Search Results for: "kelionė į gruziją"
Nutarėte vasarą neatostogauti ir verčiau porai savaičių pabėgti iš Lietuvos rudenį, kai mūsų šalyje orai ima bjurti, tačiau nežinote, kur keliauti? Viena Lietuvos gyventojų tik pradedama atrasti kelionių kryptis – įspūdingais kontrastais ir neįtikėtinu svetingumu lietuviams pasižyminti Gruzija, kurioje laukia unikalios patirtys.
Jam vos virš trisdešimties, jis apkeliavęs daugiau kaip 85 šalis, įvairiose žemynuose, dalis kilometrų įveikta keliaujant autostopu. Žmogus besirenkantis sveiką gyvenimo būdą bei pažinimo džiaugsmus išleido jau tris knygas ir šiuo metu vadovauja savo įkurtai kelionių agentūrai. Kalbame ir kalbiname keliautoją, rašytoją Dainių Kinderį.
Nespėjusiems paatostogauti vasarą ar tiesiog besidairantiems, kur pasprukti nuo darganoto rudens, viena iš atostogų krypčių galėtų tapti Gruzija. Rudenėjant vienuolynų, kalnų ir draustinių įvairove bei įspūdingais peizažais pasižyminti Gruzija dar labiau paperka savo spalvingumu.
Lietus ir permainingas oras verčia prisiminti posakį, kad Lietuvoje visus metus lauki vasaros, o vasarą lauki, kol bus šilta. Vis dėlto, net jei šiais metais oras nelepina, daugelis yra įpratę vasaras leisti prie Baltijos jūros, o atostogauti svetur šaltuoju metų laiku. Jei ir jūs mėgstate pratęsti vasaras užsienyje, dabar – pats geriausias metas suplanuoti, kur atostogausite rudenį. Pateikiame rugsėjo-gruodžio mėnesiams rekomenduojamų šalių sąrašą, kuris sudarytas atsižvelgiant į orą bei kainų lygį.
Poetiški, novatoriški ir priverčiantys sutrikti – tai filmai užgniaužę kvapą net įnoringiausiems kino kritikams. Lapkričio 6 d. startuosiančiame Europos šalių kino forume „Scanorama“ šiemet jų – kaip niekad daug.
Dvigubai didesnis studijos plotas, 5 žemynų virtuves atstovaujančių 10-ies virtuvės šefų komanda ir moderniausia šalyje virtuvės įranga – taip auksinio rudens sezoną pasitiko oficialų atidarymą surengusi didžiausia Lietuvoje kulinarinė studija ČIOP ČIOP.
Išvykę į užsienį, mėgaujamės įspūdžiais ir vaizdais, ilsimės ir atsipalaiduojame. Tačiau neatsižvelgus į lankomose šalyse svarbius papročius, tam tikrus „nerašytus įstatymus“, galima patekti į nesmagias situacijas.
Užburiantys kalnų, žaliuojančių miškų masyvų ir laukų, šimtmečius menančių istorinių gruzinų architektūros paminklų vaizdai – tai tik maža dalis fotografo Martyno Siruso nuotraukų, kurias nuo šios savaitės gali pamatyti Vilniuje vykstančios parodos „Borjomi Odisėja: Žemės kelionė Gruzijoje“ lankytojai.
Praėjusių metų pavasarį fotografas keliautojas M. Sirusas dvi savaites pažino Gruziją, o dabar dalinasi įspūdingiausiais kelionės vaizdais bei akimirkomis, kuriuos pavyko užfiksuoti nuotraukose.
„Gruzija yra natūralaus grožio šalis, kurioje yra visko, ko gali trokšti įspūdingų vaizdų ištroškę žmonės: žalumoje paskendusių kalnų ir slėnių, krištolo tyrumo upių ir ežerų, jūros pakrančių ir nuostabių istorinių statinių. Norėtume, kad kuo daugiau lietuvių susipažintu su kerinčiu Gruzijos grožiu, todėl nusprendėme organizuoti būtent lietuvių fotografo užfiksuotų Gruzijos vaizdų parodą Lietuvoje“, – sako Lietuvoje įsikūrusios „Borjomi“ atstovybės generalinis direktorius Irakli Bokuchava.
M. Sirusas teigia, kad Gruzija yra tikras perlas ne tik keliautojams, bet ir efektingų kadrų ieškantiems fotografams. Jų kelionės metu M. Sirusas padarė kelis tūkstančius. Parodos „Borjomi Odisėja: Žemės kelionė Gruzijoje“ ekspozicija talpina 20 atrinktų nuotraukų, geriausiai atspindinčių skirtingus Gruzijos kraštovaizdžio ir gruzinų gyvenimo aspektus.
„Viskas šioje šalyje dvelkia autentika ir natūralumu. Nuoširdžios gruzinų šypsenos ir svetingumas užsieniečiams, ypatingai lietuviams, yra neatsiejama šios šalies dalis. Tikiuosi, kad mano darbai padės lietuviams dar labiau pažinti jiems artimą ir draugišką Gruziją“, – sako M. Sirusas.
M. Siruso darbų parodą galima pamatyti Vilniuje įsikūrusiame prekybos centre „Europa“. Nuotraukos bus eksponuojamos iki birželio vidurio.
Vėliau paroda bus perkelta į kitus didžiausius Lietuvos miestus − Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį.
M. Siruso kelionė Gruzijoje buvo gruziniško natūralaus mineralinio vandens „Borjomi“ iniciatyva įgyvendinto aktyvaus laisvalaikio projekto „Borjomi Odisėja“ dalis. „Borjomi Odisėją“ sudarė keturios kelionės, pavadintos pagal gamtos stichijas – Žemę, Vandenį, Orą ir Ugnį.
Lietuviškojo Magelano didžioji septyniukė
Probotis Diafimisis
Dainius Kinderis. Valgis. Meilė. Dvasia: 7 šalys, į kurias norisi grįžti. Dailininkas Ričardas Toliušis. – Vilnius: Metodika, 2012.
Dainius Kinderis – vienas žymiausių nūdienos lietuvių keliauninkų, leidžiantis knygas su prisiminimais beigi patarimais. Pirmosios dvi jo knygos buvo kiek konkretesnės – „Atgal į Afriką“ (Tyto alba, 2008) ir „Filipinai. Ugnies Žiedo kerai“ (Metodika, 2011).
Pirmiausia turbūt reikėtų priminti maloningajam skaitytojui, kad D.Kinderis – rimtas keliautojas, aktyviai pasaulį maišantis nuo 1998-ųjų ir, kaip sako knygą išleidusios leidyklos „Metodika“ atstovai, „knyga, kaip ir autorius, pilni jaunatviško entuziazmo, noro pamatyti ir patirti – tai tikrai pliusas“. Aplankė apie šimtą šalių. 2006 metais pelnė pirmojo Lietuvos Magelano vardą (priminsiu, jog Fernão de Magalhães arba Ferdinandas Magellanas, 1480-1521, į istoriją įėjo, nes 1519-1522 m. pirmasis iš Atlanto vandenyno nuplaukė į Ramujį, kuriame esančiuose Filipinuose Maktano mūšio metu salos valdovo Lapu-Lapu vadovaujamų karių buvo nužudytas; įdomu tai, kad Lapu-Lapu, laikomas nacionaliniu didvyriu Filipinuose, buvo pirmasis žmogus, išdrįsęs pasipriešinti kolonistams; taigi taip ir nesuprantu, už ką D.Kinderis gavo apdovanojimą, ir ar suvokia, kokią „karmą“ prisiėmė – neduok Dieve, suvalgys jį kokie Vanuatu kanibalai).
O knyga – gražiai iliustruota (ir spalvotai, ir ne), apie 200 puslapių apimties, blizgioji (žodis „gliancinė“ lyg ir draudžiamas). Smagus jos pavartymas ir paskaitinėjimas primena JAV prie gydytojų kabinetų paliktus „National Geographic“ žurnalus, kurie ramina nervus.
Autorius pažymi, kad „šioje knygoje sudėtos trumpos kelionių esė – prisiminimai ir pastebėjimai iš visų išvykų nuo 2002-ųjų iki pat dabar. Mano svajonių Amerika – visų kelionių ir atradimų pradžia, šalta ir balta Rusijos šiaurė – išbandymų metas, netikėtumų virtinė Afrikoje ir paskutinės kelionės po Azijos Taivaną ir Šri Lanką, kur daugiau tikslų nei smalsumo. (…) Tikiuosi, kad perskaitę knygą (…) išsirinksite bent vieną iš septynių mano mėgstamiausių kelionių marštutų“ (p. 5-6). Keliautojų Lietuvoje yra daug (nors daugelis žmonių gyvena ant skurdo ribos ar žemiau jos), tačiau susidaro įspūdis, kad yra tokių keliautojų, kurie ne tik išmaišo pusę pasaulio, bet ir sugeba įdomiai užrašyti savo įspūdžius.
Šoje knygoje tikrai pasisemsite ne tik „vikipedinių“ žinių, nes autorius turi savo humoro gyslelę, įdomų požiūrį, nemažą patirtį, o ir nuotraukos įkvėps aplankyti, tarkim, Kaukazą (Gruziją), Maroką, Rytų Afriką, Kolos pusiasalį, Šri Lanką, Taivaną ar net JAV.
Pabaigai norėčiau padaryti šiokias tokias išvadas apie lietuvių kelionių literatūrą. Be abejonės, išsamesnė jos analizė reikalauja atskiro straipsnio, tačiau paminėsiu, jog, mano suvokimu, Lietuvoje esama trijų tipų keliautojų (atleiskite, jei ką pamiršau paminėti) knygų. Pirmasis – tai keliautojo profesionalo patarimai (Alphonso Lingio, Jurgos Ivanauskaitės, Algimanto Čekuolio, Igno Staškevičiaus, Dianos Mickevičienės, Gerimanto Statinio), kuriais vargu ar verta suabejoti. Antrasis tipas – tai keliautojų neprofesionalų (teneįsižeidžia jie – turiu galvoje, jog kelionė jiems nėra tikslas savaime), tačiau įdomių žmonių su įdomiomis biografijomis knygos (Mariaus Abramavičiaus-Neboisia knygos apie Iraną, Gruziją, dabar Marius rašo trečiąją knygą; Algirdo Knystauto „virusai“, užkrečiantys ne tik noru keliauti, bet ir puoselėti gamtą, Almanto Samalavičiaus kelionių apybraižos). Trečiasis tipas – tai žmonės-„keliautojai mėgėjai“, kurie tiesiog parašė knygą apie kelionę (tai nereiškia, kad blogą – priešingai, dažnai netgi labai gerą; tarp jų būtų Norbertas Penkaitis, šią vasarą „Pekino dienoraščius“ besiruošianti išleisti Vaiva Grainytė, Kazys Almenas, Eglė Aukštikalnytė-Hansen, Kristina Stalnionytė, Kęstutis Marčiulynas, arba budistų vienuolis Bo Haeng Sunim; naujas reiškinys – mėgėjai, siūlantys pigų kelionės variantą, tokie, kaip jaunasis Makalius, pagarsėjęs ne tik savo televizijos laida, bet jau ir išleista knyga). Dar yra visokie užkalniai, kurie leidžia „kelionių knygas“ su neslepiamu tikslu – užsidirbti, o jose išties nieko įdomaus nerasi. Džiaugiuosi, kad D.Kinderio knygą galima priskirti antrajam tipui, – su viltimi, kad po kelerių metų jis užkops į pirmąją pakopą.
Gruziniško mineralinio vandens „Borjomi“ atstovybės Lietuvoje „IDS Borjomi – Europe“ iniciatyva startavo aktyvaus laisvalaikio projektas „Borjomi Odisėja“. Ją sudarys keturios kelionės, pavadintos pagal gamtos stichijas – žemę, vandenį, orą ir ugnį. Pirmąją – žemės – kelionę šį savaitgalį Gruzijoje pradėjo fotografas ir keliautojas Martynas Sirusas.
Pasak Lietuvoje įsikūrusios „IDS Borjomi Europe“ generalinio direktoriaus Irakli Bokuchava, būdamas aktyvaus laisvalaikio partneris, „Borjomi“ skatina žmones aktyviai leisti laiką, keliauti, atrasti ir pažinti naujas vietas, žmones bei kultūras.
I. Bokuchava teigimu, nors žemės stichijos kelionė jau prasidėjo, o vandens – suplanuota, oro ir ugnies „Borjomi Odisėjos“ ambasadoriais gali tapti visi norintys aktyviai keliauti žmonės. Anot I. Bokuchava, įdomiausios kelionės galės tapti „Borjomi Odisėjos“ dalimi.
„Tikimės, kad „Borjomi Odisėja“ įkvėps žmones įgyvendinti jų svajones – automobiliu nuvykti į tolimą šalį, įkopti į svajonių kalną ar kad ir baidare perplaukti pamėgtą ežerą. „Borjomi“ nuosekliai rėmė ir rems aktyvų laiko leidimą, nes jis suteikia laisvės pojūtį ir praplečia akiratį“, – sako „IDS Borjomi – Europe“ vadovas.
Simboliška – pirmoji „Borjomi Odisėjos“ kelionė prasidėjo „Borjomi“ gimtinėje – Gruzijoje. Fotografas M. Sirusas per 14 dienų planuoja aplankyti gražiausias Gruzijos vietas. Pasak M. Siruso, fotoaparatu įamžintos kelionės akimirkos vienoje gražiausių Gruzijos vietų – Borjomi slėnyje – vėliau bus eksponuojamos per Lietuvą keliausiančioje nuotraukų parodoje.
„Dėl pirmosios „Borjomi Odisėjos“ kelionės vietos pasirinkimo nekilo abejonių. Lietuvių mylima Gruzija keliautojams yra viena nuostabiausių ir svetingiausių šalių. Švarus oras ir vanduo, gražūs kalnų peizažai ir vietos gyventojų nuoširdumas traukia į šią vietą daugelį aktyvių keliautojų“, – sako M. Sirusas.
Antroji „Borjomi Odisėjos“ kelionė – vandens stichijos – jachta vyks Viduržemio jūroje. Iš lietuvių sudarytos jachtos ekipažas planuoja aplankyti gražiausias Graikijos salas.
„Borjomi“ žada savo „Facebook“ puslapio narius informuoti, kaip seksis keturių „Borjomi Odisėjos“ kelionių dalyviams įveikti žemės, vandens, oro ir ugnies stichijas.
Gruzijoje išgaunamo natūralaus vulkaninės kilmės mineralinis vanduo „Borjomi“ eksportuojamas 33 šalyse, tarp kurių JAV, Kanada, Pietų Korėja, Baltijos šalys, Čekija, Didžioji Britanija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir kitos pasaulio šalis. Vienam seniausių ir sėkmingiausių Gruzijos verslui pernai sukako 120 metų. 2008 m. įkurta „IDS Borjomi Europe” yra oficiali „Borjomi“ prekės ženklo atstovybė Europoje.