Search Results for: "kareiviai"
Antrojo pasaulinio karo metu daugelis vokiečių kareivių kartu su savimi nešiodavosi nuo ekipiruotės neatskiriamą daiktą – kavamalę. Kavamalė buvo maža, pritaikyta transportavimui. Plieninė dėžutė su rankena ant viršaus ir talpa apačioje buvo pritaikyta greitam sumontavimui ir išmontavimui vietoje. Europiečių meilė kavai buvo tokia stipri, kad pasibaigus karui atsiradęs metalo trūkumas nesustabdė kavamalių ir skrudintuvų gamybos. Sprendžiant metalo trūkumo klausimą – dalis amunicijos būdavo išlydoma ir perdirbama į kavos gaminimo prietaisus.
Mūsų niekas neįtikins, jog karas – normalus ir būtinas reiškinys žmonijos istorijoje. Normalu ir būtina žmonėms yra meilė, šeima, draugystė. Parodoksalu, jog karas kartais padeda tai įvertinti. Šiandien pristatome jautrų video, kuriame užfiksuotos nuostabios žmonių reakcijos, kuomet jie namie sulaukia kariauti išvykusių šeimos vyrų: tėvų, sūnų, vyrų. Pasiruoškite nosinainaičių!
Kare nėra didvyrių – kare yra tik aukos. Žvilgsnis į šiuos Amerikos kareivius, grįžusius iš Irako, dar kartą įrodo šią baisią tiesą. Kiekvieno iš jų istorija ir asmeninė tragedija yra gyvas priminimas to, koks siaubingas karas iš tiesų yra.
Netylant diskusijoms, kaip reikėtų pasielgti su kontraversiškomis sostinės Žaliojo tilto skulptūromis, architektas Audrius Ambrasas siūlo kuriam laikui patupdyti jas į narvus. Architektas yra parengęs praktišką ir šiai dienai aktualų meninės instaliacijos projektą – sovietines skulptūras įrėminti ažūrinėmis plieno konstrukcijomis.
Jeigu būtų renkamas vienas energingiausių ir ekscentriškiausių šiuo metu kuriančių menininkų, tame sąraše tikrai atsidurtų vokiečio Wernerio Herzogo pavardė. Filmus jis kuria su titanišku užsispyrimu, netgi kūrybiniu fanatizmu, nesustodamas prieš jokias kliūtis. Geriausiai tai iliustruoja milžiniško pasišventimo pareikalavusi juosta „Fickaraldas“ (Fitzcarraldo, Vokietija, Peru, 1982). Vienus ji įkvėpė nuvykti į Braziliją ir plaukti Amazonės upe link džiunglėse iki šiol stūksančio barokinio operos teatro, kitus – įgyvendinti savo beprotiškus projektus.
Šįryt pabandysiu į darnų vienetą suspausti kelis dalykus. Kartais tai geriausia išeitis, kai aplink tiek visko vyksta.
Lapkričio 7 dieną prasidėsiantis vienuoliktasis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ patvirtins lietuviškos dokumentikos stiprybę. Festivalyje įvyks net keturių dokumentinių filmų premjeros. Trys iš jų – lietuvių režisierių kūriniai („Kenotafas“, „Galutinis tikslas“, „Trispalvis“), vienas – bendras Vokietijos ir Lietuvos gamybos darbas („Julija“).
Šiuos skanėstus turbūt labai mėgsta Jackie Chanas ir Chuckas Norrisas – juk tokie sausainiai-nindzės tikrai turėtų suteikti įkvėpimo naujoms kovoms. Nors pagaminti iš paprasčiausios tešlos, naudojant „Ninjabread Men Cookie“ formeles, tokie virtuvės kareiviai tikrai gali praskaidrinti ir niūriausią dieną. Smagiausia tai, kad juos galima įvairiai dekoruoti, nuo ko jie tampa tik dar skanesni.
Karo metu žmonėms nuo seno padėdavo įvairūs gyvūnai, šiandienės kariuomenės gyvūnų pagalba taip pat naudojasi – tiek bombų paieškoms, tiek patruliavimui pakrantėse. Manoma, kad šunys, žirgai bei kiti gyvūnai dėl žmonijos konfliktų negalėjo evoliucionuoti.
„Laikas.lt“ jau kartą pristatė panašią nuotraukų seriją, kurioje užfiksuoti kareiviai trimis savo gyvenimo etapais: prieš, per ir po karo Afganistane. Tuomet publikuotas fotografo Lalage Snow triptikų ciklas, pavadinimu „Mes nesame mirę“, sulaukė nemenko jūsų susidomėjimo – ne ką mažesnio dėmesio nusipelno ir menininko Claire Felicie darbas „Pažymėtieji“. Ar karas palieka pėdsaką kareivių veide? Atsakymo ieškokite šioje 2009-2010 metais darytų nuotraukų serijoje.