatoriško švietimo forume, kuris pirmą kartą surengtas Afrikos žemyne, Pietų Afrikos Respublikoje. Forume tarp 500 geriausių pasaulio pedagogų, atrinktų iš beveik 200 tūkst. programos „Novatoriška mokykla” dalyvių, dalyvaus ir Lietuvos atstovai iš Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijos.
Aplinkos tausojimo veiksmus kurs internete
Naujos programos „Shout” rengėjai skatins milijonus pasaulio mokytojų ir mokinių mažinti žemės, oro ir vandens taršą. Specialiai sukurta erdvė internete leis skirtingų šalių mokytojams ir mokiniams diskutuoti apie aplinkos problemas, įgyti svarbių bendradarbiavimo, kritinio mąstymo ir socialinės atsakomybės įgūdžių bei padės įveikti kultūrinius, kalbos barjerus. Per trejus metus „Microsoft” ir partneriai šiam projektui skirs beveik 2,5 mln. litų (1 mln. JAV dolerių).
„Siekiame, kad vaikai galėtų ir norėtų mokytis ne tik klasėje, bet už jos ribų, o mokytojai per pamokas juos paskatintų ir suteiktų užklasinei veiklai reikalingų žinių, – sakė Michael Furdykas, „TakingITGlobal” įkūrėjas. – Kai mokiniai dalyvauja tokiuose projektuose, bendrauja ir moko kitų klasių moksleivius, stengiasi pakeisti savo aplinką arba netgi įteikia peticiją valdžios atstovams, jie įgauna įgūdžių, kurie vėliau pasitarnauja vaiko asmeniniame gyvenime ir būsimame darbe.”
Programa „Shout” startuos lapkričio mėnesį. Tinklalapyje www.shoutlearning.org bus paskelbta pirmoji užduotis, kurią drauge spręsti turės visos dalyvaujančios mokyklos. Interneto transliacijos metu apie aplinkosaugą kalbės mokytojai ir instituto „Smithsonian” ekspertai, jie pateiks ir metodinę medžiagą. Bendradarbiaudami su kitų šalių bendraamžiais, mokiniai turės sukurti veiksmų planą, kaip jie tausos aplinką, ir jį įgyvendinti. Per pirmus programos metus dalyviai sieks sumažinti žemės taršą, o kitais metais imsis švarinti vandenį ir orą.
„Vaikams daug įdomiau gilintis į aplinkos problemas, kai gali jas aptarti su kitų šalių bendraamžiais. Su jais bendraudami Lietuvos mokiniai supras, kad pasaulinės problemos iš tiesų yra pasaulinės, nes pamatys, kad ir kitų šalių mokiniai su jomis susiduria, – sakė „Microsoft Lietuva” vadovas Mindaugas Glodas.
„Programos „Shout” metu įvairiausių šalių vaikams ir mokytojams bendradarbiavimą palengvins technologijos – jos padės įveikti valstybių sienas ir susikalbėti skirtingų kultūrų mokiniams. Bendradarbiaudami vaikai pajus, kad ir jie gali pakeisti savo aplinką, – sakė Claudine Brownas, „Smithsonian” instituto švietimo direktorius. – „Smithsonian” instituto darbuotojai pasitelks gausius tyrimų ir mokslo išteklius ir dalyviams internetu suteiks vertingų žinių apie klimato kaitą ir aplinkos taršą.”
Forume dėl apdovanojimų varžysis geriausi pasaulio mokytojai
Šią savaitę į Pasaulinį novatoriško švietimo forumą Pietų Afrikos Respublikoje Keiptaune atvyko 125 geriausi pedagogai iš daugiau nei 60 pasaulio šalių. Renginio svečiai buvo atrinkti iš 200 tūkst. programos „Novatoriška mokykla” dalyvių ir jo metu varžysis dėl 12 apdovanojimų, skiriamų už išskirtines pastangas ir pasiekimus mokyme. „Pasaulinis novatoriško švietimo forumas yra tarsi „Mokytojų pasaulio čempionatas”, kuriame susitinka įvairių šalių mokytojai, dalinasi patirtimi, pasiekimais moksle ir diskutuoja apie mokslo ir technologijų ateitį”, – sakė M. Glodas.
Forume Lietuvą atstovauja ir Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijos mokytojai. „Novatoriškos mokyklos” programoje jau antrus metus dalyvaujanti gimnazija šiemet į renginį pakviesta išskirtinėmis mokyklos-patarėjos (angl. mentor school) teisėmis. Forumo metu ir po jo mokykla mokys ir patarinės pirmus metus programoje dalyvaujančioms mokykloms, kaip naudojant technologijas sudominti mokinius ir paprasčiau bei efektyviau vesti pamokas.
Pietų Afrikoje Respublikoje „Novatoriško švietimo” programa vykdoma nuo 2003 metų – pagal ją jau buvo apmokyti 25 tūkst. šios šalies mokytojų.
Apie pasaulinį pedagogų tinklą „Partneriai mokyme”
Programa „Partneriai mokyme” prasidėjo 2003 metais ir jau pasiekė 196 mln. mokytojų ir moksleivių iš 114 pasaulio šalių. Korporacija „Microsoft” yra įsipareigojusi padėti viso pasaulio mokiniams ir pedagogams vystyti geriausius gebėjimus, todėl į šią programą investavo beveik 500 mln. JAV dolerių.
Dizainerė Agnė Kuzmickaitė vakar pristatė savo naujausią mados kolekciją, įkvėptą dukros žaidimų su įvairiaspalviu plastilinu ir kūrybiško chaoso. Vakaro kulminacija tapo finalinėje dalyje pristatyta kolekcijos suknelė, kurią dizainerė pasiuvo iš panaudoto 9 kg svorio „Coca-Cola“ lauko reklamos tento. Šia suknele dizainerė priminė, kad prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo galima ir labai netikėtais būdais.