Search Results for: "kalėdų filmai"

10 priežasčių nemėgti Kalėdų

10 priežasčių nemėgti Kalėdų

Kalėdos jau beveik ranka pasiekiamos, tačiau ne visiems jos laukiamos ir mielos. Ne visi pamišę dėl masinės pirkimo manijos, ne visiems patinka milijonas patiekalų ant stalo, ne visiems įdomu nuolat klausytis Kalėdinių dainų.

Ir ne, nuo Kalėdų neįmanoma pasislėpti, ypač kai jos prasideda nuo lapkričio pabaigos. Tad mėnesį laiko pasislėpti negyvenamoje saloje – didelė prabanga, o apsimesti nepastebint viso to, kas vyksta aplink, ne kiekvieno jėgoms.
Tad kodėl kai kurie žmonės nemėgsta Kalėdų? 10 priežasčių.

Kalėdiniai e. atvirukai. Turbūt prieš pat Kalėdas darbe gaunate šimtus elektroninių sveikinimų, kurie visiems siuntinėjami vienodai šabloniški ir neįdomūs. Apie popierinius sveikinimus to negalime pasakyti ir gaila, kad jie pamažu nyksta, nes laikome juos originalesniu būdu pasveikinti draugus ar įmones. Ne ką geresnė situacija ir su draugais, kurie jau turbūt keletą metų nebesivargina siųsti popierinius sveikinimus ir pasitenkina papostinimais Facebooke arba užtagina tave bendroje kalėdinėje atvirutėje. Ar ne mieliau ant spalvoto popieriaus ar nedidelės atvirutės parašyti asmeninį sveikinimą, kuris Jums kainuos su išsiuntimu litą. Ir gabalėlį laiko einant iki pašto. O įmonėse paštas pats ateina, vokus apmoka direktorius, tad tereikia noro ir šventinės nuotaikos, kuri ir sukuria tikras, ne dirbtines e. Kalėdas.
Kalėdinės eglutės. Ar tikrai kasmet mums reikia pirkti kalėdines eglutes, kurios kainuoja apie 60 Lt? Ar tikrai mums reikia puošti eglių šakas, kurių spygliai po keleto savaičių pabyra po visą butą? Eglė nėra blogas dalykas, jei žinome tikrąją jos paskirtį – paslėpti po ja dovanas, tačiau kartais papuoštos gyvos eglutės namie atrodo labai sadistiškai, nes dėl keleto savaičių grožio mes nukertama medį, kuriam užauti prireikė daugybės metų.
Darbo kalėdiniai vakarėliai. Jei jau dirbate, kiekvienais metais prieš pat šventes turite dalyvauti masiniame kalėdiniame firmos vakarėlyje, kuriame visi linksmai plepate, apsikeičiate dovanomis, kai kad net išvažiuojate už miesto ribų. Tačiau ne visiems ir ne visada norisi švęsti su kolegomis, su kuriais ir taip mataisi kiekvieną dieną. Ypač, jei firma didelė, daugumos jų nepažįstate, o teminis vakarėlis tiesiog žudo savo fantazija. Tad gal verta apsiriboti valandiniu pasisėdėjimu ir mažų smulkmenų apsikeitimu darbo metu? O jei bendradarbiai atsineša keptą obuolių pyragą – išvis tobula.
Kalėdinės dainos. Kasmet vis tos pačios, tik kitų perdainuotos. Dirbtinai džiaugsmingos ir mėnesį laiko skambančios visuose prekybos centruose ir parduotuvėse. Nemanome, kad reikia priminti, jog artėja Kalėdos, nes šios šventės pamiršti neįmanoma.
Kalėdiniai filmai. Nes kasmet per televiziją juos rodo tuos pačius, nes kasmet mes tėvų namuose tuos pačius ir žiūrime. Ne vienam Kalėdos asocijuojasi su 101 dalmantinu, Vienas namuose ir kitais šimtą kartų matytais filmais. Kartais net sunkiai suvokiama, kodėl žmonės juos vis žiūri ir žiūri. Bet turbūt kas lieka, kai per kitus kanalus rodo tą patį, o TV per šventės – vaišių dalis (teko stebėti kalėdinius šeimų pasibuvimus – visi sėdi prie stalo ir žiūri TV. Ar tą turi galvoje Kalėdų mėgėjai, teigdami, kad šios šventės į vieną ratą suveda šeimas?).
Kalėdinis apsipirkinėjimas. „Iki Kalėdų liko vos savaitė, o aš dar neturiu dovanų”, – kažkur girdėta frazė? Paskutinėmis dienomis lakstome po parduotuves, jei nesugalvojame, ką padovanoti, perkame įvairiausius niekam nereikalingus niekučius, nes pasveikinti juk būtina. Dovanoms išleidžiame krūvą pinigų, jas suvyniojame į šimtus metrų popieriaus, kuris vėliau suplėšomas ir išmetamas lauk. Neišsiplėsime dėl pelno, kurį prekybos centrai gauna per kalėdines šventes, tačiau ar tikrai mums reikia taip masiškai apsipirkinėti ir žiemos šventes sieti su dovanomis?
Kalėdinės dovanos. Teko girdėti dviejų moterų pokalbį, kuomet viena skundėsi, jog jos paauglė dukra liepė mamai vaikinui padovanoti brangų megztinį, o sūnus savo draugei mamos paprašė prabangių CHANEL kvepalų. Moteris buvos išties susirūpinusi, nes vien dovanoms išleis apie 1000 Lt. Nedovanoti neišeina, nes vaikų antrų pusių tėvai dovanos, kaip jiems atsilikti? Tačiau ne visiems patinka gauti krūvas dovanų, kurių po to neturime kur dėti. Tad gal ne veltui jau keletą metų agituojama už nuoširdžias ir nebrangias dovanas, kurias puikiai galima pagaminti patiems. Arba tiesiog padovanoti rabarbarų uogienės, aprištos kaspinėliu. Originalu ir labai miela.
Kalėdinis stalas. Va, čia tai priežastis nemėgti Kalėdų! Kad ir kaip keistai skamba, tačiau perkrautas kalėdinis stalas tikrai nėra džiaugsmas kiekvieno skrandžiui, kuris po tokių pasisėdėjimų visiškai išsimuša iš ritmo ir sveikos būsenos. Ar tikrai mums reikia tiek daug valgyti per šventes? Ar tikrai per šventinę vakarienę reikia penkių rūšių salotų, 2 karštų ir visų kitų patiekalų? Nekalbant apie tortus, šakočius… Turbūt ne vienam šventės asocijuojasi su suplukusiomis mamomis, nuo pat ryto gaminančiomis patiekalus, kurie per Kūčių ar Kalėdų vakarą dar ir turi būti patiekti, atnešti į stalą. To, ko nesuvalgome, užbaigiame kitą dieną arba tiesiog išmetame, o grįžę į savo namus vienas kitam verkiame, kiek daug prisivalgėme.
Kalėdinės dekoracijos. Lietuviai Kalėdoms puošiasi su saiku, namie dažniausiai pasidabina eglutę, pakabina elektrines girliandas, senelio Šalčio kojines etc. Tačiau kai kurie (ypač prisižiūrėję gėrybių užsienyje), į kiemus išgabena šventinius nykštukus, namo sienas apkarsto girliandomis, sustato dirbtinius Kalėdų senius… Nes kitaip nepajusime šventos dvasios, nes kitaip pamiršime, kad dabar Kalėdos.
Dešimta priežastis – kodėl visgi mes mėgstame Kalėdas? Nes prisimename senus draugus, nes užsienyje gyvenantys giminės ir draugai sugrįžta į namus, nes seneliai pasipuošia prisiruošia į bažnyčią, nes šeimos susirenka kartu, nes per šventes visi būna ne tokie pikti… Mėgstame Kalėdas, nes jos neša geras emocijas, šilumą. Tik gaila, kas paskutiniu metu jos suvokiamos ne taip.

P. s. Jei kam išvardintos priežastys atrodo pernelyg radikalios ir šimtą kartų girdėtos – Jūs būsite teisūs. Tačiau taip, kaip per Kalėdas žiūrime tuos pačius filmus, klausomės tos pačios muzikos, taip ir galime perskaityti straipsnį tema, apie kurią susimąsto ne vienas.
Linksmų ir minkštų švenčių!

„Scanorama“ - geri filmai rodomi gerai

„Scanorama“ – geri filmai rodomi gerai

Ar laukėte „Sacnoramos“? Taip, taip, laikas bėga greitai ir žiūrovų akis vėl džiugins šis Europos šalių kino forumas, kuris, kaip ir kasmet, pristatys gausybę filmų. Žiūrovų teismui – net vienuolika programų, per šimtą filmų ir net trijose Lietuvos miestuose. Ir jau kitą savaitę.

5 priežastys

5 priežastys, kodėl tu nenueisi su ja į antrą pasimatymą!

Susipažinai su mergina ir pakvietei ją į pasimatymą. Tu ją girdei, tu ją maitinai. Viskas, tavo manymu, buvo tobula, tačiau po kelių dienų, kai vėl ją pakvietei, gavai didelį ir riebų „NE“. Kas nutiko? Kodėl ji daugiau nenori tavęs matyti? Kodėl tu nenueisi su ja į antrą pasimatymą?

Nykstančios tautos dėmesys išvaizdai (Interviu

Nykstančios tautos dėmesys išvaizdai (Interviu, Foto)

Donatas Dubauskas, dar žinomas Miegančio Jaučio vardu, kadaise pankuojantis paauglys, vėliau metalistas, laipsniškai tapo panašus į tyrinėjamos nykstančios tautos atstovą ir dabar praeivių vadinamas tiesiog indėnu. Prašome Donato pasidalyti sukauptomis žiniomis apie tai, kokie tie indėnai iš tikrųjų. Paskaitykite – gal ir Jūs užsimanysite vienetinių rankų darbo mokasinų?

Mariaus Ivaškevičiaus filmas „Tėve mūsų“ pelnė prestižinių apdovanojimų

Mariaus Ivaškevičiaus filmas „Tėve mūsų“ pelnė prestižinių apdovanojimų

Lietuviški filmai toliau skina laurus tarptautiniuose kino renginiuose. Šįkart pasižymėjo garsaus Lietuvos dramaturgo, kino scenaristo ir režisierius Mariaus Ivaškevičiaus sukurtas trumpametražis filmas „Tėve mūsų“, kuris praėjusią savaitę pelnė net du svarbius apdovanojimus.

Interviu su neįtikėtinai energingais centro „Kurkuria“ vaikinais (Foto)

Interviu su neįtikėtinai energingais centro „Kurkuria“ vaikinais (Foto)

„Kurkuria“ oficialiai vadiname audiovizualinių studijų centru, susidedančiu iš audiovizualinių menų mokyklos ir stovyklos, įvairių festivalių, kino ir folkloro klubų, turinčiu ekologišką įrašų studiją bei kultūros kalvę. Paprastais žodžiais – „Kurkuria“ yra vieta, kurioje galima mokytis kone visų menų, susitikti su bendraminčiais. Tai – vieta, kur kuria,“ taip centrą pristatė jo vadybininkas, projektų vadovas ir ūkio dalies reikalų ministras Andrius Smilga.

Goda Raibytė

Kiti Godos Raibytės straipsniai: Fotografės C. Kopp stebuklo paslaptis – „Photoshop“ sluoksniuose (Interviu, foto) Kaip turkiškas kebabas virto lietuvišku (Interviu,…

Laimėk pakvietimus į

Laimėk pakvietimus į ,,Scanoramą” BAIGĖSI

Europos šalių kino forumas ,,Scanorama” Vilniuje artėja į pabaigą ir pamažu keliasi į kitus miestus. ,,Scanorama” Vilniuje jau pristatė išties gausų derlių labai gerų filmų, tarp jų – ir lietuviškų premjerų: K.Vildžiūno „Kai apkabinsiu tave”, A.Maceinos „Išpažinimą”, o penktadienio vakarą – filmo „Knygnešiai” premjera. Ir, žinoma, programa „Jauna Lietuva trumpai”. Jau už poros dienų ,,Scanorama” kelia sparnus į Kauną ir Klaipėdą.

Draugo vardas McDonald's

Draugo vardas McDonald’s

Tai buvo gūdūs 1992-ieji. Lietuvoje tebebuvo dislokuota okupacinė kariuomenė, ir nepaisant visuotinio entuziazmo bei pasitikėjimo Aukščiausiąja Taryba, Lietuvos buitis buvo skurdi, o žiemos niūrios. Iš tokios aplinkos aš traukiniu išvykau į Lenkiją plėtoti kultūrinių-ekonominių ryšių su mūsų kaimynais.