Search Results for: "kino teatrai"
Gyvename permainingais laikais – ekonominis sunkmetis negailestingai priverčia uždaryti muzikos prekių ir vaizdo nuomos parduotuves, interneto laisvę ir piratavimą grasoma žaboti kontraversišku įstatymu. Kaip šių perversmų fone sekasi išgyventi Lietuvos kino teatrams, kuriems dabar, panašu, atėjo didžiausių išbandymų metas?
Tadas Blinda ir animacija
Kol piratai dar piktnaudžiauja galimybėmis nevaržomai siųstis filmus internetu, kino teatrams tenka vis vikriau suktis norint pritraukti žiūrovų ir uždirbti pelno. Natūralu, kad čia, kaip ir visur, pataikaujama masėms. Net nepažvelgus į 2011 m. pelningiausių šalyje filmų dešimtuką, galima nujausti, jog, kaip visuomet, gigantai ir jų diktuojamos mados karaliauja viršūnėje – išties čia dominuoja lietuviškai dubliuota animacija ir istorinis nuotykių epas apie „svieto lygintoją“ Tadą Blindą.
Didžiausio Lietuvoje kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ projektų vadovas Gintaras Plytnikas pramoginio, neįpareigojančio kino, komedijų populiarumą aiškina paprastai – žiūrovų noru pabėgti nuo niūrios tikrovės ir neigiamos informacijos srauto žiniasklaidoje.
„Vyraujant visuotiniam negatyvui visuomenės informavimo priemonėse, atsiranda poreikis kokybiškai pramogai – pageidautina, ne užsienietiškai. „Tadas Blinda“ tarsi nusiuntė telegramą vietiniams kino kūrėjams, kad kinas, atsižvelgiantis į žiūrovą, gali būti atlygintas dėmesiu, lojalumu. Visi mokesčiai ir kitos jo pajamos liko šalyje – kaip ir, beje, dubliuotos animacijos“, – milijonus kino teatrams uždirbusių filmų sėkmę komentavo G. Plytnikas.
Nepamirštamas ir nepriklausomas kinas
Tačiau netirštinkime spalvų – nepriklausomas kinas, aukštesnę meninę vertę turintys ir festivaliuose laurus skinantys darbai taip pat turi savo žiūrovą Lietuvoje, nors jam ir nepataikaujama. Tą pripažįsta ir „Forum Cinemas“ atstovas.
„Planuojant repertuarą, pirmąsias pozicijas užima populiariausieji ir galintys daug uždirbti (angl. blockbuster) filmai, o aplink šį stuburą lipdosi mažesni, tarp jų – gausus juostų desantas iš nepriklausomų studijų. Nepamirštami ir išskirtiniai europietiški, kitų pasaulio šalių filmai, bet dėmesys jiems ne itin didelis, nes režisieriai ir aktoriai nežinomi, trūksta reklamos – keletas kompanijų, kurios bandė išgyventi iš autorinio kino platinimo, liko už žiūrovų dėmesio paraštės ir nutraukė veiklą“, – pasakojo rinkos lyderio Lietuvoje vadovas G. Plytnikas.
Kaip konkuruoja „mažieji“
Nekomercinis kinas jau vien savo pavadinime turi užkoduotą tikslą, vaizdžiai tariant, godžiai nežiūrėti lito pusėn. Bet juk užsidirbti, norint išgyventi, vis vien reikia. Kaip rodo pavyzdžiai – „Romuva“ Kaune, „Pasaka“ ir Ozo kino salė Vilniuje – galą su galu pavyksta sudurti ir mažiems kino teatrams, turintiems savą auditoriją. Otilija Kerbelytė, kino programų koordinatorė Panevėžio kino centre „Garsas“, sako, kad konkuruoti pavyksta siūlant mažesnes bilietų kainas, organizuojant renginius ir projektus.
„Maži kino teatrai vienija jėgas ir vykdo edukacinius projektus, kuriuose aktyviai dalyvauja mokyklų jaunimas, pavyzdžiui, „Mokausi iš kino“, kurį vykdo „Skalvija“, „Pasaka“ ir „Garsas“. Tradiciškai rengiami susitikimai su režisieriais, aktoriais, kuriami įvairūs kino klubai, organizuojamos kino kritikos, animacijos dirbtuvės, taip ugdant vaikus ir jaunimą, kuriant filmų žiūrėjimo ir suvokimo tradiciją“, – sakė O. Kerbelytė, pridūrusi, jog filmų reklaminėse bei platinimo akcijose bendradarbiaujama su įvairiomis įstaigomis – pradedant policija ir baigiant apatinio trikotažo parduotuvėmis, kurios padeda filmui pasiekti platesnę auditoriją ir, aišku, naudojasi galimybe reklamuoti save.
„Garso“ kino programų koordinatorės manymu, mažesniųjų kino teatrų ateitis gerokai priklauso ir nuo žiūrovų.
„Arba žiūrovai pagaliau pavargs nuo komercinių filmų klišių ir susivilios ne masėms pritaikytu kinu, kuris skatina mąstyti kitaip, žvelgti į sociokultūrines patirtis giliau ir įdomiau modeliuoti savo pasaulėvoką, arba jie ir toliau mėgausis komfortiškomis kino salėmis bei specialiaisiais efektais, neigiančiais prigimtines žmogaus vertybes ir kuriančiais iliuzines pasaulio matymo plokštumas“, – galimas šios kovos baigtis apibūdino O. Kerbelytė.
Daug ką lemia reklama
Kino teatrams, savaime suprantama, didelę dalį sėkmės lemia pasirinktas repertuaras. O šis, kaip žinia, formuojamas drauge su filmų platintojais. O. Kerbelytės teigimu, filmų platinimas yra rizikingas verslas, o jo pelną lemia tai, kiek į jį investuojama reklamos.
„Niekada nežinai, ar žiūrovams patiks filmo tema, kinematografinis apipavidalinimas ir t. t. Net jei pasaulio kino teatruose juosta surinko daug pajamų, dar nereiškia, kad taip pat atsitiks ir Lietuvoje. Pagrindinis rizikos faktorius tas, kad dažnai platintojai perka filmus jų nematę, kai jie dar neišleisti ir yra tik anonsas, žinomi aktoriai, režisierius“, – patirtimi dalijosi „Garso“ kino programų koordinatorė.
Gintaras Plytnikas, savo ruožtu, pasakojo, kad platintojai veikia pagal pasaulinį, globalizuotą modelį, kaip agentai, nes tai labiausiai pasiteisinęs būdas.
„Kadangi atlygis grindžiamas procentine išraiška, viską lemia žiūrovas, pirkdamas bilietą arba ne. Platintojas galvoja apie filmus, kurie gali įtikti žiūrovui ir už borto palieka nepaklausius „šedevrus“. Kino teatrų kokybinis lygmuo Lietuvoje gerokai aukštesnis nei vidutinis – tai galime teigti drąsiai, be jokių išlygų. Ir tai vienintelis argumentas, kodėl žiūrovai renkasi kokybę. Kino teatrams tai leidžia balansuoti ant išgyvenimo ribos, kurią nuolatos kelia mokestinė sistema ir anarchistinis, neatsakingas interneto naudojimas“, – sakė „Forum Cinemas“ projektų vadovas.
Didesnieji, kaip ir visur, laiko kozirius savo rankose. Tačiau mažyliai taip pat dar žaidžia ir niekur nežada trauktis. Nevalia lengvai nurašyti „kovingų žmonių“ pamėgtos „Romuvos“, sostinės senamiesčio pažibos „Pasakos“ ir kitų gana jaukių vietų, kuriose vis dar susirenka kinomanai ir sinefilai – nepaisant šilumos lygio ar kėdžių apmušalo minkštumo, jiems svarbiau tai, kas ekrane, o nei tai, kas priešais jį.
Kino teatrus jau pasiekęs naujasis George’o Millerio veiksmo filmas „Pašėlęs Maksas. Įtūžio kelias“ (angl. „Mad Max: Fury Road“) su Tomu Hardy ir Charlize Theron savaitgalį šventė įspūdingą startą – juosta per pirmąsias dienas pasaulio kino teatruose surinko net 109,4 mln. JAV dolerių. Lietuvoje filmą pamatyti jau spėjo per 10 tūkstančių žiūrovų.
Penktadienio vakarą didžiausias šalies kino festivalis „Kino pavasaris“ prisijungs prie nuo gausos kultūrinių renginių nemiegosiančios sostinės. Savo gerbėjams ir visiems kino mylėtojams „Kino pavasaris“ dovanos ištisas 6 valandas nemokamų kino seansų. Rytoj, liepos 5 dieną, 20 val. visi kviečiami ant pievelės prie Baltojo tilto, kur didžiuliame ekrane bus rodomi lietuviški bei užsienio kūrėjų susukti trumpo bei ilgo metro filmai.
Jaunos mūsų šalies režisierės Jūratės Samulionytės filmas „Nerutina“ 2008 m. „Sidabrinėse gervėse“ buvo pripažintas geriausiu trumpametražiu filmu. Po dvejų metų dokumentinė juosta „Šanxai Banzai“ tapo geriausia „Scanoramos” konkursinėje programoje ,,Naujasis Baltijos kinas”. Dar po metų, 2011-aisiais, pasirodė taip pat trumpo metro filmas „Laikinai“, apkeliavęs daugybę įvairių šalių festivalių ir teigiamai įvertintas kritikų.
Vos tik pastačiau koją ant Helsinkio asfalto su visais turistiniais nešuliais jau bėgu tiesiai į brolių Kaurismakių kino salę „Andorra“.
„Kam sėdėti kino teatre dvi valandas ir laukti tos išsvajotos filmo kulminacijos, jeigu yra galimybė visas emocijas patirti, pavyzdžiui, per dešimt minučių“, – ironiškai sako „Vilniaus kino šortų“ direktorė Rimantė Daugėlaitė. Jau rytoj, rugsėjo 6-ąją, sostinėje prasidėsiantis trumpų filmų festivalis šiemet provokuojančiai klausia: „Kam laukti?“
Nė nepastebėjome, kaip greitai prabėgo vasara ir rugsėjis jau beveik beldžia į visų langus. Artėjančiu rudeniu labiausiai džiaugiasi kultūros naujovių gerbėjai, nes po vasaros atostogų naujus repertuarus pristato teatrai, koncertų salės, klubai ir, žinoma, kino teatrai.
Sako, kino industrija vasarą apmiršta, kino teatrai skaičiuoja nuostolius, o žiūrovai ilsisi, pavargę nuo veiklos, reginių ar vienas kito. Bet… yra tokių (šiek tiek apsėstų žmonių rūšis), kurie kuria filmus patys, tam aukodami savo laisvalaikį, lėšas, energiją. Jie susibūrę svetainėje kinomanai.lt, prisiskaitę kalnus literatūros apie kiną, gerai pramokę montažo ir galintys vienas kitam paskolinti brangiausią filmavimo bei apšvietimo techniką. Jiems niekas nesuka galvos dėl filmų temų, būsimos aktorės nesako „ne“, o kritika juos skatina tobulėti ir linksmina.
Liepos 22 d. Kinomanai.lt visus kino mylėtojus pakvies į 2011 m. Vienos vaidybinės scenos filmų festivalį-konkursą, kuriame bus parodyti 15-ka griežčiausią atranką praėjusių filmų ir įvyks festivalio apdovanojimai.
Nepriklausoma kino kūrėjų sąjunga „Kinomanai.lt“, vienijanti ne tik mėgėjiško kino kūrėjus, šiais metais itin daug dėmesio skyrė kuriamų filmų meniniam lygiui stiprinti. Buvo organizuojami virtualūs seminarai, kuriuose visi norintys galėjo pagilinti savo žinias kino scenarijaus rašymo, režisūros, vaidybos bei filmavimo srityse. Seminaruose dalyvavo ir su kino kūrėjais diskutavo įvairių sričių specialistai: V. Gaigalas, S. Parulskis, I. Butkutė, E. Vėlyvis, M. Jampolskis…
Vienos vaidybinės scenos filmų festivalis unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje. Festivalio filmai turi apsiriboti viena lokacija, turėti visas būtinas filmo dalis, būti originalūs ir trukti 3-10 min. Sukurti tokį filmą nėra lengva – reikia daug režisieriaus sumanumo ir aktorių talento, kad vienoje vietoje vykstantis veiksmas prikaustytų žiūrovo dėmesį, todėl atranką sugebėjo praeiti toli gražu ne visi kino kūrėjų darbai. Festivaliui buvo pateikta daugiau negu 30 trumpametražių filmų, iš kurių atrinkti 15 geriausių. Filmų temos pačios įvairiausios: gangsteriai, meilė, gyvenimo prasmė, seksas… Vienuose jų vyrauja komiškos situacijos, kituose nagrinėjamos rimtos gyvenimiškos temos. Jau ir profesionalai specialiai šiam festivaliui sukūrė filmą pagal Canta ir Trentinjan tragediją Vilniuje…
Pirmieji išvysti festivalio filmus turės galimybę vilniečiai liepos 22 d. 17 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje. Po filmų peržiūros bus apdovanoti konkurso nugalėtojai, kuriuos išrinks speciali kino kritikų, režisierių bei kitų kino specialistų komisija bei patys žiūrovai. Vėliau festivalio filmai keliaus į Kauną, Šiaulius, Klaipėdą, Panevėžį ir Druskininkus.
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondas.
Taip jau yra, kad vasara – tai atostogų ir atostogaujančiųjų metas, todėl ir kino teatrai kuo puikiausiai prisitaiko prie šio ritmo kasmet siūlydami lengvą, nuotaikingą ir neįpareigojantį kino filmų asorti, tobulai tinkantį visai šeimai.
Netrukus pradėsime komercinių Lietuvos kino teatrų vasarinių premjerų apžvalgą, tačiau prieš tai norime pasidžiaugti, jog Vilniaus senamiestyje įsikūręs kino teatras „Pasaka“ ketina tęsti pernai pradėtą „Kino po žvaigždėmis ciklą“. Kol kas dar smulkesnės informacijos neturime, tačiau džiaugiamės, jog netradicinėse erdvėse rodomas kinas, o ypač po atviru dangumi, tampa puikia alternatyva vasaros pramogoms paįvairinti.
Na, o komerciniuose kino teatruose vyrauja atostogaujantiems moksleiviams bei šeimoms skirti filmai, kurių net 10 bus 3D formate. Taigi vasaros sezoną atidarys legendinis piratas Jack Sparrow, jau gegužės 20 d. pradedama rodyti ketvirtoji “Karibų piratų“ dalis pavadinimu „Ant keistų bangų“( 3D).
Po savaitės, gegužės 27 d. vyks net dvi pasaulinės premjeros, dviejų filmų tęsiniai: kiek vyresnei auditorijai skirtas „Pagirios Las Vegase 2” (The Hangover 2) ir visai šeimai skirta animacija „Kung Fu Panda 2“.
Birželio 3 diena turėtų būti rezervuota Iksmenams. Pasirodys nauja jų dalis “Iksmenai: pirma klasė”, kuri yra jau penktoji „Iksmenų“ serijos juosta, tapsianti pirmąja iš ateityje planuojamos nufilmuoti trilogijos apie Iksmenų priešistorę.
Filmų apie antžmogius mėgėjai turėtų laukti birželio 10 d. pasirodysiančio naujausio S. Spielbergo darbo „Super 8”. Filmo anonsas skamba taip: 1979-ųjų vasarą Ohajo valstijoje šeši paaugliai ėmė filmuoti mėgėjišką filmą apie zombius „Super 8“. Vieną naktį jaunuoliai atsiduria apleistame geležinkelio bėgių ruože ir nenoromis tampa kraupios avarijos liudininkais… Kaip skelbiama, filmas kainavo daugiau nei 50 milijonų dolerių, tad naujausių technologijų sergėtojams tai turėtų būti neblogas kąsnelis.
Kita 3D premjera numatoma birželio 17 d. – „Žaliasis žibintas“. Tai į paauglius orientuotas filmas apie nepaprastų karių broliją, kovojančią už…. žinoma, teisingumą.
2006 metais didelį pripažinimą sulaukusi animacija „Ratai“ birželio 24 d. grįžta su antra dalimi ir kaip kitaip, 3D formate. Kaip teigia platintojai, nuotykių kupina istorija, pagardinta 3D efektais, žiūrovams tapsianti gardaus juoko ir geros energijos užtaisu, bus dubliuota lietuviškai.
Fantastinis kino filmas “Bezdžionių sukilimas” (3D) mokslinio bei fantastinio kino gerbėjus turėtų džiuginti nuo birželio 24 dienos pasaulyje, o Lietuvoje nuo rugpjūčio 5d. Tačiau prieš tai, liepos 1 d. fantastai gales stebėti transformerių kovas filme “Transformeriai: tamsioji mėnulio pusė” (3D).
Liepos 8 d. pasaulyje, rugsėjo 2 d. Lietuvoje, būsime pakviesti į nuotaikingą romantinę komediją „Zoologijos sodo prižiūrėtojas“. Siužetas maždaug toks: vieną gražią dieną Franklino zoologijos sodo prižiūrėtojas Grifinas su siaubu konstatuoja: jam lengviau susikalbėti su liūtais, nei užmegzti pokalbį su miela panele. Grifinas nusprendžia, kad jis pasirodys patrauklesnis merginai, jei paliks zoologijos sodą ir susiras geresnį darbą.
Bene laukiamiausia kino premjera šią vasarą įvyks liepos 15 dieną. Žinoma, kalbame apie „Harį Poterį ir mirties relikvijas. 2 dalį“, kuri bus rodoma ir 3D formate. Ši dalis padės tašką „Hario Poterio“ istorijoje, šios dalies kovoje išsispręs viskas. Tad ištikimiausiems siūlome nepamiršti rezervuotis vietas iš anksto ir premjeroje sudalyvauti pirmiesiems.
Šeimyninis veiksmo filmas “Kapitonas Amerika: pirmasis keršytojas” (3D) – apie jaunuolį, kuris pasinaudojęs superkareivio serumą tampa pačiu geriausiu kareiviu, koks tik gali egzistuoti Lietuvos kino teatruose nuo liepos 29 dienos (pasaulyje nuo liepos 22 d.).
Liepos 29 d. pasaulyje,o nuo rugpjūčio12 d. Lietuvoje, šeimas ir paauglius bandys sudominti kita kova filme “Kaubojai ir ateiviai”.
Pasiilgusiems kažko naujo, o vyresnei kartai vaikystę menančio, rugpjūčio 5 d. (Lietuvoje nuo rugpjūčio 19 d.) kino teatruose startuos šeimyninė komedija su mėlynais gyventojais “Smurfai” (3D).
Kilnus keltų karys, barbaras Konanas pasiryžęs atkeršyti už savo tėvo kalvio Korino nužudymą. Konanas leidžiasi į žiauraus karvedžio Kalaro Zimo paieškas. Karvedys įkalino paslaptingą gražuolę Tamarą, kurios kraujas magiško ritualo metu gali iššaukti pralelinio pasaulio pabaisą. Pabaisą, su kurios pagalba pamišęs karvedys mėgins užvaldyti pasaulį… „Konono Barbaro“ (3D) nuožmios kovos istoriją stebėti galėsite nuo rugpjūčio 19 d.
O vasarą užbaigti, nuo rugpjūčio 26 d. pakvies suaugusiems skirtas siaubo filmo „Galutinis tikslas“ penktoji dalis.
Kitos premjeros
Birželis
– Drama „Gražus berniukas“ (Beautiful Boy). Pora, kuri jau kelerius metus gyvena atskirai gauna žinią apie jų aštuoniolikmečio sūnaus ginkluotą išpuolį.
– Romantiškas dokumentinis filmas „Meilė ir t.t.“ (Love etc.). Apie penkias skirtingas istorijas viename dideliame mieste – Niujorke.
– Romantiška komedija „Meilė, vedybos, santuoka“ (Love, wedding, marriage). Tik ką laimingai ištekėjusi, gyvenime dirbanti porų psichologe Eva susiduria su iššūkiu – sutaikyti skirtis nusprendusius tėvus.
– Drama „Submarinas“ (Submarine). Penkiolikmetis turi užsibrėžęs du tikslus: iki sekančio gimtadienio prarasti nekaltybę ir sutaikyti skyryboms besiruošiančius tėvus.
– Romantinė drama „Naujokai“ (Beginners). Apie meilę, kuri skirtingai aplanko skirtingus žmones.
– Drama „Nuotakos skrydis“ (Bride flight). Trys merginos pasirengusios palikti Olandiją ir skristi pas savo sužadėtinius ieškoti geresnio gyvenimo į Naująją Zelandiją. Jos netrunka susidraugauti ir čia pat sutinka žmogų, kuris nejučia stipriai palies visų jų gyvenimus.
– Komedija „Kelionė“ (Trip). Dar viena smagi komedija apie nuotykius neplanuotoje kelionėje.
– Romantinė drama „Menas priartėti“ (The art of getting by). Jaunuolis, mylėjęs merginą per atstumą netikėtai atsiduria šalia jos ir yra privestas blaškytis tarp jausmų tramdymo ir nuoširdaus bendravimo su susižavėjimo objektu.
– Romantinė komedija „Bloga mokytoja“ (Bad teacher). Elizabet (Cameron Diaz) yra mokytoja, kuriai visiškai nerūpi jos mokiniai. Ji nesidrovi daryti visko, kas mokytojams yra nederama, kol nesutinka savo sužadėtinio (Justin Timberlake), dėl kurio ji pasirengusi keistis.
– Drama „Geresnis gyvenimas“ (Better life). Iš Meksikos kilęs Karlosas nereikalauja daug iš gyvenimo, jis tiesiog dirba ir siekia, kad jo sūnaus gyvenimas būtų kur kas lengvesnis, nei jo paties. Tačiau, kai iš yra atimama toji galimybė, jo gyvenimas pavirsta chaosu.
Liepa
– Komedija, drama „Laris Kraunas“ (Larry Crowne). Nužemintas darbo pareigose Laris (Tom Hanks) grįžta darbuotis į koledžą, kuriame sutinka savo studijų draugę, kuri čia yra gerbiama profesorė (Julia Roberts).
– Trileris „Šalta žuvis“ (Cold Fish). Mergina užklupta parduotuvėje vagianti, tad jos šeimininkai siūlo mergaitės tėvui iš pažiūros puikų sandėrį: tegul ji padirba jų parduotuvėje ir taip bus atsiskaityta. Tačiau kaip paaiškėja vėliau, parduotuvės šeimininkai nei jų verslas nėra toks švarus, kaip gali pasirodyti.
– Romantinė komedija „Draugai su privilegijom“ (Friend with benefits). Visi jie dirba laikraščio redakcijoje ir neturi laiko jokiems asmeniniam santykiams bei romanams, todėl nusprendžia apsigyventi drauge ir dalintis viskuo be įsipareigojimų.
– Drama „Kita Žemė“ (Another Eart). Ronda sukelia avariją, kurios metu miršta vieno vyro šeima. Praleidusi keturis metus kalėjime ji grįžta pas šeimos netekusį vyrą…
– Drama „Saros raktas“ (Sarah‘s key). Amerikietė, gyvenanti Paryžiuje nagrinėja 1942 metų žydų areštus ir netikėtai suranda sąsajų su dešimtmete mergaite, kurios istorija taip pat atsikartoja ir yra neužbaigta.
– Veiksmo filmas „Varpelis“ (Bellflower). Tai filmas apie apokalipsės laukimą Los Anglele.
Rugpjūtis
– Drama „Džeinė Džouns“ (Janie Jones). Į narkotikus įnikusi motina palieką dukrą roko koncerte. Roko grupės vokalistas koncerto metu pamato mergaitę ir supranta, kad šioji yra jo dukra.
– Muzikinė drama „Tobulas Rok‘n‘rolo amžius“ (The perfect age of rock‘n‘roll). Du vaikystės draugai kelionės metu dalinasi savo talentu ir aistra muzikai, tačiau čia pat ir susiduria su praeities išgyvenimais, kurie iškelia didelių klausimų jų ateičiai.
– Siaubo komedija „Išgąsčio naktis“ (Fright night). Draugų būryje populiarumo nestokojančiam Čarliui visur sekasi, tačiau iki tol, kol kaimynystėje neapsigyvena Džeris, kuris yra vampyras.
– Romantinė komedija „Viena diena“ (One day). Deksteris (Jim Sturgess) ir Ema (Anne Hathaway) diplomų įteikimo dieną pasižada vienas kitam, jog susitiks po dvidešimties metų. Jiedu pragyvenę visiškai skirtingus tuos metus susitinka ir supranta, ką vienas kitam jie reiškia…
– Trileris „Klaidngas“ (The mistaken). Kelionėje su šeima vyras amerikietis pradedamas įtarti, jog yra teroristas.
– Drama „Aplinkybės“ (Circumstance). Apie šeimą, gyvenančią Irane, kuri susiduria su paauglišku seksualiniu maištu.
– Veiksmo komedija „30 minučių arba mažiau“ (30 minutes or less). Filmas apie mažo miestelio picos išvežiotoją Niką, kuris visuomet svajojo gyvenime nuveikti kažką svarbaus, kaip pavyzdžiui, apiplėšti banką…
– Drama “7 dienos Utopijoje” (7 days in Utopia). Lukas yra talentingas golfo žaidėjas, tačiau vienų svarbių varžybų metu jo pasirodymas tapo tikrų tikriausia tragedija. Jis išvyksta į Teksasą, Utopiją, kur siekia pailsėti nuo žaidimo įtampos ir atrasti tikrąjį save. Ir jam tai pavyksta.
– Drama „Pagalba“ (The help). Tai istorija apie moterį, kuri 1960-aisais Misisipėje pradeda domėtis juodaodžių gyvenimo buitimi ir viską smulkiai aprašo: apie jų išnaudojimą, žiaurumą prieš juos ir pan.
– Drama „Braitono uola“ (Brighton rock). Jis nužudo žmogų ir mano, jog tai yra jo paslaptis. Tačiau jo gyvenime prasideda tikra sumaištis, kuomet pradeda šantažuoti viską apie įvykį žinanti padavėja.
– Drama „Draugas“ (Amigo). Apie 1900 metų amerikiečių okupaciją Filipinuose. Filmo centre vienas kaimas, kuriame amerikiečiai išmoksta gyvenimo su vietiniais. Bendruomenės galva priverstas išlaikyti taikos balansą tarp saviškių ir atvykėlių.
Buvo stengtasi apžvelgti kiek įmanoma daugiau būsimų premjerų, tačiau, jei kas praslydo pro akis, tai tik atsitiktinumas. Te vasara jus lepina geru oru, nuotykiais ir geru kinu!
Nekomercinio kino teatro „Pasaka“ veikla įvertinta prestižinės kino teatrų asociacijos „Europa Cinemas“ komisijos. Nuo šiol „Pasaka“ – nekomercinius Europos kino teatrus vienijančio tinklo narė.
Didžiausia Europos kino organizacija
„Europa Cinemas“ šiuo metu vienija 1005 kino teatrus 566 miestuose 68-iose šalyse. Organizacijos tikslas – populiarinti, puoselėti ir finansiškai remti Europos šalių kiną. Narystė „Europa Cinemas“ suteikia galimybę „Pasakos“ atstovams dalyvauti visose svarbiausiose diskusijose Europos kino vystymo klausimais, taip pat suteikia teisę į finansinę paramą. Šiam tinklui priklauso ir dar du nekomercinio kino teatrai Lietuvoje – „Skalvijos“ kino centras Vilniuje ir Panevėžio kino centras „Garsas“.
Kino teatrai turi atitikti keliamus reikalavimus
Norint tapti „Europa Cinemas“ nariu, kino teatro „Pasaka“ repertuare turi būti ne mažiau nei 35 proc. Europoje sukurtų filmų. Anot kino teatro įkūrėjos Gretos Akcijonaitės, „esant dabartinei politinei ir ekonominei situacijai Lietuvoje, kai valstybės paramos nėra, o platintojai taip pat nelinkę rizikuoti vežti nekomercinius, specifinei auditorijai skirtus filmus, prireikia nemažai išradingumo ir pastangų, norint atitikti šiuos kriterijus bei Lietuvos žiūrovus ir toliau džiuginti europietiškais kūriniais“.
Galimybės dalyvauti sprendžiant globalius kino ateities klausimus
Narystė „Europa Cinemas“ – ne tik kokybės įvertinimas bei suteikia galimybę gauti finansinę pagalbą. „Be to, kad už europietiškų ir nacionalinių filmų rodymą turime galimybę gauti nedidelę finansinę paramą, dalyvavimas tarptautinio tinklo veikloje, bendravimas su kitais nariais, leidžia suvokti kino situaciją, neatsilikti nuo technologinių ir ideologinių naujovių, drauge formuoti ateities Europos kinematografijos viziją, numatyti jos transformacijas,“ – taip pat pabrėžė kino teatro „Pasaka“ įkūrėja Greta Akcijonaitė.
Kino teatro „Pasaka“ veiklos įvairovė
Kino teatro „Pasaka“ veikla apima ne vien kino rodymą. Įkurta viešoji įstaiga „Kino pasaka“ užsiima ir europietiškų filmų platinimu, be to, kino teatras vykdo švietėjišką veiklą ir taip skatina žiūrovus domėtis europietišku, autoriniu, klasikiniu kinu. Kino kritikės Izoldos Keidošiūtės organizuojamos paskaitos, scenaristo Sauliaus Drungos scenarijaus rašymo studija, animacijos kursai, kino viktorinos, kino istorijos paskaitos moksleiviams – tai pagrindiniai kino teatro vykdyti edukaciniai projektai.
Nuo 2009 m. rugsėjo 18 d., kai buvo atidarytas kino teatras „Pasaka“, jame apsilankė beveik 60 tūkst. žmonių. Daugiausia žiūrovų dėmėsio sulaukė šie filmai: bulgarų drama „Pasaulis yra didelis, ir išsigelbėjimas slypi už kampo“, amerikiečių režisieriaus Woody Alleno komedija „Kad ir kas benutiktų“, itališka komedija „Rugpjūčio šventė“, ispanų drama „Aš taip pat“, ispanų kino režisieriaus Pedro Almodovaro „Šalti apkabinimai“, JAV režisierių, brolių Coenų „Rimtas vyrukas“ bei britų politinė satyrinė komedija „Vienoje kilpoje“.
„Pasaka“ taip pat priklauso CICAE – Europos nekomercinius kino teatrus ir festivalius vienijančiam tinklui ir yra „Europa Distribution“ – Europos platintojų tinklo – narė.