Search Results for: "karo dievas"
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Vilniaus publikai buvo pristatytas naujausias režisieriaus ir aktoriaus Dainiau Kazlausko darbas – spektaklis „Karo dievas“. Praėjus žiūrovų liaupses jau pelniusiai spektaklio premjerai, pats režisierius gerų žodžių negaili vaidmenis sukūrusiems aktoriams – Viktorijai Kuodytei, Aurelijai Tamulytei, Giedriui Savickui ir Dariui Gumauskui.
Vasario 16 d. „Idioteatras“ pristato Dainiaus Kazlausko režisuotą spektaklį „Karo dievas“, pastatytą pagal prancūzų dramaturgės Yasminos Rezos pjesę Le Dieu du Carnage (liet. „Skerdynių dievas“). Plačiau apie tai pati kūrinio autorė
Dainiaus Kazlausko režisuotas spektaklis „Karo dievas“ vaizduoja dviejų kaimynystėje gyvenančių šeimų santykius, kurie į dienos šviesą išlenda Rejams (Aurelija Tamulytė ir Darius Gumauskas) užsukus į svečius pas Uljė (Viktorija Kuodytė ir Giedrius Savickas). Susitikę ir tik ką susipažinę kaimynai, siekia išsiaiškinti tarp jų vaikų kilusį incidentą – vienas berniukas kitam trenkė lazda ir išmušė porą dantų. Tačiau viešnagei įsibėgint, obuolių pyragą ir kavą pakeičia romas…
Kreipiamės į tuos, kurie visad laukia penktadienio vakaro, kuomet galės pailsėti, išsikrauti ir pasisemti naujos energijos. Mes irgi Jo laukiame – visai kitokio, spalvingo, kultūringai nutrūktgalviško, vien tik studentų organizuojamo ir kartą per metus tevykstančio penktadienio vakaro. Vakaro, kai kartu su kitais pora tūkstančių žmonių susirinksime į Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dienų uždaromąjį renginį, roko operą „Dievas iš mašinos“.
Kuo skiriasi makaronų „kabinimas“ nuo makaronų valgymo? Pirmuoju atveju tenka meluoti ir galite už tai kažkada patekti į pragarą… Antruoju atveju, ypač jeigu patys gaminsitės makaronus su įvairiausiais prieskoniais ir padažais, pasistengę pateksite į skonių rojų. Neveltui dėl šio paprasto patiekalo iš miltų ir vandens kilmės ginčijasi net trys tautos − kinai, italai ir arabai…
Makaronų istorijos žinovai vis dėlto gana atkakliai tvirtina, kad jie atsirado senovės Kinijoje, − ten rasti seniausi makaronų pavyzdžiai (datuojami apie 3000 m. pr.Kr.). Etruskų kapų piešiniuose 4 a.pr.Kr. pavaizduoti vietiniai, gaminantys tai, kas labiausiai panašu į makaronus. Vadinami lakštiniais rytietiški makaronai iš Kinijos paplito į Tibetą, Pietryčių ir Vidurinę Aziją. Į Italiją lakštiniai greičiausiai atkeliavo XIII amžiuje keliautojo Marko Polo dėka, europietiški makaronai imti vadinti pasta.
Beje, pirmosios užuominos apie spagečius randamos graikų mitologijoje, kur pasakojama, kad graikų dievas Vulkanas išrado prietaisą, gaminantį juosteles iš tešlos… Pirmasis makaronų “mašiną” į Ameriką atvežė Tomas Džefersonas, grįžęs iš Prancūzijos, kur dirbo ambasadoriumi. 1848 m. Brukline atidarytas pirmasis makaronų fabrikas. Dabar populiariausi makaronai iš kvietinių miltų, tik jų formų yra keli šimtai rūšių…
Įvairiausiose pasaulio šalyse šis paprastas produktas iš mitų ir vandens, derinamas su skirtingais komponentais, prieskoniais, padažais, tampa netgi gurmaniškos virtuvės dalimi. Makaronai simbolizuoja tai, kas paprasta. Tačiau prie to paprastumo priderinus kiek spalvingesnius ir įdomesnius dalykus, gauname skanių patiekalų gamą. Patogu tai, kad įvairiausius skonius galime išgauti tiesiog namuose.
„Makaronai yra pigus ir patogus kulinariniams eksperimentams produktas. Pavyzdžiui, makaronų salotas su šaltai rūkytu kumpiu ir saulėje džiovintais pomidorais galite ruošti pagardindami akmens ir jūros druska (į jos sudėtį įeina geležies turtinga rožinės spalvos druska iš Himalajų ir rausva jūros druska iš Havajų) ir prieskoniais „Pasta Basilico“. Prie spagečių su kaparių padažu puikiai tiktų prieskoniai „Pasta Rossa“, o makaronų vamzdeliai su jautienos įdaru skaniausi su makaronų prieskoniais“, − pataria „Santa Maria“ rinkodaros vadovė Dainė Žalaitė.
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose gegužės 18 dieną įvyks islandų animacinio 3D filmo „Legendinis vikingas Toras“ premjera. Septynerius metus režisieriaus Oskaro Jonassono kruopščiai kurtas filmas tapo brangiausiu Islandijos kada nors sukurtu kino produktu – filmo biudžetas siekia 30 milijonų eurų. Šiaurės šalių mitologija paremtą filmą lietuvių publikai įgarsino būrys įžymybių.
Lietuvoje charizmatiškais personažais pasiryžo pavirsti animacinio kino gerbėjams jau pažįstami ir nauji balsai. Pagrindiniu herojumi kalviu Toru tapo Leonardas Pobedonoscevas, rūpestinga jo mama – Larisa Kalpokaitė, Toro ginklą prieš požemių milžinus – draugišką kalbantį kūjį, įkūnijo aktorius Ramūnas Cicėnas, o piktąją požemių valdovę įgarsino Kristina Kazlauskaitė. Kiti herojai prabilo Neringos Nekrašiūtės, Gedimino Girdvainio, Vaidoto Martinaičio, Giedriaus Arbačiausko balsais. Netikėtame amplua taip pat debiutavo Oksana Pikul – ji įgarsino koketišką meilės ir karo deivę Frėją.
Gyvenimo kelio patarimų neklausančio Toro rūpestinga mama Larisa Kalpokaitė juokauja, kad su visais sūnumis problemos tos pačios. „Nieko naujo po šia žeme,“ – juokiasi L. Kalpokaitė. „Viskas labai gyvenimiška, su gera humoro doze. Mano personažas – labai žavi moteriškė, man jis labai patiko.“
Kristina Kazlauskaitė mano, kad jos įgarsinta neigiama herojė – požemių valdovė Hela, vaikų neišgąsdins, o, priešingai, prajuokins. „Vaikams gąsdinti ji tinkama nebent išvaizda,“ – juokiasi K. Kazlauskaitė. Nuolat milžinų gaujos lydima liesoji Hela jodinėja ant balto vilko, kuris taip pat tik iš pirmo žvilgsnio atrodo piktas.
Oksaną Pikul jos įgarsinta meilės ir karo deivė nustebino teigiamumu. „Mažos šviesiaplaukės mergaitės drąsa, ryžtingumas, užslėptas ramumas, ryžtas kariauti… Graži, karinga, teigiama – visos šios savybės man labiausiai paliko įspūdį. Pradžioje pamaniau, kad tai turėtų būti piktokas personažas. Vėliau labai maloniai nustebau.“
Įvairiose pasaulio šalyse įvykusios „Legendinis vikingas Toras“ premjeros pasižymi gausiu lankomumu. Pavyzdžiui, animacinių filmų žanrą mėgstančioje Pietų Korėjoje per pirmąjį filmo rodymo savaitgalį jį pamatyti suskubo net 200 tūkstančių žmonių ir lankomumu šis filmas aplenkė tuo pat metu rodytus filmus „Karo Dievas“ ar „Linksmosios pėdutės 2“.
Apie filmą
Animacinis 3D filmas „Legendinis vikingas Toras“ paremtas ne išgalvota istorija, o Šiaurės šalių mitologija. Filme pasakojama apie mažame miestelyje augantį paauglį Torą, kuris pasirodo esąs Valhalos dievų karaliaus Odino sūnus, norintis būti kariu ir nugalėti požemių pabaisas. Linksmybės prasideda, kai Toro rankose atsiduria stebuklingas kūjis, kuris ne tik suteikia jaunajam kalviui galiūno jėgų, bet ir geba bei mėgsta kalbėti – nešykšti Torui naudingų patarimų.
Teatro ir klasikinės muzikos gidas www.teatrai.lt artėjančios Tarptautinės teatro dienos proga jau antrą kartą skelbia iniciatyvą – „Kviečiu tave į teatrą“. Teatro savaitės, kuri prasideda jau šiandien, kovo 26 d., ir tęsis iki balandžio 1 d., metu Lietuvos žiūrovai turės unikalią galimybę išskirtinėmis sąlygomis išvysti norimus spektaklius.
Prie Teatro savaitės akcijos „Kviečiu tave į teatrą“ prisijungė 12 organizatorių, kurie visą savaitę siūlys įsigyti 2 bilietus už 1 kainą į daugiau nei 50 jų šį pavasarį rodomų spektaklių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Marijampolėje. Bilietus į visus renginius bus galima įsigyti internetu arba „Tiketos“ kasose.
„Šiemet mūsų akcijos „Kviečiu tave į teatrą“ repertuaras ženkliai išsiplėtė. Pernai siūlėme įsigyti bilietus į 31 spektaklį, o šiemet jų jau kone dvigubai daugiau – 55. Be to, šiemet akcija pirmą kartą galės pasinaudoti ne tik didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai, bet ir panevėžiečiai bei marijampoliečiai“, – išaugusiu projektu džiaugiasi Teatrai.lt projekto vadovas Juras Vėželis.
Akcijos „Kviečiu tave į teatrą“ tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į teatrus, jų rodomus spektaklius bei sudaryti palankias sąlygas spektaklius pamatyti teatro mėgėjams bei paskatinti teatro duris praverti spektaklių vengiančią publiką.
„Džiaugiuosi, jog Teatro savaitė ir jos dėka atsiradusi akcija „Kviečiu tave į teatrą“ tampa kasmetine. Praėjusiais metais pirmą kartą surengta akcija mus nustebino savo rezultatais, todėl tikimės, jog šiemet norinčių pakviesti savo artimą į teatrą bus dar daugiau. Norime, kad Teatro diena taptų dar gražesnė ir prasmingesnė“, – sako J. Vėželis.
Pasak prie akcijos prisijungusio „Idioteatro“ prodiuserio Donato Tarasevičiaus, Teatro diena yra gražiausia, kas yra teatre. „Viskas, kas tą dieną vyksta – įvairūs renginiai, specialūs pasirodymai, apdovanojimai – yra nuostabu ir labai pakylėja tiek patį teatrą, tiek teatro žmones. Tai diena, kuri atitolina mus, dirbančius teatre, nuo kasdienybės ir bent tą dieną priverčia patikėti, kad su teatru Lietuvoje yra viskas gerai“, – teigia D. Tarasevičius.
Šių metų akcijos dalyvių sąraše galima rasti tiek teatro grandus – „Oskaro Koršunovo teatrą“, „Keistuolių teatrą“, Cezario Graužinio vadovaujamą „Cezario grupę“, tiek jaunesnius kūrėjus – „Stalo teatrą“, „Idioteatrą“, teatrą „Laimingi žmonės“ ir kt. Be to, akcijoje dalyvauja spektakliai ne tik suaugusiems, bet ir vaikams.
Spektaklių repertuare puikuojasi tiek visiems gerai žinomi ir klasika tapę spektakliai, tiek dar nenugludintos premjeros. Prie akcijos jungiasi „Oskaro Koršunovo teatro“ „Romeo ir Džiuljetos“ istorija, „Miranda“; „Keistuolių teatro“ „Gerbiami piliečiai“, „Vasarotojai“, „Juokdario mirtis arba kas nužudė Šekspyrą“ bei keletas vaikams skirtų spektaklių; „Cezario grupės“ „Lai lai lai“, „Nutolę toliai“, „Drąsi šalis“, „Viskas arba nieko“; „Idioteatro“ premjera „Karo dievas“, „Menas“, „Ša, kalba mamos“; teatro „Laimingi žmonės“ „Vietų nėra“, „Kitais metais, tuo pačiu laiku“, „Atėjau, pamačiau, nugalėjau“; „Menų spaustuvės“ „Sibilė“, „Stebuklingas medis“, „Feel-link“; „Užupio teatro“ „Skapeno klastos“, „Hirosima, mano meile“; „Kauno mažojo teatro“ „Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės“, „Mario Fratti sesuo“, „Žmogus medyje“; „Teatro klubo“ „Šeimos patarėjas“, „Meilė Paryžiuje“, „Jasekas“ ir kt.
Praėjusiais metais į 31 akcijoje „Pakviesk mane į teatrą“ dalyvavusį spektaklį žiūrovai įsigijo daugiau nei 1300 bilietų.
Nors už lango dar pilna neištirpusio sniego, su kiekviena saulėta diena, kiekvienu paukštelio čirptelėjimu ir platesne šypsena praeivio veide ateina pavasaris. O kartu ir ta diena, kuomet gatves užplūsta tulpėmis nešini žmonės – kovo 8-oji, Tarptautinė moters diena. Ta proga nusprendėme paklausti Idioteatro vyrų, ką jie galvoja apie šią šventę.
Teatro režisierius ir vienas iš urvinių Dainius Kazlauskas mano, jog kovo 8-oji neturėtų būti išskirtinė diena: „Tradiciniam vyrui tai gal ir šventė. Tačiau jei esi netradicinis, turėtum ją švęsti kasdien. Pas mus visos šventės liūdnos, mes vis gedim. Tegul ši diena simbolizuoja kažką pozityvesnio ir tegul tas pozityvumas pasireiškia kasdien“. Paprašytas įsijausti į moters vaidmenį ir pasvajoti, kokio sveikinimo Moters dienos proga norėtų sulaukti, D. Kazlauskas lieka ištikimas savo nuomonei: „Norėčiau, kad vyras sveikintų tada, kada jis nori ir galvoja, kad reikia parodyti dėmesį“.
Dainiaus Kazlausko bendražygis spektaklyje „Urvinis žmogus“ Darius Meškauskas ir galvoja panašiai: „Kovo kovo 8-oji neturėtų būti apibrėžta kalendoriuje raudonu skrituliuku. Nereikia ieškoti progų parodyti moterims dėmesį, tai galima daryti visada“. Pats aktorius teigia sveikinantis visas jam svarbias moteris – ar tai būtų žmona, mama, senelė ar bendradarbė, tačiau nemato prasmės šia proga dovanoti dovanų: „Nemanau, kad tai ta šventė, kai svarbi materialioji dovanos pusė. Daug svarbiau dėmesys“.
Spektaklyje „Boeing Boeing“ trijų meilužių dėmesiu besimėgaujantis Leonardas Pobedonoscevas paklaustas apie kovo 8-ąją surimtėja: „Mano draugų tarpe yra tokių, kurie į šią šventę nekreipia domesio, atseit, sovietinė šventė ir t.t. Aš augau šeimoje, kur moteris yra gerbiama, taigi iki šiol paminėti šią dieną man yra svarbi tradicija“. Romantiškų idėjų nestokojantis aktorius teigia, kad būdamas moterimi iš vyro nereikalautų nuskinti jam žvaigždžių: „Šiltas bučinys, apkabinimas, trumpa frazė „Myliu, sveikinu ir džiaugiuos, kad esi“ būtų gražu“. Lietuvos moterims Leo linki atrasti arba išsaugoti vyrą, kuris galėtų būti gyvenimo ramsčiu, draugu, išklausytų ir paguostų. „Svarbiausia tikėti, kad jis yra“,- teigia aktorius.
Darius Gumauskas, spektaklyje „Karo dievas“ atliekantis šalto ir su moterimis nesiskaitančio advokato vaidmenį, realybėje yra tikra priešingybė. „Kovo 8-ąją atsimenu kaip raudonų gėlių kupiną dieną. Sovietų sąjungoje ši šventė buvo labai svarbi, todėl sveikindavom visas moteris – mamas, mokytojas, klasės mergaites… Šiuo metu kai kuriems ji sukelia nemalonią nostalgiją, tačiau man ji liko kažkokia gera, graži, tai ir miniu – paskambinu mamai, kolegėms padovanoju gėlių“,- sako aktorius. „Kiek pastebėjau, ištikimiausias teatro žiūrovas yra moteris. Dažnai matosi, kad vyras yra tiesiog atitemptas į teatrą savo moters. Todėl norėčiau padėkoti moterims, kad jos šviečia savo antrąsias puses ir palinkėti stiprybės“,- nuoširdų ir šmaikštų palinkėjimą išsakė D. Gumauskas.
O kas galėtų iškalbingiau pasisakyti Moters dienos klausimu, jei ne Intymios vyrų trupės „Erelis“ nariai? Štai Darius Miniotas turi savo versiją, iš kur atsirado ši šventė: „Sėdėjo Roza Liuksemburg ir Klara Cetkin kartu, sako „Kažkaip čia nuobodoka… Kokia rytoj diena, kovo 8? Pasidarom sau šventę!” Ir pasidarė, bet iš to laimėjo visos“. Andrius Kaniava, paklaustas, ką šiuolaikiniam vyrui reiškia Moters diena, griežtai atsako: „Šiaip tai proga aktuali tiems, kurie neužsiima moters aukštinimu kiekvieną dieną. Tai, kad nepervargtų aukštindami moterį, jie išsirinko vieną dieną ir viskas“. Pasidomėjus, kokiais būdais patys ereliai aukština sau brangias moteris, choru atsako: „Sveikinam, tik jau ne su tulpėm ar šokoladais. Mes kviečiam jas į savo koncertus“. „Kaip norėčiau, kad vieną kartą vien tik moterys ateitų į mūsų koncertą… Čia būtų tikras jų išaukštinimas, įsimintinai jas pasveikintume. O vyrai tegu laukia rūbinėje. Prilenda vyrų į salę, žinai, nei šis, nei tas“,- norais dalinasi Robertas Aleksaitis. Aktoriai, paklausti kokio pasveikinimu tikėtųsi būdami moterimis, nesikuklina: „Jei žinočiau, kad koncertuoja grupė „Erelis“ tikrai norėčiau nueiti“,- Andrius Kaniava paslaptingai šypteli. „Intymi moterų trupė „Lazdynų pelėda“ irgi būtų neblogai“,- visus prajuokina R. Aleksaitis. Dėl palinkėjimo Lietuvos moterims trupė ne itin sutarė – Darius Miniotas moterims linkėjo pinigų, Robertas Aleksaitis – nepriklausomybės, o Darius Auželis – nepriklausomybės nuo pinigų.
Be penkių minučių pavasarį „Idioteatras“ pasitinka žiūrovams jau pažįstamais ir visiškai naujais spektakliais. Nuo kovo pradžios iki vidurio Vilniaus ir Kauno žiūrovai turės galimybę pamatyti ne tik kultinį „Urvinį žmogų“, terapeutinių galių turintį spektaklį „Ša, kalba mamos“ ar (ne)komediją „Menas“. Scenoje pasirodys tarsi feniksas iš pelenų po 25 metų pakilusi Intymi vyrų trupę „Erelis“ bei visiškai naujas „Idioteatro“ ir teatrai.lt bendras projektas – spektaklis „Karo dievas“.
Vasario 16-ją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, publikai buvo pristatytas naujausias Dainiaus Kazlausko režisuotas spektaklis „Karo dievas“, kuriame vaidmenis atliko žinomi aktoriai Giedrius Savickas, Darius Gumauskas, Viktorija Kuodytė ir Aurelija Tamulytė. Tamsiąją žmogaus pusę pasiryžęs atskleisti režisierius apie pagrindinę spektaklio idėją kalbėjo taip: „Kur yra žmogus, ten visada bus karas. Žmogus yra labai individualus, egoistiškas, susikoncentravęs į savo asmeninius tikslus. Susitikus dviems tokiems, įvyksta nesusipratimai idėjiniame, buitiniame ar kituose lygmenyse, lengvai peraugantys į karą“. „Karo dievas“ (Le Dieu du Carnage) – naujausias prancūzų dramaturgės Yasminos Rezos kūrinys. Šios pjesės veiksmas sukasi apie dvi viduriniosios klasės poras (Rėjus ir Uljė), susitinkančias aptarti tarp jų vaikų įvykusias muštynes. Tai tariamai civilizuotas, išorinio manieringumo ir buržuaziško mandagumo pridengtas susitikimas, eigoje peraugantis į tragikomišką mizansceną, pilną apsižodžiavimo ir paniekos vieni kitiems.
Sausio mėnesį scenoje atgimusi ir po Lietuvą pagastroliavusi Intymi vyrų trupė „Erelis“, kovo mėnesį surengs dar vieną pasirodymą Vilniuje. Trupės sudėtis – tokia pati, kaip ir prieš 25 metus: Aidas Giniotis, Andrius Kaniava, Darius Auželis, varnos Albertinos fizinis pavidalas Robertas Aleksaitis ir vienas pagrindinių keistuoliškų idėjų generatorius Darius Miniotas. „Keistuolių“ veteranai žiūrovams pristatys ne tik jau pažįstamą oratoriją „Brisiaus galas“, operą-kantatą „Sakmė pagal Juzą“, bet ir naują spektaklio dalį „Sigutė“. Paklausti, ar tai nebus paskutinis „Erelio“ pasirodymas, aktoriai atsako: „Kai nebepatiks visiems būti kartu, neberengsime net jubiliejinių pasirodymų. O dabar esame vienas kito taip išsiilgę, kad vėl kartu uždainuoti yra vienas malonumas.“
Į sceną po trumpos pertraukos grįžta ir subtilaus humoro spektaklis „Menas“, pelnęs pjesės autorei Yasminai Rezai pasaulinę šlovę. Pati kūrėja šią pjesę vadina tragikomedija, nes iš tiesų, ar gali būti tragikomiškesnė situacija, nei penkiolikos metų draugystės „stažą“ turinčių draugų ginčas dėl įsitikinimų? Ginčo pretekstas – visiškai balta drobė, įsigyta už 200 000 Prancūzijos frankų. Draugystės pamatus spektaklyje klibina aktoriai Darius Meškauskas, Arūnas Sakalauskas bei laidos „Dar pažiūrėsim“ žvaigždė Giedrius Savickas. Nuo „Meno“ premjeros iki dabar tarp žiūrovų netyla nesutarimai – geras tas spektaklis, ar blogas. Aišku viena – abejingų jis nepalieka, o vertinimas priklauso tik nuo paties stebėtojo.
„Idioteatro“ artileriją užbaigia spektakliai veteranai – kartu su „Keistuolių“ teatru pastatytas „Ša, kalba mamos“ bei kultinė komedija „Urvinis žmogus“. Mamos, mamoms, apie mamas šešių žavių aktorių G. Ryškuvienės, R. Dominaitytės, A. Vilutytės, L. Budzeikaitės, S. Degutytės ir K. Maruševičiūtės lūpomis. O vyras, vyrams, tačiau ne tik apie juos – komedijoje „Urvinis žmogus“. Nuo premjeros 2005 metais urvinio pažiūrėti susirenka pilnos salės – tokio populiarumo priežastys paaiškėja tik pamačius spektaklį.
„Karo dievas“
kovo 4 d. Kauno „Girstučio“ kultūros rūmuose, 18:00 val.
kovo 8 d. koncertų ir teatro salėje „MINI“ (Siemens arenoje), 19:00 val.
Intymi vyrų trupė „Erelis“
kovo 12 d. Vilniaus „Keistuolių“ teatre, 19:00 val.
„Menas“
kovo 13 d. koncertų ir teatro salėje „MINI“ (Siemens arenoje), 19:00 val.
„Ša, kalba mamos“
Vilniaus „Keistuolių“ teatre, 19:00 val.
„Urvinis žmogus“
kovo 14 d. Vilniaus klube „New York“, 20:00 val., vaid. D. Kazlalauskas
kovo 15 d. Kauno „Girstučio“ kultūros rūmuose, 18:00 val., vaid. D. Meškauskas.
Daugiau informacijos apie spektaklius rasite „Idioteatro“ puslapyje www.idioteatras.lt.
Iki dar vieno talentingo Lietuvos aktoriaus ir režisieriaus Dainiaus Kazlausko režisuoto spektaklio „Karo dievas“ premjeros liko vos savaitė. Šis spektaklis bus jau antrasis jo kūdikis pastatytas pagal jaunosios kartos prancūzų dramaturgės Yasminos Rezos pjesę. Pirmasis, pasakojantis apie trijų draugų draugystę, buvo „Menas“.
„Karo dievo“ komandai, aktoriams Giedriui Savickui, Dariui Gumauskui, Aurelijai Tamulytei, Viktorijai Kuodytei, intensyviai plušant ir gludinant vaidmenis, spektaklio režisierius D. Kazlauskas rado keletą laisvų minučių ir pasidalino mintimis ne tik apie pjesę, bet ir apie mūsų visuomenę, mūsų žmogų.
Ar yra lengviau kurti antrą spektaklį pagal tos pačios autorės pjesę?
Nėra nei lengviau, nei sudėtingiau. Kiekviena pjesė yra unikali. Nesvarbu ar ji to paties autoriaus, ar kito. Tu vis tiek į ją žiūri kaip į atskirą molį, iš kurio tu lipdai spektaklį. Tas pats yra ir su kiekvienu spektakliu ar vaidmeniu. Kiekvienas jų yra unikalus tuo, kad jis yra būtent tuo tavo gyvenimo tarpsniu ir būtent prie tų konkrečių aplinkybių. Jos tampa unikalios, taigi ir sprendimas tampa unikalus. Unikalus ta prasme, kad jis yra vienas ir paskutinis. Yra labai reta žmonių, kurie perstato tą patį spektaklį.
Ką jūs, kaip Dainius Kazlauskas, atradote Y. Rezos pjesėje „Skerdynių dievas“ (originalus pjesės pavadinimas)?
Tai yra nebaigtinis reikalas. Mūsų gyvenimas nėra išbaigtas. Negali teigti, kad tu kažką supratai ar nesupratai. Gyvenimas yra procesas, kurio gale mes mirštam. Ir tada, kada tu jau turėtum suprasti, tu nieko nesupranti, nes tu jau mirei. Tuo viskas ir baigiasi. Bet kokia perskaityta pjesė, bet koks įsigytas daiktas, patirtas nuotykis, įvykis nėra nei svarbesnis, nei nesvarbesnis nei bet kuris kitas. Kiekviena smulkmena mums turi kažkokį poveikį, bet koks jis, aš negaliu dabar pasakyti. Matyt, ilgainiui gyvenime tas poveikis pasirodys. Mes nesuprantame, kaip mūsų pasąmonėje kažkas keičiasi. Mes negalime to įvardinti, nors kažkas vyksta. Dėl to atsiranda nuojauta, intuicija ir panašūs dalykai.
Jūsų režisuojamame naujame spektaklyje vyksta žmonių santykių kova, žmonių asmenybių kova, kodėl žmonės kovoja?
Visi karai yra idėjiniai. Mes tą idėją galime visaip pavadinti – ideologija, požiūriu, tikslais. Pastarieji visada yra labai asmeniški ir jais visada siekiama naudos. Čia visuomet yra ir bus problema. Dėl to išlikti neutraliu yra labai sudėtinga, net nežinau ar išvis yra tokių žmonių. Kiekvieną dieną susiduria skirtingi mūsų požiūriai ir tikslai. Vadinasi, vyksta amžinas karas. Mes galime apsimetinėti, galime užsidėti kaukes, bet esmės tai nekeičia.
Pavyzdžiui, Angelina Jolie, kuri rūpinasi ir augina trečiųjų šalių vaikus. Mes visi suprantame kiek, ko ir dėl ko yra daroma. Bet visi supranta tylomis. O priimk sąlygą, kad ji iš tikro viską daro tik iš gerų paskatų. Pamatysi, jog labai sunkiai tą priimsi. Kodėl? Todėl, kad vis tiek nesuprantame, kad nauda yra visa ko variklis, susijęs su išgyvenimo instinktu. Anksčiau būdavo paprasta – nušauni ir pasiimi, o dabar mes turime teismus ir kitas tarnybas, dėl to atsiranda kiti būdai naudai gauti.
Turbūt tie žmonės, kurie slepia savo vidų, tikrąjį veidą po kaukėmis, nesijaučia lamingi, taigi, koks žmogus yra laimingas ir kaip tokiu būti?
Tas žmogus yra laimingas, kuris niekam nieko neskolingas. O kas tai yra skola? Čia galvoje turiu ne pinigus. Neskolingas žmogus yra laisvas, jis yra laisvas rinktis. Anot religijos, laisvas pasirinkimas yra Dievo dovana. Tačiau būti išties laisvam nėra lengva, bet to siekti aš visiems linkiu. Ir sau linkiu.
Kai esi laisvas, viskas darosi paprasčiau – nereikia spręsti už kitą, nereikia kentėti už kitą. Kiekvienas pats pasirenka savo kelią, o mano pareiga, kuomet statau spektaklį ar kuriu vaidmenį, nėra išmokyti ar išgydyti. Savo baobabus reikia rautis pačiam ir tas, kuris raunasi baobabus, traukia kitus tokius, kurie raunasi baobabus. Bendrauti su bendraminčiais yra lengviau, negu su tais, kurie yra apsileidę. Čia yra kiekvieno žmogaus atsakomybė už savo, bet ne už kito gyvenimą. Vadinasi, ir ne mano atsakomybė yra žiūrovų gyvenimus taisyti arba tvarkyti. Aš tiesiog noriu suteikti galimybę žiūrovui pačiam prisiimti atsakomybę. Tai yra priežastis, kodėl „Karo dieve“ aš nusprendžiau nieko neteigti. Išvadas pasidaryti paliksiu pačiam žiūrovui.
„Idioteatro“ kartu su teatrų gidu teatrai.lt statomo spektaklio „Karo dievas“ premjera jau vasario 16 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje įsikūrusioje MINI teatro ir koncertų salėje (įėjimas pro BMW klubą). Bilietus į spektaklį platina „Tiketa“.