Search Results for: "kitos knygos"
„Kitų knygų“ leidykla, nekreipdama dėmesio į vis nesibaigiančią krizę, Vilniaus knygų mugėje pristatys net dvylika kontrkultūros ir socialinės kritikos leidinių. Tarp grožinės literatūros autorių dominuoja garsūs ir kontroversiški literatūrinio andergraundo vardai: J. G. Ballardas, Charlesas Bukowskis, Allenas Ginsbergas, Brettas Eastonas Ellisas, Manuelis Puigas, Irwine‘as Welshas. Besidomintiems politika išleistos Noamo Chomsky ir Johno Perkinso socialinės kritikos studijos. Leidykla neužmiršo ir lietuvių autorių – naujas knygas mugėje pristatys finansų ekspertas Stasys Jakeliūnas, publicistas ir poetas Vytautas Rubavičius bei jauna prozininkė Aleksandra Fomina.
Mokytojai paskelbus, jog šį mėnesį skaitysime Onorės de Balzako knygą „Tėvas Gorijo” visi sunkiai atsiduso. Bet juk privaloma literatūra yra įdomi ir nepaprastai vertinga! Kvailų stereotipų
laikymasis neleidžia pasimėgauti, šiuo atveju, tikrai puikia knyga. Kol mano bendraklasiai skundėsi, kad sunku prisiversti skaityti, kad aprašymai nežmoniškai ilgi, o dialogai tęsiasi per kelis puslapius, nusprendžiau kuo greičiau ją perskaityti ir susidaryti savo nuomonę.
Š. m. gruodžio 3 dieną Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre – premjera. Literatūrinių etiudų vakaras pagal žymaus austrų rašytojo S. Zweigo noveles „24 valandos iš moters gyvenimo“. Tai nebus spektaklis, nebus ir tiesiog skaitoma literatūra. „Mažasis teatras. Mažoji forma“ – taip šį reiškinį pristato aktorės Virginija Kochanskytė, Valda Bičkutė ir Daiva Rudytė. Mažosios formos išskirtinumas – mobilumas ir galimybė etiudus rodyti ne tik teatre, bet ir kitose erdvėse – muziejuose, bibliotekose, ten, kur didesnės apimties spektakliams trūksta erdvios scenos, didelės salės ar daug žiūrovų.
Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Robertas Kudirka jau beveik 10 metų tyrinėja į pragaištingą „nusikaltimo–narkotikų–kalėjimo“ trikampį patekusių žmonių kalbėseną. Rinkdamas medžiagą „Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynui“ daug laiko praleido kalinių, vagių, narkomanų ir narkotikų platintojų draugijoje.
Vienas žymiausių šių laikų ekonomistų, 2008 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas parašė populiarią ir labai svarbią knygą apie šiuolaikinę ekonomiką, pasaulinę recesiją, finansų, skolų bei euro krizę, lėtą atsigavimą ir pavojus, slypinčius netikusiuose valdžios ir bankininkų sprendimuose.
Bet kurios fotografijos šaltinis yra ne fotoaparatas ir netgi ne vaizdas, matomas per vaizdo ieškiklį – vaizdo reikia ieškoti fotografo mintyse. Ten jis yra sukuriamas ir tik vėliau užfiksuojamas atminties kortelėje ar juostelėje. „Fotografo minties”, tarptautinio pripažinimo sulaukusios „Fotografo akies” tęsinio, autorius ir fotografas Michaelas Freemanas atskleidžia uždangą, slepiančią fotografijos kūrimo paslaptį.
Kaip praneša leidykla „Kitos knygos“, „2006 m. rugsėjį nužudyta Rusijos žurnalistė Ana Politkovskaja šiandien tapo tikra XXI a. ikona, simbolizuojanti tiesų žodį ir bekompromisę laikyseną prievartos, žudynių bei karų pasaulyje. Pradėjusi rašyti Rusijos valdžiai itin nepatogiomis Čečėnijos karo temomis, ji nepabūgo valstybės grasinimų ir pilietiškai drąsiais straipsniais toliau plėšė melo šydą nuo grobuoniškos Putino Rusijos, prisidengusios karo prieš terorizmą mitu. Rašė tol, kol jos nepakirto samdyto žudiko kulka…“
Ilgokai svarsčiau, ką nebanalaus galima būtų parašyti apie populiarią knygą, skirtą visiems gerai žinomam asmeniui. Nors Steve‘as Jobsas (tikr. vardas Steven Paul Jobs, 1955-2011) aprašytas vienu metu ir kaip genijus, ir kaip paprastas žmogus, jis lieka ir paslaptimi, kurią bandyta atskleisti neplonoje biografijoje. Tad pažvelkime į jį per paslapties ir simbolikos prizmę.
Laurynas Katkus (g. 1972), žinomas poetas ir vertėjas, pasitelkdamas asmeninę patirtį, naujausioje savo knygoje apmąsto įvairius kultūrinius, socialinius reiškinius. Svarbiausios temos – atsivėrimas pasauliui po Nepriklausomybės atgavimo ir sovietinis palikimas, pokomunistinė savijauta ir santykiai su Vakarų Europa, meninės kūrybos, rašymo šiuo laikotarpiu funkcija ir prasmė.
Tai įdomus ir profesionalus kelių dešimtmečių Lietuvos gyvenimo skrespjūvis iš asmeninės perspektyvos, kai autorius pasakoja, prisimena, analizuoja, intriguoja. Esė žanras sujungia visą šią spalvinę gamą: „Esė mane visada masino savo įvairumu, matyt, atitinkančiu mano paties ganėtinai protėjišką būdą. Esė taip pat traukė kaip vieta, kur gali-turi susitikti mąstymas ir jutimai, kur kultūros reiškinys gvildenamas vaizdų ir patirties kalba“ – Laurynas Katkus.
Knygos viršelyje – rūsio planas (viršelio dailininkas – Tomas S. Butkus iš „Vario burnos“ idėjų dirbtuvės). „Kitaip tariant, sklepo, kurio įvaizdžiu apibūdinama šiuolaikinės literatūros vieta“ – taip apie sklepo įvaizdį L. Katkaus knygoje rašo apžvalgininkė Jurga Tumasonytė. „Sklepe gimsta literatūra – paprastų piliečių nedominanti, praradusi pompastišką vertę. Autorius ironizuoja savo buvimą, mesianistinį aukojimąsi tai chimeriškai jėgai, dėl kurios taip ir netapo normaliu vidutinio amžiaus verslininku, kurio gyvenimo planas atsiremia į skaičius ir sąnaudas.“ – J. Tumasonytė.
Laurynas Katkus Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, Leipzigo universitete – vokiečių ir lyginamąją literatūras. Įdomu paminėti, kad naujoji L. Katkaus eseistikos knyga 2011-ųjų pavasarį jau išleista Vokietijoje, ten su autoriumi bendradarbiaujančios leidyklos siūlymu.
Turbūt nė vienas kitas literatūrinis žanras nesulaukia tiek audringų ir prieštaringų vertinimų, kaip fantastinis romanas. Vieni jį dievina, kiti vadina menkaverčiu skaitalu, tinkamu nebent paaugliško amžiaus auditorijai. Keisčiausia, kad nemaža dalis skeptikų prisipažįsta neskaitę nė vieno panašaus kūrinio.