Search Results for: "kaip valgyti daugiau daržovių"
Lietuvos gyventojai vartoja per mažai vaisių ir daržovių: per dieną vienam žmogui rekomenduojama suvalgyti mažiausiai 400 g vaisių ir daržovių, tačiau mūsų šalyje šis skaičius vidutiniškai tesiekia apie 300 g, teigia prof. dr. Rimantas Stukas. Prasidėjus pavasariui daugelis susimąsto apie daržovių būtinybę organizmui, tačiau dažnam sunkiai sekasi jas integruoti į savo kasdienį maisto racioną.
Sveika mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas – tai sveikatos ir geros savijautos pagrindas. Kaip ir protiniam darbui, taip ir fizinei veiklai mums reikia energijos, todėl svarbu pasistiprinti tiek prieš sportuojant, tiek ir po to.
Mitybos specialistės Deimantės Rapalytės teigimu, mėgautis maistu – privaloma. Pakeisti mitybos įpročius bus sunku, jeigu įstatysite save į rėmus, pradėsite save riboti, skaičiuosite kiekvieną kąsnį, o vėliau persivalgysite. Svarbiausia – klausyti savo organizmo, duoti jam kokybiško ir maistingų medžiagų kupino maisto.
Turguose pasirodė pirmieji Lietuvos ūkininkų užauginti žalumynai – salotos, svogūnų laiškai, ridikėliai. Jau galima rasti ir lietuviškų agurkų bei krapų. Gydytoja dietologė Laura Romeraitė–Kuklierienė teigia, kad tai puikus vitaminų, mineralų ir biologiškai veiklių medžiagų šaltinis, o tinklaraščio MaistoKlubas.lt autorė Ilona Juciūtė dalinasi idėjomis, kaip tinkamai paruošti šias pavasario dovanas.
Šių metų spalį Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) paskelbus, kad perdirbta mėsa sukelia vėžį, visuomenėje kilo daugybė klausimų. Ar tai reiškia, kad derėtų tapti vegetaru? Kiek mėsos galima valgyti sau nepakenkiant? Ką daryti sportuojantiems žmonėms, kurių pagrindinis baltymų šaltinis – mėsa? Ar ją galima pakeisti kokiu nors kitu baltymų šaltiniu?
Vitaminų ir kitų antioksidantų bei maistinių skaidulų žmogui reikia kasdien, tačiau artėjant šaltajam metų laikui, daržovių ir vaisių pasirinkimas ypač sumažėja. Anot mitybos specialistų, akivaizdu, kad per vasarą naudingųjų medžiagų prikaupti visiems metams nepavyks, tad ant stalo kasdien ir šaltuoju metų sezonu turi rikiuotis bent kelių rūšių termiškai neapdorotos daržovės.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mityba turi reikšmingą įtaką sveikatai, lėtinių neinfekcinių ligų plitimui ir psichinei raidai, tačiau per 20 pastarųjų metų laikas, kurį žmonės praleidžia gamindami maistą, sutrumpėjo beveik 3 kartus – nuo 1 val. 40 min. iki 40 min. Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas, atliktas 2013 metais, parodė, kad tik 23,4 proc. lietuvių laikosi mitybos režimo ir valgo kasdien tuo pačiu metu, ir tik penktadalis žmonių rūpinasi, kad jų valgomas maistas būtų naudingas sveikatai. Dėl įtempto gyvenimo tempo dauguma mieste gyvenančių žmonių netgi atsisako pusryčių, valgydami tik du kartus per dieną – pietus ir vakarienę.
Valgydami įvairų maistą mes ne tik pasisotiname, bet ir gauname daugybę mūsų organizmams būtinų medžiagų. Specialistai dalijasi patarimais, kurie padės išsirinkti skanų ir subalansuotą maistą kiekvienai dienai bei palaikyti gerą savijautą. Tai ypač aktualu dabar, kai po žiemos organizmo imuninė sistema būna susilpnėjusi.
Mūsų protėviai kaip ir mes žiemą vartodavo daugiau riebaus ir krakmolingo maisto. Tiesa, skirtingai nei mes, retai kada per žiemą priaugdavo svorio. Kokia to priežastis? Produktai. Vartojame per daug lengvai pasisavinamų angliavandenių, kurie svorį didina daugiau nei riebus maistas.
Laukiame švenčių su įvairiapusiais jausmais. Smagioji pusė: laukiame susitikimo ir pasisėdėjimo su šeima, perkame dovanas ir spėliojame ką gausime, mąstome apie skanius patiekalus, kuriuos skanausime švenčių metu.