Search Results for: "kalbanti muzika"
Gražų ir aktyvų vėlinių savaitgalį kauniečiai užbaigė šiltu ir nuoširdžiu Kosto Smorigino koncertu. Tai buvo antrasis muzikinio ciklo „Kalbanti muzika“ koncertas, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas atlikėjo ir klausytojo bendravimui, tačiau nėra pamirštamas ir autorinių dainų atlikimas.
Domantas Razauskas – dainų autorius ir atlikėjas, poetas, gitaristas, kompozitorius, kuris koncertuoja jau daugiau nei dešimtmetį. Tradiciškai jis laikomas dainuojamosios poezijos žanro atlikėju, nors jo kuriamų dainų stilistikos apibūdinti neįmanoma. Tai muzikinių žanrų gausa nuo regio, bliuzo, džiazo, folko muzikos iki avangardo. Autoriniai tekstai, vidinė energija ir profesionalus grojimas gitara D. Razauskui leido įsitvirtinti tarp garsiausių dainuojamosios poezijos atlikėjų.
Kada mes esame laimingi? Ar įmanoma kasdien patirti laimės būseną? Kaip klausytis savo širdies ir imtis įkvėpimo kurti tai, kas atrodo neįmanoma? Neįtikėtina istorija apie „AMIYA Inspiration“ projekto gimimą ir žinutę, nešančią sparčiai plintantį laimės virusą į pasaulio moterų ir vyrų širdis.
Adomas dvejus metus gyveno Peru, kur keliavo po šalį ant vienaračio grodamas armonika vietines folkloro melodijas. Čia jis pamilo Lietuvoje, galima sakyti, dar neatrastą žanrą – kumbiją (isp. cumbia). Grįžęs į Vilnių drauge su Pietų Amerikoje sutiktu Vytautu ir čia jų laukusiu draugu Jonu, sukūrė šią vasarą smarkiai išpopuliarėjusią grupę „Parranda Polar“. Taip šių smagių, nuoširdžių ir energingų vaikinų dėka daugelis linksmybėms širdį atveriančių žmonių sužinojo, koks tas tolimosios Kolumbijos folkloras.
Žinote tą būseną, kai stebi ekrane herojų ir jo kasdienybė ima guosti? Dažniausiai jis būna keistuolis vienišius, o jų įprasta buitis atrodo tokia jauki, rami. Ir staiga jiems nutinka kažkas nepaprasto. Dviese su kate gyvenusi mergina sutinka gyvenimo meilę. Dienoraštį niūriais vakarais rašantis vaikinas įsimylį dėl jo taip pat galvą pametusią gražuolę. Tada pradedi tikėti stebuklais, už kampo tavęs laukiančia sėkme ir laime. Patiki, nes kinas tave apgauna. Tačiau yra filmų, kurie pateikdami štai tokias situacijas, atvirkščiai – moko neįklimpti taip lengvai į kinematografinį melą.
Trečiadienį legendinio festivalio „Roko naktys“ organizatoriai pranešė, kad rugpjūčio 15 – 16 dienomis jis vyks ne Varėnos Dainų slėnyje, kaip buvo skelbiama iki šiol, o Zarasuose, ežero saloje.
Nuolat kramtomąją gumą čiaumojanti, manieringai kalbanti ir savo grožiu, o ne IQ indeksu, susirūpinusi manekenė – tokią Jurgą Šeduikytę išvysime jos vyro Vido Bareikio režisuotame spektaklyje „Nematomi monstrai“. Taip, tame pačiame, kurio plakatai skelbia, jog čia matysime brolio ir sesers meilę, du transvestitus bei tris transeksualus. Tame pačiame, kurio aktorių fotosesija kartu su žalios mėsos gabalais – aliuzija į mados pramonės realybę – visai neseniai apskriejo mūsų žiniasklaidą.
Penktadienio vakarą didžiausias šalies kino festivalis „Kino pavasaris“ prisijungs prie nuo gausos kultūrinių renginių nemiegosiančios sostinės. Savo gerbėjams ir visiems kino mylėtojams „Kino pavasaris“ dovanos ištisas 6 valandas nemokamų kino seansų. Rytoj, liepos 5 dieną, 20 val. visi kviečiami ant pievelės prie Baltojo tilto, kur didžiuliame ekrane bus rodomi lietuviški bei užsienio kūrėjų susukti trumpo bei ilgo metro filmai.
Balandžio 24-25 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyks režisieriaus Gintaro Varno spektaklio „Bakchantės“ premjera. Po trylikos metų pertraukos režisierius į Nacionalinį dramos teatrą sugrįžta kartu su sensacinga Antikos laikų dramaturgo Euripido pjese. „Bakchantės“ – ne aistrų, o filosofinė drama, ieškanti atsakymų: Ar mirtingieji dievą turi pažinti protu, ar pajusti mistine nuojauta? Ar dievui tinka rūstauti ir keršyti nusidėjusiems žmonėms, ar jis turi būti be galo geras ir atlaidus?
Šiandien pakalbėsiu apie paprastą dalyką – kritiką ir vertinimą. Banalu? Lengva? Paprasta? Tikrai taip. Tačiau pradžiai, kad neatrodytų viskas taip paprasta, duosiu jums užduotį – stebėkite pasaulį aplink save ir nieko nevertinkite. Stebėkite savo vidinį pasaulį – ir irgi, tik stebėkite, fiksuokite, kas su jumis vyksta, tačiau irgi nevertinkite. Pradžiai padarykite tai nors dešimt minučių. Ir kaip sekasi? Lengva? Nepatikėsiu. Ar nesinori pažvelgus į kitą žmogų pasakyti „gražus-negražus“, paragavus kavos įvertinti „skanu-neskanu“, o prisiminus kažkokį įvykį iš praeities ištarti „liūdna – linksma“. Turbūt jau suprantate, link kur aš jus vedu. Po to seka klausimai: „O kas yra gražu tau?“, „O kas yra tau neskanu?“ ir pan.