Search Results for: "kelionės po Europą"
Kaip kad populiarus posakis skelbia, kad nėra blogo oro, o tik prasti drabužiai, taip ir netinkamo laiko keliauti ar atostogauti – taip pat nėra! Turizmo sektoriaus specialistai lygina vasaros ir rudens keliones bei išskiria ryškiausius jų skirtumus. Tad ką rasime įsigiję bilietus į vieną populiariausių Europos sostinių kad ir… šiam savaitgaliui?
Dažniausiai pasižadėjimai naujiems metams susiję su gyvenimo būdo keitimu – mesti rūkyti, pradėti sveikai maitintis, sportuoti, skirti daugiau laiko mylimai veiklai ar artimiesiems. Tačiau žmonės linkę stebinti ir pačius save pasižadėdami kažką tokio… Pavyzdžiui, apkeliauti pasaulį!
„Smagu, patogu ir pigiau nei lėktuvu ar automobiliu“, – taip apie keliavimą traukiniais sako Neringa, šią vasarą su draugu keliavusi po Centrinę ir Pietų Europą. Per 10 kelionės dienų jie spėjo aplankyti Lenkiją, Čekiją, Austriją, Italiją ir Šveicariją.
Garsaus šiuolaikinio britų rašytojo Timo Parkso knygoje „Europa“ Džeremis Marlou moderniu turistiniu autobusu vyksta iš Milano į Strasbūrą, nors šios transporto priemonės nekenčia, nes joje „daugumos troškimai yra brukami kiekvienam“, jam ji siejasi su „susibūrimais, kuriuose visi apimti tos pačios dvasios“ ir simbolizuoja vienodėjančią Europą.
Anksčiau Laikas.lt portale patarimus žarstęs Makalius nuo šiol persikelia į televizijos eterį. Atostogos, kaip ir šventės – maloniausias laikotarpis metuose. Kai gali palikti visus darbus bei vargus namuose ir pabėgti nuo rutinos. Atostogos kaime ar Palangoje atsibosta, o išsvajotą užsienį aplankyti, atrodo, reikia daug pinigų. Aplinkiniai kalba apie mistines itin pigias keliones, tačiau trūksta informacijos ir drąsos jas išbandyti?
Legendinio „São José“ portugalų laivo, kuris plaukė į Indiją, atradimas jūros gelmėse tapo vienu svarbiausių pastarųjų metų įvykių jūrų archeologijos istorijoje.
Spalio 27 d. Lietuva turėjo galimybę pamatyti „São José“ laive rastų monetų kolekciją. „Šekspyro” viešbutyje vyko renginys, kuriame dalyvavo Nikolaus Graf Sandizell (Vokietija) – vienas garsiausių dabartinių lobių ieškotojų, „Arqueonauts Worldwide“ vadovas.
Būtent jo vadovaujama profesionalių narų, archeologų ir gamtosaugos specialistų komanda prieš penkerius metus ir atrado laivo nuolaužas. Pasak N. G. Sandizell, monetos buvo nukaldintos Meksikoje, Bolivijoje, Peru ir Ispanijoje. Vienoje monetos pusėje – kryžiaus atvaizdas, o kitoje – herbas.
Į Lietuvą buvo atgabenta 30 rinkinių (rinkinį sudaro dvi monetos). Rinkinių kaina yra nuo 2500 litų (geriau išsilaikiusios monetos gali kainuoti net dvigubai brangiau). Renginyje buvo galima ne tik pamatyti monetų kolekciją ar filmuotą medžiagą iš jūros dugne vykusių paieškų, bet ir išgirsti pasakojimą žmogaus, kuris atrado „São José“ lobius. Taigi, trumpa „São José“ laivo istorija:
Vasco da Gama anūkas
1622 m. kovą laivų flotilė (įskaitant ir „São José“) išplaukė iš Lisabonos su skubia misija. Šioje misijoje dalyvavo ir Francisko da Gama (jūrų kelio iš Europos į Indiją atradėjo Vasko da Gamos anūkas). Flotilė plaukė į Goa, Vakarų Indijos valstiją. Kai vyresnysis da Gama atrado Goa 1498 m., tai buvo didžiausias prekybinis centras Vakariniame Indijos krante. Daugiau nei po šimtmečio jo anūkas čia turėjo grįžti, kad taptų oficialiuoju karaliaus atstovu.
„São José“ kelionės pradžia
Maža portugalų flotilė paliko šalį skubėdami, nes gavo pranešimą, jog britai siekia užimti Hormuz, portugalų okupuotą salą. Sala buvo labai patogioje vietoje, sąsiauryje tarp Persijos ir Omano įlankos. Šis vandens kelias tarnavo kaip vartai su arabų šalimis (prieskonių prekyboje) ir buvo vienintelis jūrų kelias per Persijos įlanką į Indiją.
Taigi portugalų flotilė siekė sustabdyti britų puolimą ir neprarasti svarbaus prekybos taško. „São José“ buvo didžiulis burinis laivas, išsiskiriantis milžinišku laivagaliu, iškilusiu aukštai virš jūros. Laivas buvo apginkluotas varinėmis patrankomis, kaip dauguma portugalų laivų, plaukiojančių į Tolimuosius Rytus ir gabenančių balastą, keleivius ir kasmetines pinigų siuntas (remiant prekybą tarp Rytų ir portugalų prekybos taškų).
Vertingas krovinys
„São José“ gabeno įspūdingą krovinį – devynias Portugalijos ir Ispanijos karaliaus Pilypo III iždo skrynias, pilnas sidabro ir perduotas Francisko da Gamai, kad nugabentų į Indiją. Skryniose buvo tūkstančiai sidabrinių monetų – Ispanijos realų (to meto valiuta), pagamintų Senojo ir Naujojo Pasaulio (Senuoju buvo vadinama – Europa, Afrika ir Azija, o Naujuoju – žemės, nepriklausančios Eurazijai ir Afrikai, pvz., Amerika ir Australija) pinigų kalyklose.
Laivo keleiviai buvo skirtingi: nuo aristokratų iki varguomenės. Milžiniškas laivas reikalavo didelės įgulos, kurią daugiausia sudarė buvę kaliniai ir žemesnioji klasė. Po to, kai „São José“ ir jos flotilė apiplaukė Gerosios vilties iškyšulį, jie toliau tęsė kelionę palei Rytų Afrikos krantą link Madagaskaro sąsiaurio.
Lemtingas vakaras
1622 m. liepos 22 d. vakarą, kai laivas praplaukė Mozambiko sąsiaurį, jungtinės britų ir olandų flotilės užpuolė portugalų laivus. Plaukdamas gale kitų laivų „São José“ buvo atkirstas nuo flotilės ir apsuptas priešų. Sakoma, jog laivas buvo taip apšaudytas, kaip joks kitas laivas iki tol, užpultas Indijos vandenyne.
Nepaisant mūšio, sugadintų burių ir stiebų, „São José“ nenuskendo, išliko ant vandens ir tinkamas plaukimui. Laivas stengėsi pabėgti nuo priešų flotilės ir plaukti toliau. Kad laivas būtų lengvesnis įgula išmetė inkarą, patrankas. Tačiau tokį didžiulį ir apgadintą laivą buvo sunku valdyti.
Užnugaryje pasiliekant vasarai, daugeliui kino mėgėjų gražiu prisiminimu liks ir kinas po žvaigždėtu dangumi, kurio tradicijas įtvirtino kino teatras „Pasaka“.
Klajoti žmogui būdinga nuo seniausių laikų. Tik jei anksčiau keliavome gelbėdamiesi, dėl ekonominių priežasčių ar gerbūvio tobulinimo, tai dabar, nors gyvename palyginus ramiai ir sočiai, nuolat keliaujame svetur, atrodytų, tikro vargo vargti. Miego trūkumas, nuo vaikščiojimo pritrintos kojos ir netikėtumai yra bemaž kiekvieno keliautojo tikrovė. Tad kodėl patogų, mums įprastą gyvenimą taip noriai išmainome į iššūkius fizinei ir psichinei ištvermei, kuriuos patiriame kelionėse?
JAV prezidentas Džonas Kenedis 1961 m. inicijavo „Apollo“ programą. Prie šios sudėtingos ir nesuvokiamai brangios programos įgyvendinimo prisidėjo apie 400 000 įvairių specialistų bei daugiau nei 20 000 įmonių ir universitetų. Pirminis programos tikslas – sukurti raketą, galinčią žmones nuskraidinti į Mėnulį.
1986 m. balandžio 26-osios naktį Ukrainoje įvyko viena didžiausių branduolinių avarijų žmonijos istorijoje. Sprogo ketvirtasis Černobylio atominės elektrinės reaktorius. Po sprogimo dar 10 dienų nepavyko sustabdyti radioaktyvių medžiagų sklidimo į aplinką. Per tą laiką į atmosferą pateko didelis kiekis radionuklidų, skleidžiančių alfa, beta, gama spinduliuotes. Juos vėjas išnešiojo po visą Europą. Dėl žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingo radiacijos lygio iš teritorijų, esančių 30 km spinduliu aplink elektrinę, buvo evakuoti visi gyventojai. Avarijos padarinių likvidavime dalyvavo daugiau kaip 600 tūkst. žmonių (civilių ir kariškių) iš visos tuometinės Sovietų Sąjungos.