Search Results for: "kinu nauji metai"
Minecraft yra vienas iš populiariausių žaidimų pasaulyje kas dieną susilaukiančių daugybės dėmesio ir diskusijų visame pasaulyje. Čia randa ką veikti ir mažiausi žaidėjai ir suaugusieji. Kokios naujienos pastaruoju metu sklinda iš Minecraft kūrėjų ir platintojų (kūrėjai – Mojang, platintojai – Microsoft)? Jų yra tikrai nemažai.
Pagal kinų kalendorių sausio 23 d. prasidedančius Naujuosius metus Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas kviečia pasitikti kiniškai. Jau antrąjį kartą Lietuvoje organizuojami naujametinės savaitės renginiai bus skirti visiems kinų kalba ir kultūra besidomintiems miestiečiams.
Maždaug prieš metus Vilniuje, Švitrigailos gatvėje esančiose patalpose Viktoras Diawara su kompanija planavo surengti naujųjų sutikimo vakarėlį. Lofto aura pasirodė tokia gera, jog Viktoras suprato – atėjo metas įgyvendinti ilgai brandintą idėją. Dabar jau galima pasikalbėti apie pirmuosius „Lofto“ metus, įspūdžius ir ateities planus. Vienas iš lofto įkūrėjų V. Diawara teigia, kad su kiekvienu renginiu komanda įgyja vis daugiau patirties ir pamažu artėja savo tikslų link. Apie tai ir dar daugiau – interviu su Viktoru Diawara.
Kodėl loftas? Kam ir kada gimė tokia idėja?
Konkreti idėja kilo lygiai prieš metus. O šiaip jau labai seniai kirbėjo mintis, kad reikia turėti savo vietą, savo erdvę. Tai buvo tik teorinės mintys, niekada nesvajojau apie klubą ar ką nors panašaus. Prieš metus pamačiau šitas patalpas ir iškart supratau, jog tai tinkama vieta. Net nežinau, kas čia anksčiau buvo, bet čia buvo daugybė visokių įrengimų. Iškart pajutau, kad šita vieta turi gerą aurą. Tada ir pradėjo vystytis pati idėja. Jau su „Tabami“ komanda organizavome daug renginių, vyko ir nemažai privačių vakarėlių, todėl supratau, kad atėjo metas viską perkelti į konkrečią vietą.
Lofto dydis labai geras, čia telpa tikrai daug žmonių. Vilniuje ne tiek ir daug yra salių, kurios galėtų sutalpinti tūkstantinę auditoriją. Tokia vieta suteikia galimybių į Lietuvą atvežti daug įvairių grupių, kurios yra pakankamai žinomos arba nežinomos, bet tikrai gerai grojančios.
Kadangi pati idėja negimė netikėtai, tai ir kūrimo procesas vyksta nuolat. Net ir dabar kiekvienas prie mūsų komandos prisidedantis žmogus atneša į loftą kažką naujo, naujų idėjų, todėl čia nuolat vyksta tobulėjimas.
Kas dabar sudaro pagrindinę Lofto komandą?
Na, turime vadybininkę Aistę, kuri viską tvarko ir visus varo į priekį. Mūsų scenografas Robertas Kalinkinas yra atsakingas už bendrą lofto išvaizdą. Jis prižiūri tiek mūsų pačių organizuojamų renginių scenografiją, tiek ir mūsų svečių. Indrė mūsų komandoje atsakinga už viešuosius ryšius, Arnas prižiūri techniką, garsą, apšvietimą. Dar labai mums padeda savanoriai, kurie visada pagelbėja ruošiantis renginiams.
Su kokiomis didžiausiomis problemomis susidūrėte įrenginėdami loftą?
Manau, kad problemos priklauso nuo kiekvieno žmogaus poreikių. Galbūt kas nors čia būtų pastatęs dvi kolonėles ir įkūręs visiškai kitokio pobūdžio vietą. O kitas gal padarytų didžiulį remontą ir atidarytų prabangų klubą. Mes nusprendėme viską padaryti po truputį. Mūsų lankytojai, kurie čia lankosi nuolat, tikrai pastebi, kad loftas yra gyvas ir pulsuoja. Per šiuos metus čia atsirado daugybė naujų dalykų, kurių metų pradžioje nebuvo. Loftas ir yra gyvas iš tų žmonių, kurie čia ateina. Didelių investicijų čia tikrai neįdėta. Iš lofto mes neketiname pasipelnyti. Po kiekvieno renginio vyksta jo aptarimas, įvertiname, kas buvo gerai, kas blogai. Stengiamės, kad kiekvienas lofto renginys būtų žingsnis į priekį ir kad lankytojai tą pajaustų.
Na, jei kalbėti apie konkrečius rūpesčius, tai didžiausias rūpestis turbūt yra lofto erdvė, nes tokią patalpą prišildyti nėra paprasta. Visgi mes nežiūrime į tai kaip į kažkokias problemas. Tai tiesiog yra kažkas, ką mes turime išspręsti, jei norime pasiekti tą lygį, apie kurį galvojame. Po truputį to ir siekiame. Tikrai neplanuojame didžiulio remonto. Lofto dvasia čia turi išlikti.
Ar lofto lankomumas jus nustebino? Tikėjotės daugiau ar mažiau lankytojų?
Didelio plano įkuriant loftą nebuvo. Niekada ir neskaičiavom, kiek žmonių norime pritraukti. Vis tiek suveikia ir naujos vietos faktorius, todėl daug kam buvo įdomu vien dėl to. Svarbu ir tai, kad loftas visgi nėra centre. Jei žmonės čia ateitų ir iškart reikėtų kviestis taksi bei važiuoti atgal į senamiestį, tada loftui būtų blogai. Dabar, manau, mūsų komanda dirba šauniai ir sugeba pritraukti užtektinai lankytojų, juos sudominti.
O koks yra lofto lankytojas?
Manau, kad publika panaši į tą, kuri eidavo ir „Tabami“ renginius. Turbūt tai yra žmonės, kurie nori daugiau įspūdžių, ne vien tik televizoriaus namuose ar didžėjaus klube. O tokių žmonių yra visur, todėl mūsų auditorija labai plati. Renginiuose matome žmonių ir iš užsienio ambasadų, ir iš reklamos agentūrų. Net nenorėčiau išskirti kažkokios konkrečios grupės.
Kai kam tikrai gali atrodyti, kad loftas jau „supopsėjo“, bet aš manau, kad taip nėra. Paprasčiausiai skirtingi renginiai „atsiveda“ skirtingą publiką. Jei lofte vyksta šokių muzikos vakaras, ateina tokią muziką mėgstanti publika. Aš manau, kad loftas pamatys ir pankų, ir gotų, ir teatro žiūrovų, ir dar kitos įvairios auditorijos.
Tad esate pakankamai atviri pasiūlymams. Kokie yra pagrindiniai reikalavimai norintiems koncertuoti lofte?
Kokybė. Svarbiausia, kad tai būtų kokybiška ir įdomu. Norime, kad ilganiui loftas būtų vieta, kur galėtų atsiskleisti nauji muzikantai, menininkai, aktoriai, siuvėjai, šokėjai ir kas tik nori. Loftas turi tapti meno, kultūros namais. Visgi kol mes pasieksime tokį lygį, kad galėtume tiesiog dovanoti erdvę visiems menininkams, turime dar daug nueiti. Oficialiai loftas yra įregistruotas kaip kultūros centras, todėl čia ir turi būti kultūros centras. Jei taip būna, kad savaitgalį neturime jokių renginių, tai tikrai nedarome čia komercinės diskotekos.
Gal jau esate numatę naujų renginių kitiems metams?
Yra keli teatro režisieriai, kurie norėtų išnaudoti šią erdvę. Čia jau lankėsi ir Dalios Ibelhauptaitės opera „XYZ“. Norime toliau eiti į tą pusę ir tikrai laukiam įvairių originalių pasiūlymų. Svarbiausia, kad tai būtų kokybiška ir įgyvendinama. Jei nedarysime kokybiškų projektų, mums išsilaikyti ir pasiekti savo tikslus bus sunku.
Jaučiate konkurenciją su kitais klubais? O gal siekiate bendradarbiauti?
Aš visada esu labiau linkęs bendradarbiauti. Gal kas nors į mus žiūri kaip į konkurentus, bet aš tikrai to nedarau. Norėtume rengti ir bendrus renginius sujungdami skirtingas erdves, esame atviri visiems pasiūlymams. Aš ir grodamas „Skamp“ visada sveikinuosi ir bendrauju su visais, ar tai būtų Rytis Cicinas, ar Andrius Mamontovas. Tikrai nematau prasmės konkuruoti ar kažką aplenkti. Svarbiausia mums yra daryti tai, ką darome. O tai jau ganėtinai skiriasi nuo to, kas vyksta kitur ir auditorija pati susirenka.
Kaip vienu žodžiu ar sakiniu apibūdintum primuosius lofto metus?
Daug įspūdžių. Šitam darbe man tas labiausiai ir patinka. Kone kasdien sutinku naujus menininkus, atlikėjus. Visą laiką su kuo nors susirašinėju, stebiu įvairius atlikėjus. Pradėjau daug ieškoti ir daug atrasti. Visa mūsų komanda, manau, patyrė labai daug įspūdžių ir sutiko daug „teisingų“ žmonių. Tai ir yra geriausias atlygis.
Naujųjų siautuliui besiruošiantys kauniečiai išlaidauti nenori – mieliau renkasi kaimo sodybas nei keliones į užsienį. Laiku nepasirūpinusiesiems plotu šventei užmiestyje teks mokėti brangiau arba likti mieste.
Nesigaili savo sprendimo
Už Kauno ar net už kelių šimtų kilometrų nuo gimtojo miesto įsikūrusių sodybų, kuriose palydės senuosius ir mušant vidurnakčiui sveikins Naujuosius, aktyviausi kauniečiai pradėjo ieškoti dar prieš porą mėnesių.
„Kodėl? Pasirinkimas didesnis. Be to, dėl kainų buvo galima derėtis. Pabandykite paskambinti likus dviem savaitėms iki gruodžio 31-osios. Kainą kaip kirviu nukirs ir niekur nesidėsi. Nori švęsti – mokėsi”, – įsitikinusi kaunietė Rūta, ieškoti sodybos pradėjusi dar spalį.
Prieš pat Naujuosius 24-erių mergina su būriu bičiulių Kauną palieka jau ne pirmą kartą. Pernai vidurnaktį šampaną iššovė sodyboje už Prienų, šiemet – tarp Palangos ir Šventosios. Pradžioje dvejojusi dėl pasirinkimo, dabar Rūta džiaugiasi komforto ir kainos santykiu.
„Į kainą įskaičiuota pirtis vienai dienai, lovos, patalynė ir visi indai. Kompanijoje bus apie 16 žmonių. Kiekvienam kainuos po 160 litų”, – skaičiavo kaunietė. Atvykę penktadienio vakarą, sodybą, kurioje apsistos, kauniečiai turi palikti iki sekmadienio vakaro. Už dvi dienas šeimininkė paprašė 2 tūkst. litų. Jaunuolių kompanija tikisi, kad likusių 560 litų pakaks maistui ir gėrimams.
Geriausi – išgraibstyti
Erdvės naujametę naktį už 1 tūkst. litų ar keliais šimtai daugiau – tokių pasiūlymų virtualioje erdvėje vargu ar rasite. „Per vėlai skambinate”, – paklaustas, ar laisva vos 5 km už Kauno esanti sodyba, atšovė telefonu atsiliepęs vyriškis. Rankpinigius už plotą, kurį įkainojo 1,1 tūkst. litų, jis esą gavo dar lapkričio pradžioje.
„Yra du galimi variantai. Manau, jums tiks pirmasis”, – išgirdusi, kad Naujųjų sutikimui reikės priimti 20 linksmybėms nusiteikusių žmonių, svarstė Milena prisistačiusi sodybos savininkė. Į pirmo, pigesnio, varianto kainą, pasak jos, įskaičiuotas pirties pastatas, kubilas prie ežero ir 16 miegamųjų vietų. Keturiems, likusiems be gulimos vietos, ji siūlė atsivežti miegmaišius arba už papildomą kainą įsitaisyti sulankstomose lovelėse.
Prieš penkis tūkstančius metų kažkur dabartinėje pietų Kinijoje žmogus pirmą kartą į karštą vandenį įbėrė arbatmedžio lapų. Jis nežinojo, kad kvapnus žalsvas skystis indelyje, tūkstančius metų bus garbinamas, kaip vaistas nuo visų ligų, skatins prekybą, lems tautų klestėjimą ir nuosmukius, bei netgi taps karų priežastimi.
ŽIV infekcija Baltijos šalyse plinta — paskutiniais metais registruojama vis daugiau naujų užsikrėtimo atvejų. Problemą supa baimės, o vietoje ryžtingų sprendimų apsiribojama priekaištais dėl neatsakingo pačių užsikrėtusiųjų elgesio. Norint geriau suprasti stigmatizacijos mastą, Baltijos šalyse atlikta pirmoji sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į ŽIV apklausa.
Didžiuosiuose JAV naujienų portaluose „ABC news“, „Business Insider“, „New York Magazine“ „Huffington Post“, „Adweek“, „The Next Web“ dar visai neseniai mirgėjo skambios antraštės apie vaikiną iš Lietuvos, apsimetusį pasiuntinuku ir savo CV užmaskavusį dėžutėje su spurgomis. Palikęs įspūdį didžiausių Amerikos įmonių vadovams, įgijęs tarptautinės patirties, Lukas Yla šiandien vadovauja automobilių ir dviračių dalijimosi paslaugas teikiančiai įmonei Lietuvoje „CityBee“.
Visagino Česlovo Sasnausko menų mokyklos Dainavimo skyriaus vedėja, mokytoja ekspertė Vita Pimpienė – talentinga pedagogė, išugdžiusi ne vieną respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatą, šiais metais buvo apdovanota Metų mokytojo premija. Pedagogė tikina, kad ši švietimo srityje prestižinė premija parodė, jog ji pasirinko teisingą profesinį kelią. „Šis įvertinimas mane dar labiau įpareigoja stengtis, įrodyti, kad jūs, mokiniai, esate reikalingi man, o aš jums“, – tvirtina ji.
Pagrindinis garsaus serialo „Didžiojo sprogimo teorija“ personažas Šeldonas, daug kam pažįstamas kaip šiek tiek pamišęs mokslo entuziastas, už galimybę apsilankyti Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) atiduotų kone viską. Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Andrius Juodagalvis ne tik įgyvendina šio herojaus svajonę, bet ir aktyviai populiarina CERN veiklą Lietuvoje. Kovo 15 d. atsidarysiančiame Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (NFTMC) jis pristatys CERN parodą „Accelerating Science“.
Tris šventinius makiažus Kalėdoms ir Naujiesiems siūlanti visažistė Jurgita Gružauskaitė įsitikinusi, jog tinkamoje vietoje paryškintas akies kamputis ar švelniai parausvinti skruostai komplimentų gali pelnyti ne mažiau nei nauja suknelė ar tviskantys bateliai. Visažistė pataria, kas kuriant makiažą suteiks daugiau žavesio, o kas apsaugos nuo su skoniu prasilenkiančio rezultato.
Interjero specialistai iš viso pasaulio metų pradžioje susirenka viename svarbiausių namų dekoravimo renginių „Paris Deco Off“, kuriame garsiausi tekstilės ir tapetų kūrėjai pristato naujausias pavasario–vasaros kolekcijas. Savaitę pagrindinės Paryžiaus Sen Džermeno gatvės ir Meilo gatvė tampa interjero paroda mieste. Šio renginio įspūdžiais ir naujausiomis interjero tendencijomis sutiko pasidalyti „Domus galerijoje“ įsikūrusio specializuoto interjero dekoro salono „Retroforma“ įkūrėja Lina Kalinauskaitė-Forsman.
Jau aštuntą kartą prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ vyko vieša festivalio „Mados infekcija“ modelių atranka „Infekcijos kastingas“. Šiais metais kastingas susilaukė ypač didelio merginų ir vaikinų susidomėjimo – modelių sau žvalgėsi ne tik festivalio metu savo kolekcijas pristatysiantys dizaineriai, bet ir modelių agentūros bei kino ir reklamos aktorių atrankos studija. Renginio metu taip pat buvo pristatytas specialiai „Mados infekcijai“ sukurtas šio pavasario makiažas, pabrėžiantis natūralų moters grožį.
Šiandien spaudos konferencijoje Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pristatė beveik dvi savaites truksiančią didžiausią rudens kino šventę Lietuvoje, kuri žiūrovus kvies į akistatą su savimi. Lapkričio 6–23 dienomis vyksiantis festivalis žiūrovams parengė išskirtinę filmų programą iš visos Europos, kurioje gero kino gerbėjais ras įsimintiniausias metų premjeras, naujausius ryškiausių Europos režisierių darbus ir įdomiausias lietuviško kino naujienas.
Kolumbijos režisierius Juanas Carlosas Melo Guevera šiemet atvyko į festivalį „In Latino 2014“ ir atsivežė jautrų, paliečiantį ne vieną opią šalies problemą filmą „Aguonų laukas“ (Jardín de Amapolas, 2012). Jame pasakojama, kaip paprasti kolumbiečiai, norėdami išgyventi, yra priversti dirbti nelegaliame narkotikų gamybos versle, o be viso to dar yra nuolat terorizuojami tarpusavyje kovojančių karių ir partizanų.