Search Results for: "klasikinė muzika"
Ruduo – geriausias metas apsilankyti klasikinės muzikos koncerte. Netikite? Pasaulyje vis daugėjant susirgimų depresija ir sveikatos specialistams ją jau skelbiant XXI a. liga, mokslininkai vis labiau gilinasi į alternatyvius depresijos gydymo būdus. Vienas iš tokių daugeliui dar neatrastų kelių įveikti nuotaikos sutrikimus neabejotinai yra klasikinė muzika.
„Dauguma „eurovizinių“ dainų – tik mūsų muzikos kompromitacija“, – sako Rimantas Bagdzevičius, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA tarybos primininkas. Pasak jo, Europoje kur kas geriau žinomas lietuvių džiazas nei populiarioji muzika, kuri kelią į užsienio rinkas skinasi vis dar sunkiai. Tačiau Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais lietuviška muzika vis dažniau skamba šalies radijo stotyse, noriai transliuojama prekybos centruose, kavinėse, baruose ar kirpyklose.
Po ilgos pertraukos į Lietuvą sugrįžta unikalus bliuzo atlikėjas Harry Manxas iš Kanados. Jo kūryba – tai anksčiau negirdėtas eksperimentas, kuriame bliuzas jungiamas su klasikinėmis Indijos raga tradicijomis.
Vasarą švęsti privalu su pasaulio muzika. Tokiu šūkiu šią vasarą vadovaujasi organizacija „GMGyvai“ liepos – rugpjūčio mėnesiais Vilniuje ir Kaune antrąkart pristatys festivalį „Pasaulio muzika gyvai“, kurio metu skambės išskirtinių world muzikos talentų iš plataus Amerikos žemyno kūryba. Festivalyje Šiaurės Amerikos muzikines bliuzo tradicijas ir netikėtus sprendimus pristatys Lietuvos klausytojams jau pažystami gilaus bliuzo meistrai Otis Taylor ir Eric „Guitar“ Davis, o su Pietų Amerikos ritmais supažindins cumbia meistras Antonio Rivas iš Kolumbijos ir šiuolaikinės Brazilijos muzikos pažiba – Makely Ka.
Čekija nuo Lietuvos ne taip ir toli, todėl jei vasarą ruošiatės aplankyti šią gražią šalį, siūlome pasižvalgyti po Čekijos vasaros renginių po atviru dangumi gidą.
Jau daugiau kaip dešimt metų vykstantis tarptautinis džiazo festivalis „Nida jazz maratonas“ šiemet pirmą kartą pakvies į žiemos sesiją. Šį savaitgalį, vasario 25 ir 26 dienomis, Nidos prieplaukoje susirinks ištikimiausi šios muzikos gerbėjai bei muzikantai.
Vienas geriausių chorinės muzikos atlikėjų Europoje – Nidaros katedros berniukų choras – ir norvegų smuiko virtuozas Arve Tellefsenas šį penktadienį koncertuos Vilniuje. Visiems atvirą pasaulinio masto žvaigždžių koncertą Šv. Jonų bažnyčioje Lietuvos žmonėms dovanoja renginių ciklo „Norvegijos dienos Lietuvoje 2010“ organizatoriai.
„Mes labai džiaugiamės, kad į Lietuvą atvyksta garsiausi klasikinės norvegiškos muzikos atlikėjai. Kultūros mylėtojams Lietuvoje kalėdinis Nidaros katedros berniukų choro ir A.Tellefseno koncertas turėtų tapti vienu įdomiausiu „Norvegijos dienų Lietuvoje 2010“ renginiu.“, – sako Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Steinaras Gilas.
Iš visų berniukų chorų Nidaros katedros berniukų chorą išskiria jo 900 metų istorija. XI amžiaus pabaigoje norvegų ir anglų mūrininkai Trondheime pastatė Kristaus bažnyčią, kuri ilgainiui tapo Nidaros katedra. Nuo pat pirmųjų bažnyčios gyvavimo dienų čia buvo pradėtas puoselėti chorinis giedojimas. Gilias istorines tradicijas turintis Nidaros katedros berniukų choras reprezentuoja Norvegiją visame pasaulyje. Vienu geriausiu Europoje tituluojamas berniukų choras yra gerai pažįstamas ir chorinės muzikos gerbėjams, gyvenantiems už Atlanto.
„Nidaros katedros berniukų choras yra labai populiarus Norvegijoje. Choro koncertus dažnai transliuoja patys geriausi televizijos kanalai ir radijo stotys. Unikali choro narių giedojimo maniera pakeri tūkstančius žmonių“, – sako Norvegijos ambasadorius Lietuvoje.
Kartu su choro nariais Šv. Jonų bažnyčioje pasirodysiantis 73 metų smuikininkas A.Tellefsenas yra dažnas svečias geriausiose Europos koncertų salėse. 33 albumus įrašęs smuikininkas Norvegijoje yra vertinamas ne vien dėl genialiai atliekamų norvegiškos muzikos klasikos kūrinių, bet ir dėl savo nuoširdumo ir energijos. Jis koncertavo su garsiausiais Europos orkestrais ir dirigentais, įsteigė Oslo kamerinės muzikos festivalį. Iš A.Tellefseno smuiko griežimo paslapčių sėmėsi 2009 metų „Eurovizijos“ nugalėtojas Aleksandras Rybakas.
„Smuiko virtuozas A.Tellefsenas nepriekaištingai atlieka norvegiškos klasikinės muzikos klasiko Edvardo Griego kūrinius. Be to, jis itin vertinamas už tai, kad nuolatos propaguoja klasikinę muziką per radijo ir televizijos laidas“, – teigia S.Gilas.
Penktadienį, 18:00 Šv. Jonų bažnyčioje įvyksiantis kalėdinis Nidaros katedros berniukų choro ir smuikininko A. Tellefseno koncertas yra vienas iš „Norvegijos dienos Lietuvoje 2010“ renginių, kurių tikslas – supažindinti su norvegų kultūra, Norvegijos skiriama finansine parama įvairioms iniciatyvoms Lietuvoje įgyvendinti bei Norvegijos verslininkų indėliu į Lietuvos ekonomikos stiprinimą.
Rugsėjo 29 d., trečiadienį, 18 val. jaunųjų menininkų projektas-prisistatymas „Nemirtingumas”, skirtas Lietuvos kompozitorių muzikai puoselėti. Atlikėjai: Kristina Žaldokaitė (balsas), Birutė Asevičiūtė (fortepijonas) ir Arvydas Kazlauskas (saksofonas). Vaizdas – Antanas Dombrovskij, Ignas Kančys. Koncertą ves muzikologė Alina Ramanauskienė. Organizatoriai – LKS Kauno skyrius.
„Esame bendraamžiai, nutarę groti lietuvišką muziką. Kiek daug jos neatliekama, nepažįstama. Apmaudu, kad ji dažnai užsiguli kompozitorių stalčiuose, vietoj to, kad pasiektų adresatą – klausytoją. Tuo pačiu norime skatinti lietuviškos muzikos kūrybą ir sklaidą, o taip pat jaunųjų kompozitorių tobulėjimą, atlikdami ką tik sukurtą jų muziką,” – teigia B. Asevičiūtė.
Viskas prasidėjo nuo F. Bajoro „Sakmių siuitos”. Šis kūrinys, tam tikra prasme tapęs lietuvybės simboliu muzikoje, jau seniai žavėjo pianistę B. Asevičiūtę ir dainininkę K. Žaldokaitę. Kilo mintis šį kūrinį paruošti, o vėliau atlikti kartu su Antano Dombrovskio vaizdo projekcija projekte „Folk session” renginyje „Tebūnie naktis” (2009, Vilnius), kuriame buvo pristatytas lietuviškos muzikos kelias nuo sutartinių iki dabartinės kartos kompozitorių kūrinių.
Tąkart Kristina ir Birutė netikėtai atrado kompozitorės Loretos Narvilaitės kūrybą, kuri patiko ir tiko. Projekte „Folk session” šios kompozitorės daina „Nemirtingumas” (poeto Henriko Radausko tekstu) buvo atliktas neįprasta sudėtimi – balsas, fortepijonas ir birbynė. Kūrinys sulaukė pasisekimo, tad nuspręsta jį išpildyti originalia sudėtimi, birbynę pakeičiant saksofonu. Atlikimui festivalyje „Permainų muzika” vaizdo menininkas Ignas Kančys sukūrė „Nemirtingumo” vaizdo projekciją.
Rengiant „Nemirtingumo” programą, prie dueto prisijungė bendraminčiai, taip pat puoselėjantys lietuvišką muziką – smuikininkė Agnė Doveikaitė ir saksofonininkas Arvydas Kazlauskas. Smuikininkė koncertuose Vilniuje ir Kaune nepasirodys, nes tuo metu gastroliuos Japonijoje, tačiau ją žiūrovai galės išvysti festivalyje „Permainų muzika” rugsėjo 30 dieną, Klaipėdos koncertų salėje.
K. Žaldokaitė garsėja kaip visapusiška atlikėja, gebanti dainuoti įvairios stilistikos muziką – džiazą, soul, gospel, klasikinę, populiariąją. Tačiau labiausiai Kristina žinoma kaip gospel choro „Sounds in G” vadovė, dirigentė ir solistė. Ji dalyvavo Lietuvos džiazo festivaliuose, šiuolaikinės muzikos festivaliuose „Gaida” ir „Jauna muzika”, taip pat „Pažaislio muzikos festivalyje”, nuolat tobulinasi ir dalyvauja Švedijos ir Vokietijos gospel chorų festivaliuose ir jau antrus metus yra „Vilnius Gospel” festivalio meno vadovė.
B. Asevičiūtė aktyviai koncertuoja su įvairiais ansambliais ir solistais, dalyvavo daugelyje konkursų ir festivalių – pasirodė festivaliuose „Pavasario gaida”, „Sugrįžimai”, „Tebūnie naktis”, „Kražių festivalis” ir kt. Ji dirba koncertmeistere Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Vilniaus B. Dvariono muzikos mokykloje, rengia programas su solistais.
A. Kazlauskas laimėjo tarptautinius konkursus Latvijoje, Estijoje bei Slovėnijoje. Kaip solistas grojo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestrais, kameriniu orkestru Sinfonia Concertante bei pučiamųjų orkestru Rīga. Šiuo metu dėsto saksofoną Latvijos J. Vitolo muzikos akademijoje, koncertuoja kaip solistas ir kaip Rygos saksofonų kvarteto narys.
Koncerto metu nuskambės jau minėta Felikso Bajoro „Sakmių siuita”, taip pat Antano Kučinsko, Fausto Latėno, Ramintos Šerkšnytės, Loretos Narvilaitės, Dalios Kairaitytės ir Vidmanto Bartulio kūriniai. Tad kviečiame prisiliesti prie tautos dvasios, pasineriant į lietuviškos muzikos vandenis!
Lapkričio 8 d. Vilniaus „Ūkio banko teatro arenoje” savo vienintelį koncertą Lietuvoje surengs „Grammy” laureatas, „auksiniu Amerikos saksofonininku” tituluojamas Kenny Garrett su grupe. Džiazo kvartetas iš Niujorko pristatys dviejų valandų kamerinį koncertą vos aštuoniems šimtams žmonių. Pirmieji Kenny Garrett koncertai Lietuvoje susilaukė labai didelio gerbėjų dėmesio ir štai po ketverių metų saksofono virtuozas grįžta į mūsų šalį.
Talentingas JAV kompozitorius bei ritmingo džiazo atlikėjas, savo saksofono improvizacijomis užbūręs tūkstančius, išgarsėjo prieš daugiau nei 20 metų koncertuodamas su pačiu Miles Davis, o vėliau tapdamas ir vienu iš svarbiausių šios džiazo legendos pasekėjų. Per savo karjerą amerikietis iš viso išleido per 20 albumų ir surengė daugybę koncertų visame pasaulyje.
Muzikos legendų apsuptyje
Detroite užaugęs Kenny Garrett savo muzikinę karjerą pradėjo prieš daugiau nei 30 metų ir šiandien daugeliui pradedančiųjų groti saksofonu, šis muzikantas yra tikras džiazo muzikos autoritetas. Tačiau juo žavėjosi ir žavisi ne tik muzikos naujokai. Per tuos metus Kenny Garrett grojo su būriu muzikos žvaigždžių. Tarp jų – ne tik Miles Davis, bet ir Freddie Hubbard, Chick Corea, Herbie Hancock bei Stingas.
Vienu geriausių pasaulyje mūsų dienų instrumentalistu laikomas amerikietis yra „džiazo supergrupe”, vadinamos „Five Peace Band”, narys. Vien iš muzikos legendų (Chick Corea, John McLaughlin, Christian McBride, Vinnie Colaiuta bei Kenny Garrett) sudaryta grupė per pastaruosius kelis metus surengė daugybę koncertų JAV, Europoje bei Azijoje, o jų koncertinė plokštelė „Five Peace Band – Live” šių metų sausį laimėjo prestižinį „Grammy” apdovanojimą.
Džiazo muzika tiems, kas nemėgsta džiazo
Nors Kenny Garrett yra tikra džiazo legenda, jo atliekama muzika yra labai universali. BBC savo internetinėje svetainėje amerikiečio muziką pristatė taip: „Tai džiazas tiems, kuriems nepatinka džiazo muzika”. Pats Kenny Garret sako, kad jo kūrybą sunku apibūdinti, nes jis nesustoja ties vienu stiliumi – groja funk’ą, džiazą, klasikinę ir begalę kitokių muzikos stilių.
„Mano kūryba – tai iššūkis man pačiam. Tad niekada nesitikėkite išgirsti mano naujame albume, naujame koncerte tą patį, kas buvo prieš tai, nes jausmai keičia mane ir mano muziką,” – sako prieš tai Vilniuje du kartus jau koncertavęs atlikėjas iš Niujorko.
Rugpjūčio 8 -osios vakarą Šv. Kotrynos bažnyčioje koncertuos svečiai iš Belgijos – trio „Luz de luna“. Kolektyvo pavadinimas, išverstas į lietuvių kalbą, reiškia mėnulio šviesa. Pasak muzikantų, pasirodymo erdvė nepaprastai tinka ir atliepia programos nuotaiką.
„Luz de luna“ nariams repetuoti netrukdo net geografiniai nuotoliai: mat grupės įkūrėjas ir jos ašis – Chrisas Rubensas – gyvena Lietuvoje, tuo tarpu kiti du nariai – Peteris Verhelstas ir Yvesas Peetersas – muzikuoja Belgijoje.
Pakalbinome Chrisą Rubensą apie romantiško grupės pavadinimo kilmę, apie tai, kaip jiems sekasi repetuoti, gyvenant skirtingose šalyse ir apie įvairių muzikinių stilių „Luz de Luna“ muzikoje dermę.
Jūs gyvenate Lietuvoje, o kiti grupės nariai – Belgijoje. Kaip pavyksta suderinti repeticijas ir pasiruošti koncertams?
Mes su Peteriu kartu grojame jau dvylika metų. Neilgai trukus prie mūsų prisijungė ir Yvesas. Po tokio ilgo laiko, praleisto muzikuojant kartu, gerai jaučiame vienas kitą, tad net pusės metų pertrauka mums nėra kliūtis. Nusprendę į programą įtraukti naują kūrinį, namuose įrašome savo partiją bei siunčiame ją paklausyti vienas kitam elektroniniu paštu. Tokiu būdu būsimoms grupės repeticijoms ruošiamės iš anksto. Žinoma, šis individualus darbas reikalauja ypatingos disciplinos, tačiau, net man persikėlus gyventi į Lietuvą, mūsų susigrojimo procesas vyksta sklandžiai.
Kada ir kodėl atvykote gyventi į Lietuvą?
Ši istorija prasidėjo, kai prieš keletą metų dalyvavau tarptautiniame gitarų festivalyje Vokietijoje, kur susipažinau su „Baltijos gitarų kvarteto“ nariais. Po trejų metų nuo mūsų pažinties, vienas iš kvarteto narių pradėjo studijuoti užsienyje. Man buvo pasiūlyta užimti jo vietą. Tai buvo išties netikėta idėja, tačiau, laikui bėgant, ji man vis labiau patiko. Taigi, susipakavau daiktus, pasiėmiau gitarą ir išvykau į Lietuvą. Manau, kad Vilnius yra puikus, gyvybingas miestas. Man patinka net lietuviška virtuvė, labiausiai mėgstu cepelinus. Stengiuosi vis daugiau suprasti lietuviškai. O mano šeimos nariai bei draugai įsitikino, kad atstumai tarp Lietuvos ir Belgijos nėra jau tokie dideli.
Kokia Jūsų grupės susibūrimo istorija?
Su Peteriu susipažinome dar besimokydami vidurinėje mokykloje. Vėliau abu pasirinkome studijuoti muziką: aš mokiausi groti klasikine, o Peteris – džiazo gitara. Pradėjome muzikuoti drauge tuomet, kai Peteris perėjo į tą pačią akademiją, kurioje jau mokiausi aš. Puiki proga bendradarbiauti pasitaikė tada, kai viena teatro studija Belgijoje užsakė parengti ispanišką muzikinę programą jų pasirodymui.
Deja, pasirodymai buvo atšaukti, tačiau mums taip patiko bendras darbas, kad įkūrėme „Luz de luna“. Netrukus po to, prie mūsų dueto prisijungė toje pačioje muzikos akademijoje besimokantis Yvesas.
Jūsų trio pavadinimas itin poetiškas. Kaip sugalvojote taip romantiškai „pasikrikštyti“?
Būtent todėl ir pasirinkome šį pavadinimą, kad jis skamba poetiškai. Be to, tai yra pirmojo, mūsų kartu sugroto, kūrinio pavadinimas. Šią kompoziciją išgirdome Pedro Almodovaro filme „Kika“ ir nusprendėme ją būtinai įtraukti į savo repertuarą.
Papasakokite, kokią programą ruošiatės atlikti koncertuodami „Kristupo vasaros festivalyje“?
Koncerto metu atliksime savo pačių kurtas kompozicijas iš 2010 metais išleisto „Luz de luna“ albumo „Moods“ („Nuotaikos“).
Jūsų atliekamoje muzikoje į vientisą skambesį susipina nemažai įvairių muzikinių stilių: džiazas, world, klasikinė muzika ir kt. Kaip sugėrėte į save tiek skirtingų muzikinių ištakų?
Kai mes su Peteriu pradėjome kartu muzikuoti, penktadienių rytais susitikdavome svečiuose pas kurį nors iš mudviejų. Gerdami kavą, pusryčiaudami klausydavomės įvairiausios muzikos – nuo arabiškos, džiazo, Lotynų Amerikos iki klasikinės muzikos šedevrų. Pradžioje išsirinkdavome porą temų, kurios įkvėpdavo mūsų improvizacijas, o ilgainiui pradėjome kurti savo muziką, kuri savaime buvo įtakota visos tos muzikos, kurią perklausėme mūsų ankstesnių susitikimų metu.
Visi šie išvardinti skirtingi stiliai susilieja, sudarydami puikią dirvą improvizacijoms. Prie mūsų prisijungęs Yvesas suteikė „Luz de luna“ skambesiui dar daugiau atspalvių. Jis mėgsta eksperimentuoti su įvairiais instrumentais, o kai kurie iš jų net atrodo lyg žaisliniai.
Dėkoju už pokalbį.
„Luz de luna“ trio koncertas vyks 2011 m. rugpjūčio 8 d., 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje.