Search Results for: "kepurė"
Pasauliniuose dizaino apdovanojimuose „Red Dot“ triumfavo Lietuvoje sukurta prekė. Pergalę drabužių kategorijoje iškovojo kompanijos „Hello!Moon“ kūrinys – žieminė kepurė su atšvaito funkcija. Šviečiančius drabužius kuriančiai lietuviškai įmonei už šios kepurės dizainą bus įteiktas prestižinis apdovanojimas „Red Dot Award: Product Design 2016“.
Vasarą puošėmės Lanos Del Rey gėlėtais lankeliais, o žiemą gėlių žiedus gali pakeisti bumbulai, kurie ateinantį šaltąjį sezoną bus itin madingi: kuo didesni, kuo gausiau.
Turbanai tikrai nėra šių ar ateinančių metų tendencija, greičiau stiliaus detalė, pasiekusi mus drauge su vintažo banga. Tačiau tai toks universalus aksesuaras, kad priskirti jį tendencijų bumui net nesinori. Labiau tai išskirtinio stiliaus žmonių pasirinkimas. Šiandien pabandysime pasidaryti šiltąjį jo variantą tiesiog iš spintoje rastos kepurės.
Šąlant orams, vis daugiau žmonių iš spintų traukiasi pirštines, šalikus ir, be abejonės, kepures. Na, o jeigu jūsiškis galvos apdangalas neuždengia ausų, siūlome puikią idėją – mažą kepurėlę specialiai ausims. Nežinome, ar rasite tokių prekyboje, bet juk visada galima nusimegzti, o gal paprašyti savo nagingos draugės arba močiutės šios kalėdinės dovanos.
Ženklų, kad į miestą jau atėjo pavasaris – kiekviename žingsnyje: daugiau dviratininkų, mažiau kepurių ir striukių, daugiau meilės. Tačiau tikrasis pavasaris neprasideda tol, kol neįmetama pirmoji moneta į gatvės muzikanto kepurę ar gitaros dėklą. Kai išgirsti Pilies gatvę skambant – dažniausiai tai įvyksta kovo pabaigoje – žinai, kad žiema jau įveikta. Bet šiandien ne apie muziką. Šiandien apie monetas.
O monetų nėra daug. Bent jau nepakankamai, kad gatvėje muzikuojantieji galėtų verstis vien grojimu ir nesukti galvos, kaip sumokėti buto nuomą. Yra tų, kurie gali, pavyzdžiui Robertas Burckas, geriau žinomas kaip „Naked Cowboy“. Tiesa, jis gyvena Niujorke ir groja prisidengęs tik apatiniais, kaubojiškais batais ir skrybėle. Ir taip jau 14 metų, bene kasdien, centrinėje miesto aikštėje. Skaičiuojama, kad per metus jis uždirba 250 tūkst. JAV dolerių.
Lietuvos miestai gatvės muzikantams ne tokie palankūs. Čia mažiau praeivių, trumpesnis grojimo sezonas, o dėl poros rusų folkloro perlus grojančių apgirtusių bardų ir įkyriai pinigų prašančių, bet mažai ką pasiūlyti turinčių pseudopankų grupelių gatvės muzikanto statusas Lietuvoje yra nuvertintas.
Vis dėlto grojančių yra, kaip ir jiems aukojančių.
Per valandą – iki 300 Lt
„Lietuvoje per valandą surenku 50–300 Lt. Kai grojau Vokietijoje – per pusvalandį surinkdavau 100 eurų, Olandijoje – 15 eurų. Gal netinkamą vietą ten buvau pasirinkusi“, – sako aštuonerius metus gatvėse gitara grojanti Ugnė Valinčiūtė. Jos repertuare – „Coldplay“, „Kings of Leon“, „Radiohead“ ir kitų modernių roko grupių kūriniai.
„Galima tikrai nemažai užsidirbti. Žinoma, turi kažkuo sužavėti žmones – ne tik grojimo ypatumais, bet ir balsu. Be to, svarbu pasirinkti „judrią“ vietą“, – detales atskleidžia Ugnė.
Atrodytų, įspūdingos sumos. Tačiau muzikuoti gatvėje nėra tas pats, kas dirbti biure nuo 8 iki 5. Groti ir dainuoti praktiškai gali iki trijų valandų per dieną. Antraip rizikuoji susigadinti balsą, o ir pirštai vėliau pradeda nebeklausyti. Be to, šiame „versle“ itin daug lemia atsitiktinumai. „Kartą Palangoje už vieną dainą davė 200 eurų!“, – prisimena Ugnė. Štai ir visos savaitės uždarbis.
Sėkmės receptas: maža mergaitė, grojanti ne gitara
Dažnai muzikos kokybė nėra tiesiogiai susijusi su uždirbta suma. Yra dešimtys faktorių, kurie priverčia praeivius išsitraukti pinigines. Ir tai nebūtinai yra profesionalus grojimas ar dainavimas.
Dvejus metus gatvėse gitara džiazą grojantis Vadimas Stankevičius pusiau ironizuodamas, pusiau rimtai pateikia formulę. Įsivaizduokime, kad yra suma „x“, kurią gali uždirbti potencialus gatvės muzikantas, ir stebėkime, kaip ši suma kinta keičiantis pačiam muzikantui.
„Jei groja mergaitė – tuomet plius 50 proc., jei ji maža – dar plius 50 proc. Jei groja graži panelė – plius 200 proc. Jei ji dar ir dainuoja – plius 150 proc. Jei groja ne su gitara – plius 50 proc. Jei atrodo kaip vargšelė – plius 150 proc. Jei groja berniukas – jau minus 20 proc. Jei suaugęs vyras – minus 40 proc. Jei jis groja vienas – minus 80 proc. Jei groja su gitara – minus 80 proc. Jei nedainuoja – minus 100 proc. Žiauri tiesa!“, – šypsosi Vadimas.
Jo manymu, didžiausia problema, kad praeiviai vertina pastangas, o ne rezultatą. Dėl to daug dėmesio ir pinigų sulaukia, pavyzdžiui, prastai grojantys, bet labai besistengiantys maži vaikai.
Pats Vadimas atitinka beveik visus „minuso“ kriterijus, tad konkurenciją išlaikyti bando grodamas kartu su fleitininku. Fleita – neįprastas instrumentas, patraukiantis praeivių akį ir ausį. Kaip ir akordeonas, saksofonas, smuikas. Ar jais grojama kokybiškai – vėlgi ne taip svarbu.
Vidutinis Vadimo uždarbis grojant dviese – 50–150 Lt per 3–4 valandas. Netikėta tai, kad, muzikanto teigimu, nebūtinai geriausia groti tada, kai daugiausia praeivių.
„Kai šilta, daugiausia žmonių pasirodo vidudienį, nuo 12 val. Bet tada meta labai retai. O vakare, apie 22 val., kai žmonių visai nedaug, meta beveik kiekvienas. Galbūt tai alkoholio poveikis, o galbūt suveikia mąstymas, kad kas gi kitas įmes – juk nieko aplinkui nėra“, – svarsto muzikantas.
Po 1,5 metų jis baigs muzikos studijas ir taps profesionalu. Šiuo metu pašnekovas yra pradėjęs groti džiazo grupėje, koncertuoja kavinėse, restoranuose. Ar ir toliau gros gatvėje, jis kol kas negali atsakyti.
Nori pagroti Amsterdamo centre – lauk eilėje
Dar vienas itin aktyvus Vilnius gatvės muzikantas – „The Beatles“ dainų repertuaru garsėjantis Romanas Gorodeckis, geriau žinomas Holmso pseudonimu. Profesionalus programuotojas šiuo metu gyvena Olandijoje, Amsterdame. Kai nedirba kompiuteriu, Holmsas eina į atokesnes miesto gatves ir per porą valandų grodamas surenka iki 40 eurų. Yra bandęs ištempti ir iki penkių valandų, tačiau 50 eurų ribos viršyti nepavyko.
Lietuvoje šio muzikanto uždarbis – panašus, tik kita valiuta: „Priklauso nuo sezono. Vasarą, kai atvažiuoja daug turistų, per valandą pavyksta „padaryti“ 40–50 Lt. Ne sezono laiku – duok Dieve, 20–30 Lt.“
Didesnį honorarą jis galėtų gauti grodamas pačiame Amsterdamo centre, tačiau ten laukia konkurencija. „Norint pagroti centrinėse aikštėse, reikia laukti eilėje. Ir jei jau nusprendi tai daryti, turi būti pasiruošęs nuotaikingai ir be klaidų atlikti visą programą. Neturi teisės prarasti žiūrovų, nes jei išeina bent penki, išeina ir visi kiti“, – sako Holmsas.
Amsterdamo aikštėse groja palyginti aukšto lygio muzikantai. Jų uždarbis siekia nuo 100 iki 300 eurų per valandą, tačiau šių pinigų neskubama išleisti. Dažniausiai didžioji dalis uždarbio atidedama žiemai, kad būtų galima iškeliauti groti į šiltesnius kraštus. Šiame mieste nemažai gatvės muzikantų grodami išgyvena visus metus.
Gali susidaryti įspūdis, kad gatvės muzikantams pati muzika – antraeilis dalykas. Tarsi svarbiausias rodiklis būtų uždirbti pinigai, viskas daroma tik dėl jų. Tačiau bent jau Lietuvos muzikantų atveju, atrodo, yra priešingai. Tokią mintį diktuoja ne tik ribotas kalbintų muzikantų uždarbis, bet ir jų repertuaras. Nė vienas iš pašnekovų nepataikauja publikai dainuodamas „Ilgą kelią“, o bando supažindinti vilniečius su gan rafinuota muzika, nesvarbu, ar tai būtų Ugnės „Coldplay“, Vadimo bossa nova ar Holmso „The Beatles“.
Be to, kaip teigia Holmsas, jei eini groti, nes labai reikia pinigų – lyg tyčia jų niekas neįmeta.
„Kai grojimas tampa darbu, o ne malonumu, mažėja ir uždarbis. Tai man pasitvirtina kiekvieną kartą, kai išeinu groti vien dėl pinigų“, – prisipažįsta šešerius metus gatvėse grojantis muzikantas.
Grybus 1/2 valandos pamirkykite karštame vandenyje. Vištieną supjaustykite plonomis juostelėmis. Bambuko ūglius nuvarvinkite ir supjaustykite plonomis juostelemis. Grybus nuvarvinkite, nupjaukite kietus kotelius, kepurėles supjaustykite juostelėmis. Grybus, vištieną, bambuko ūglius sudėkite į dubenį, sumaišykite su sojų padažu bei ryžių vynu arba cheresu palikite pastovėti 1val. Vištienos sultinį užvirinkite, sudėkite visus produktus ir 1 min. pavirkite. Pabarstykite druska ir pipirais, užbarstykite kalendra.
Mėsą supjaustyti gabalėliais ir sudėti į emaliuotą indą. Apipilti obuolių actu, citrinų sultimis ir augaliniu aliejumi. Pabarstyti druska, pipirais, prieskoniais ir sutrintu kardamonu. Įdėti lauro lapelių ir žiedais supjaustytų svogūnų. Viską išmaišyti, uždengti dangčiu ir 4—6 valandas laikyti šaltoje vietoje. Mėsą galima marinuoti ir ilgesnį laiką.
Vasara puikus metas atskleisti visą žavesį: lengvi rūbai, atviri bateliai, ryškesni aksesuarai ir vos pastebimas gražiausius bruožus paryškinantis makiažas, regis, viskas, ko reikia. Tačiau per karščius specialistai pataria atidžiau stebėti organizmą, atsakingai pasirūpinti ne tik sveikata, bet ir grožiu, kuriam karštis ir saulė gali virsti tikrais iššūkiais.
Visų tautų kultūrose žmogaus gyvybė vertinama kaip ypatinga Dievo dovana. Kirgizai nėščią moterį vadina orisuli – „dvi sielos“. Nėštumas senojoje lietuvių kultūroje laikytas paslaptyje, moterys jį slėpdavo, kol tik galėjo. Nėščioji negali net pagalvoti, kad galėtų ką nors pavogti, negali pavydėti, lieti apmaudą – gimusį vaiką užkluptų negandos. Po gimdymo keturiasdešimt dienų neišeidavo iš namų, nes manyta, kad moteris dar turi ryšį su mistiniu pasauliu ir protėvių vėlėmis.
Šiltuoju metų laiku kur kas smagiau sportuoti, tačiau kaip užsiimti fizine veikla, kai lauke spigina saulė? Lietuviai labiau pripratę prie vėsesnio klimato, tad aukšta temperatūra ir netinkamai pasirinkta aktyvi veikla gali sukelti sveikatos problemų. Kokias klaidas dažniausiai daro sportuojantys vasaros metu bei į ką reikėtų atkreipti dėmesį, pataria „MyHero!“ treneris Alanas Dzeranovas.