Search Results for: "klausimai per darbo pokalbį"
Pokalbis dėl darbo dažnam sukelia nemažai streso. Kur žiūrėti? Kaip laikyti rankas? Kaip pasiruošti atsakyti į vienokį ar kitokį klausimą? Patarimų, kaip sužavėti darbdavį, kiekvienas esame girdėję ne kartą. Tačiau įdarbinimo specialistai pažymi, kad darbo pokalbio metu ne tik įmonė renkasi darbuotoją, bet ir kandidatas renkasi būsimą darbo vietą. Todėl bijoti klausimą užduoti patiems – neverta.
Mokyklą keičia universitetas, universitetą – darbas. O kas keičia darbą? Šeima? Ar darbas yra tiesiog gyvenimo dalis?
Prieš pradedant rašyti apie rež. Jemo Coheno filmą „Muziejaus darbo valandos“, norėčiau pasidalinti tuo, ką išgirdau ir pastebėjau po kino seanso. Leidžiantis žemyn „Romuvos“ laiptais išgirdau pokalbį – pašnekovai ėjo priešais, tačiau jų akių nemačiau. Jos liko nepastebėtos ir nenorėčiau imti spėlioti, kas jie – tegu lieka neatpažintais. Žengiant pro duris išgirdau keliantį sunkumų klausimą – „ar geras filmas?“.
Neabejojame, kad renkatės adekvačius darbo skelbimus ir negaišdami savo bei kitų žmonių laiko pretenduojate į tas pozicijas, kurioms esate tikrai tinkami. Pirmasis sėkmingo darbo pokalbio žingsnis yra būtent toks – dalyvauti tinkamame darbo pokalbyje.
Į personalo specialistų elektroninio pašto dėžutes atkeliauja tūkstančiai gyvenimo aprašymų (CV). Lakoniškų, aiškių ir be gramatinių klaidų parengtų CV savininkai gali tikėtis, kad sudomins personalo specialistą ir bus pakviesti dalyvauti pokalbyje dėl darbo. Tuo įsitikinusi UAB EUROVAISTINĖ personalo skyriaus vadovė Justina Paškevičiūtė, kuri Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos studentams skaitė paskaitą „Sėkmingas karjeros startas. Kaip jį užtikrinti parengiant gerą CV“.
Siunčiant savo gyvenimo aprašymą potencialiam darbdaviui, pirmiausia patariama atkreipti dėmesį į savo elektroninio pašto adresą. „Būna keista, kai žmogus, turintis didelę ir įspūdingą darbo patirtį, rašydamas savo gyvenimo aprašymą nurodo elektroninio pašto adresą, prasidedantį tokiais žodeliais kaip „fainulka“ ar „mažule“. Pastarieji tikrai nekuria teigiamo pirmojo įspūdžio. Dažnai tokie žmonės nekviečiami į pokalbį. Todėl siunčiant savo gyvenimo aprašymą patartina susikurti ir nurodyti dalykišką elektroninio pašto adresą“, – studentams patarė personalo specialistė J. Paškevičiūtė.
Žmonėms, kurie ką tik baigė studijas ir neturi darbo patirties, ji pataria daugiau rašyti apie savo studijas, kuriose srityse įgijo daugiau žinių, kokia tema rašė diplominį darbą, kokioms organizacijoms priklausė, ką jose veikė. „Tai leidžia susidaryti įspūdį apie žmogų. Pavyzdžiui, jei jaunuolis studijų metais aktyviai darbavosi studentų atstovybėje, tikėtina, kad jis bus įgijęs organizacinių, bendravimo įgūdžių, bus aktyvus. Patartina paminėti ir veiklą, kuria žmogus ilgą laiką ir nuosekliai užsiėmė. Pavyzdžiui, gal kokius penkerius metus sportavo ar muzikavo. Tai smulkmenos, kurios daug ką pasako apie asmenines žmogaus savybes“, – VU Tarptautinio verslo mokyklos studentams pasakojo personalo specialistė. Ieškantiems pirmojo darbo ji pataria paminėti, jei tik turi, ir kelių mėnesių bet kokio darbo patirtį. Dėstytojų ar diplominio darbo vadovo rekomendacija taip pat nepakenktų.
Nuotrauka gyvenimo aprašyme nėra privaloma, todėl jei ieškantysis darbo neturi dalykinės nuotraukos, geriau nesiųsti jokios, nes nuotrauka iš vakarėlio nėra tinkama.
Turintiems darbo patirties, J. Paškevičiūtė pataria profesinę patirtį pradėti rašyti nuo paskutinės savo darbovietės. Tačiau būtina paminėti ne tik pareigas, bet ir išvardinti konkrečias veiklas. Pasak personalo specialistės, tos pačios pareigos kartais būna labai skirtingos. Pavyzdžiui, vienoje įmonėje administratorė gali tik virti kavą ir atsakinėti į telefono skambučius, o kitoje bendrauti su klientais, prisidėti prie įmonės buhalterinių dokumentų tvarkymo.
Išsiųsti savo gyvenimo aprašymą patariama tik pamačius skelbimą, kad įmonė ieško darbuotojų. „Kuomet ieškau vadovų, perskaitau visus atsiųstus gyvenimo aprašymus, tačiau ieškant asistentų, kurių dažnai reikia labai skubiai, susitikinėti su kandidatais pradedu iš karto tik gavusi pirmuosius gyvenimo aprašymus, todėl savo gyvenimo aprašymus atsiuntę paskutinėmis dienomis turi mažiau galimybių nei tie, kurie atsiuntė pirmosiomis dienomis“, – pataria personalo specialistė.
Gyvenimo aprašymo nepatariama pagražinti išgalvotais dalykas, pavyzdžiui, savybėmis ar sugebėjimais, kuriais nepasižymi darbo ieškantis žmogus. Pasak J. Paškevičiūtės, tokius dalykus patyręs personalo atrankos specialistas pamato susitikimo metu, kuomet užduodami tiksliniai klausimai.
VU Tarptautinio verslo mokyklos direktorius Julius Niedvaras įsitikinęs, kad jaunuoliai nuo pat pirmojo kurso jau turi galvoti apie savo profesinę ateitį, domėtis, kas vyksta darbo rinkoje, rinkti informaciją apie darbo paieškas, kaip jos vyksta. Tuomet baigus studijas bus kur kas lengvesnis darbo paieškos procesas.
Dėl šios priežasties šį rudenį VU Tarptautinio verslo mokykloje duris atvėrė Karjeros centras, dirbantis pagal Skandinavijos šalių sukurtą modelį ir patirtį. Pasak karjeros koordinatorės Danutės Butkienės, viena iš centro funkcijų yra specialių paskaitų organizavimas, kurias skaityti kviečiami personalo specialistai, įmonių ir įvairių projektų vadovai, valstybės tarnautojai. Šių paskaitų metų studentai įgyja praktinių žinių, iš pirmų lūpų išgirsta kuo gyvena šalies verslas, kokia yra situacija darbo rinkoje.
Didžiuosiuose JAV naujienų portaluose „ABC news“, „Business Insider“, „New York Magazine“ „Huffington Post“, „Adweek“, „The Next Web“ dar visai neseniai mirgėjo skambios antraštės apie vaikiną iš Lietuvos, apsimetusį pasiuntinuku ir savo CV užmaskavusį dėžutėje su spurgomis. Palikęs įspūdį didžiausių Amerikos įmonių vadovams, įgijęs tarptautinės patirties, Lukas Yla šiandien vadovauja automobilių ir dviračių dalijimosi paslaugas teikiančiai įmonei Lietuvoje „CityBee“.
Karštligiškos darbo paieškos gali nemenkai išvarginti. Ypač, jei trūksta žinių bei įgūdžių patraukliam gyvenimo aprašymui (CV) parengti ar darbo pokalbiui pasiruošti. Surasti savo tikrąjį kelią, įgyti reikiamų kompetencijų ir sėkmingai pretenduoti į svajonių darbo vietą, o gal ją pačiam susikurti – uždavinys ne iš lengvųjų. Kaip tai padaryti? Nuo šiol visus atsakymus galima surasti vienoje knygoje.
Vasarą vieni laiką leidžia gamtoje, keliauja, lankosi festivaliuose ar kartu su draugų kompanija kūrena laužus, kepa šašlykus ir… bendrauja, tačiau yra daug žmonių, kurie mieliau renkasi bendravimą interneto platybėse. Kol vieni linksmai šnekučiuojasi, kiti naršo pažinčių portaluose ieškodami tinkamos poros. Tūkstančiai laiškų, meilužių paieškos, paslaptys, užgauliojimai, psichologinės problemos, neįtikėtinos istorijos, kurios kartais baigiasi vedybomis – pažinčių svetainių kasdienybė.
Nepriklausomoje Lietuvoje gimusiai kartai neretai lipdoma abejingumo bei neatsakingumo etiketė. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto komanda nusprendė paneigti šį mitą, tam į pagalbą pasitelkusi asmenybės testą. Vos per penkias dienas jį atliko daugiau nei 7 tūkstančiai jaunuolių. Rezultatai, kaip ir buvo tikėtasi, nudžiugino – dauguma didmiesčiuose gyvenančio jaunimo pasižymi tokiais pat būdo bruožais kaip ir pasaulinio garso politikai, verslininkai bei meno pasaulio atstovai.
Dažnai jaunuoliai susimąsto, kas geriau: karjera ar nuosavas verslas? Ypač, kai vis dažniau girdime apie sėkmingus lietuviškus startuolius.