Search Results for: "ką valgyti vakarienei"
Turguose pasirodė pirmieji Lietuvos ūkininkų užauginti žalumynai – salotos, svogūnų laiškai, ridikėliai. Jau galima rasti ir lietuviškų agurkų bei krapų. Gydytoja dietologė Laura Romeraitė–Kuklierienė teigia, kad tai puikus vitaminų, mineralų ir biologiškai veiklių medžiagų šaltinis, o tinklaraščio MaistoKlubas.lt autorė Ilona Juciūtė dalinasi idėjomis, kaip tinkamai paruošti šias pavasario dovanas.
Dažną lietuvį nustebina tas faktas, jog keistam Jūsų įsitikinimui, kad neva pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis, dar nėra nė šimto metų. Pirmą kartą toks teiginys pasirodė tik 1915 metais Franzo Kafkos „Metamorfozėje“, ir lig tol niekas taip nė nemanė. Svarbiausiu valgiu žmonija laikė pietus, o pusryčiai tokiais, kokiais mes juo pažįstame šiandien, atsirado tik XIX amžiaus viduryje. Kaip, beje, ir vakarienė. Jau net nekalbant apie tokius Naujausių laikų išmislus kaip priešpiečiai ir pavakariai ar naktipiečiai.
Brianas Wansinkas – išties retos specialybės atstovas, kuris specializuojasi vartotojų elgsenos ir mitybos mokslų srityse. Atlikęs daugiau nei 600 įvairiausių eksperimentų bei parašęs porą šmaikščių bestselerių tokių kaip Mindless Eating („Beprasmis valgymas“), jis įkvėpė mažos lėkštės judėjimą bei 100 kalorijų užkandžių pakuočių atsiradimą.
Prieš skaitant interviu keletas pono Wansinko bandymais bei statistika pagrįstų auksinių minčių: pakeitę 75 cm lėkštę į 58 cm. suvalgysite 22 % mažiau; kasdien žmogus padaro apie 250 su mityba susijusių sprendimų; dėl vizualinės iliuzijos net patyrę barmenai į žemesnes ir platesnes taures įpila 28 % daugiau gėrimo nei į aukštas; pusė didelėmis pakuotėmis perkamų užkandžių yra suvartojama per šešias dienas ir t.t.
Koks būtų pats svarbiausias sprendimas, kurį turėtų padaryti norintis gyventi sveikiau žmogus?
B.W.: Identifikuoti pagrindinę jį varginančią problemą: gal tai persivalgymas, piktnaudžiavimas saldumynais, per dažnas lankymasis restoranuose ar vakarėliuose, kramsnojimas prie darbo stalo ar automobilyje. Dažnai mums nesvetimos visos šios blogybės, tačiau kažkuri viena dominuoja. Tuomet nuspręskite, ką galite padaryti, kad to atsikratytumėte, tarkim, 30-imt dienų apeiti restoranus ar atsakyti į vakarėlių kvietimus.
Kuris iš galybės atliktų eksperimentų labiausiai nustebino savo rezultatais?
B.W.: Labiausiai mane šokiruoja faktas, jog kiekvienu atveju kai kažkoks asmuo buvo kažkaip įtakotas (pavyzdžiui, persivalgyti), jis būtinai tai neigdavo. Žmonės sako: „Taip, tai gali įtakoti kažką, bet tikrai ne mane“. Mane išties stulbina absoliutus žmonių nenoras pripažinti, kad sprendimus priimti juos verčia kažkas kita nei vien jų pačių geležinė valia ir neklystantis protas. Taip pat negaliu atsistebėti maisto pramonės specialistų nekompetentingumu, jų tikslumas lygus gatvės praeivio žvilgsniui. Koks kuoktelėjęs ir juokingas yra pasaulis.
Kuris iš visų eksperimentų reikalavo daugiausia darbo?
B.W.: Norėjome suprasti, ar žmonės išties valgo skrandžiais, o gal akimis. Taigi, paklausėme 150-ies paryžiečių, kada jie liaujasi valgyti: „kai nebejaučiame alkio“ buvo jų atsakymas. Kai to paties paklausėme Čikagos gyventojų, jie atsakė, jog liaujasi valgę, kai maisto lėkštėje tiesiog nebelieka. Mes nusprendėme sukurti bedugnį sriubos dubenį. Realizuoti šį sumanymą buvo išties labai sunku, pagrindinė problema su kurią susidūrėme buvo kaip padaryti, kad indas vis iš lėto prisipildytų. Cheminės inžinerijos požiūriu – tai tikriausiai pats techniškai sudėtingiausias eksperimentas, vis dėlto, viskas turėjo būti realistiška.
Rezultatai mus nustebino. Tipinis iš prisipildančio dubens valgęs žmogus suvartodavo 73 % daugiau kalorijų lyginant su valgymu iš įprasto indo, tačiau jie manė, jog suvalgė tik pusė paprasto dubens sriubos – tai kaip jie gali būti persivalgę?
Dažna jūsų eksperimentų vieta – restoranai, kaip pavyksta apsisaugoti nuo demaskavimo, juk skirtingi stalai būna paruošti nevienodai?
B.W.: Iš magų arsenalo pasiskolinome dėmesio nukreipimo technologijas. Pavyzdžiui, darydami eksperimentą su vyno rūšimis, davėme mūsų „bandomiesiems triušiams“ po pusbutelį to pačio vyno, tačiau užklijavome skirtingas etikėtes, o prieš eksperimentą prašėme įvertinti aptarnavimo kokybę, žodį „aptarnavimas“ minėjome taip dažnai, jog žmonės net neabejodavo tuo.
Kartu su žmona auginate tris vaikus, kokiais būdais skatinate jų sveiką mitybą, ar tai veikė?
B.W.: Vieno mūsų tyrimo metu paskutinį trimestrą besilaukiančioms moterims kasdien gerti davėme morkų sulčių, kitai grupei teko tik vanduo. Pirmųjų naujagimiai suvalgydavo kur kas daugiau morkų skonių košelių nei tie, kurių gimdytojos gėrė tik vandenį. Taigi, mano žmona buvo priversta maitintis pačiu įvairiausiu maistu, ji valgė ir tai, ko paprastai vengia, ir rezultatai buvo išties puikūs.
Kokiomis priemonėmis stiprini savo sveikatą keliaudamas?
B.W.: Kiekvieną rytą pradedu nuo su karštu vandeniu maišyto proteino. Vartojant proteiną sunku įsitaisyti nesveikų įpročių. Taip pat geriu daug vandens, mes dažnai painiojame papraščiausią dehidraciją su alkio jausmu, tiesiog jaučiame, jog su mumis yra kažkas ne taip, bet iki galo nesuvokiame, kas ir manome, kad tai būtinai yra maistas. Vandens mums reikia kur kas daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Tavo tyrimų duomenys yra naudingi ne tik vartotojams, bet ir pelno siekiantiems maisto pramonės gamintojams. Ar yra tekę turėti kažkokių su tuo susijusių konfliktų?
B.W.: Įdomu tai, kad net nesveiką maistą gaminančios įmonės yra suinteresuotos prekiauti bent kiek sveikesne produkcija. Nesenai teikiau konsultaciją Macdonalds korporacijai dėl jų naujojo Happy Meal komplekto vaikams. Jau ankščiau nustatėme, kad vidutinis Happy Meal rinkinį pietums gavęs vaikas visų pirma pavalgo, po to atidaro žaislą, didžioji dauguma gruzdintų prancūziškų bulvyčių lieka nepaliestos, jas suvalgo vaikus į restoraną atsivedę tėvai. Turėdamas tai omeny, Macdonalds patariau sumažinti kalorijų kiekį bulvytėse nuo 240 iki 100 – vaikai nieko nepastebės, o jų tėvai nenutuks. Bulvytes pasiūliau kompensuoti padidinant obuolių grėžinėlių kiekį ketvirčiu, taigi, kaina nepasikeitė.
Kokius žalingus žmonių valgymo įpročius žadi atakuoti artimiausiu metu?
B.W.: Mokykliniai pietūs. Pagrindinis būdas priversti vaikus valgyti sveikesnius priešpiečius yra pasiūlyti jiems sveikesnę alternatyvą. Facebook socialiniame tinkle sukūrėme Smarter Lunchroom grupę, taip pat interneto puslapį smarterlunchrooms.org. Užtenka pakeisti esančius ženklus ir visą pateikimo sistemą tam, kad vaikai manytų, jog valgyti sveiką maistą yra šaunu. Praktiškai mes atlikome tokius veiksmus kaip vaisių dubens pastatymas arčiau prekystalio arba davėmė morkoms kietus, esmę atspindinčius vardus, tarkim, X-spindulių regėjimą teikiančios morkos.
Ne per seniausiai tau buvo paskirtos USDA (Jungtinių Valstijų agrikultūros departamento ) vykdančiojo direktoriaus pareigos, turėjai peržiūrėti 2010-ųjų mitybos politikos gaires. Tavo kadencijos metu plačiai paplitusią mitybos piramidės koncepsiją pakeitė lėkštė, kodėl?
B.W.: Lėkštę įvedė naujoji administracija, bet link šio pasikeitimo buvo judama jau kuris laikas, tačiau ankstesnei administraciją tai nebuvo prioritetinis dalykas. Naujoji administracija priėmė vieną gana neišmintingą sprendimą – mūsų sukurtą „mėsos ir pupelių“ skyriui ji suteikė labai neapibrėžtą pavadinimą – „proteinai“. Proteino yra piene, duonoje bei ryžiuose. Žmonės nevalgo atskirų maisto sudedamųjų dalių, niekas nesako: „vakarienei norėčiau žiupsnelio niacino“.
Kokios yra tavo pačio su maistu susijusios nuodėmės?
B.W.: Turiu retą gebėjimą prisikimšti pilvą. Mano žmona mokėsi Paryžiuje, le Cordon Bleu kulinarijos mokykloje, o aš tiesiog dievinu puikią virtuvę! Tiesiog negaliu tik paragauti išties puikių valgių. Antra vertus, visa likusi mano mityba yra tarsi atsvara šiam malonumui, o be to, aš mankštinuosi.
http://www.gourmet.com/food/gourmetlive/2011/090711/10-questions-for-brian-wansink
Prancūzijoje dietas renkasi ne tik nutukę ar problemų su riebalais turintys asmenys, tačiau visi norintys išlaikyti normalų kūno svorį. Vienas būdų – vakarienei valgyti tik tai, kad telpa į šakutę, tačiau nevengti sočių pusryčių ir pietų.
Yra dalykų, apie kuriuos kalbėti tiesiog nepadoru: prezimuojama, kad buhalteris moka daugybos lentelę, o gydytojas – užčiuopti pulsą. Dauguma mūsų lieknėja ar bent jau puoselėja kūno formas taip seniai, kad, atrodytų, žino viską. Deja, aksiomas taip pat kartais reikia priminti.
Sportininkui svarbu ne tik treniruotis, bet ir taisyklingai maitintis. Mityba veikia organizmą, o kartu ir padidina sportininko galimybes pasiekti užsibrėžtų rezultatų. Taigi, ką galima jiems dėti į skrandį, o ko reikėtų vengti?
Krepšininkams derėtų prisiminti, kad jų maisto racionui labai tinkami angliavandeniai. Jų gausu miltiniuose produktuose, makaronuose, kiaušiniuose. Būtinai nepamirškite ir daržovių, vaisių. Tinkamiausią baltymų kiekį rasite kalakutienoje ir vištienoje. Beje, jei norite išvengti papildomų riebalų, geriausiai valgyti žuvį. Geriausias būdas atsigaivinti yra vanduo. Per dieną būtina išgerti bent 4 litrus. Energijos suteikiančių gėrimų reikėtų vengti – ten tik kofeinas ir cukrus. Riebių kepsnių ir druskos geriausia vengti. Tinkamiausias krepšininkams subalansuotos mitybos santykis – 60-65 proc. angliavandenių, 15-20 proc. riebalų ir 10-15 proc. baltymų. Valgyti geriausia 5-7 kartus per dieną ir nedidelėmis porcijomis.
Dviračių sportas reikalauja labai daug ištvermės, o ilgų distancijų įveikimas duoda didžiulį krūvį ne tik raumenims, bet ir širdžiai bei kraujotakos sistemai. Šiems sportininkams svarbiausi angliavandeniai ir pakankamas baltymų kiekis. Taip pat reikėtų rinktis maistą, kurio sudėtyje mažai riebalų. Jei treniruotė trunka ilgiau nei 60 min., vertėtų pasirūpinti papildoma porcija vaisių ar daržovių bei kitais produktais, kuriuose daug angliavandenių. Rekomenduojama po valandos suvalgyti maisto, kurio sudėtyje yra apie 30-40 gramų angliavandenių, o po to tai kartoti kas pusę valandos. Blogiausias dalykas – kartu neturėti skysčių, kitaip jausite didelį troškulį.
Imtynininkams svarbiausias pusryčių metas. Pavalgius juos organizme mažiau kaupiasi riebalų, o sportininkas gali sudeginti daugiau kalorijų. Geriausia, jei maisto energetinė vertė pasiskirsto taip: 50-60 proc. angliavandenių, 20-30 proc. baltymų ir ne daugiau kaip 30 proc. riebalų. Kaip ir daugumai sportininkų, imtynininkams siūloma maitintis bent 6 kartus per dieną , tačiau paskutinį kąsnį reikėtų suvalgyti likus ne mažiau kaip 4 valandoms iki varžybų. Taip bus užtikrintas geras virškinimas ir maistinių medžiagų įsisavinimas.
Plaukikų mityboje riebalai daug svarbesni. Nors juos ir reikia „skaičiuoti“, tačiau pernelyg mažas jų kiekis organizme gali labai pakenkti. Valgyti patartina kas 2-3 valandas, nuolat gerti skysčius. Šiems sportininkams rekomenduojama kasdien įsisavinti po 3-6 tūkst. kalorijų. Taip pat nuolat rekomenduojama gerti – ir prieš treniruotę, ir jos metu bei po kiekvieno valgymo ar užkandžiavimo.
Futbolininko pusryčiai neįsivaizduojami be mažo riebumo pieno, jogurto, varškės, blynų, bulvių, vaisių, riestainių, sulčių, kiaušinių baltymų ar bananų. Pietums rekomenduotina žuvis, makaronai, grūdiniai produktai, sriuba ir salotos, o vakarienei – vištiena, „kūda“ mėsa, ryžiai ir daržovės. Nors pavalgyti siūloma ne vėliau kaip valandą iki treniruotės, užkandžiauti reiktų ir treniruočių metu.
Amerikietiškame futbole mitybos poreikius diktuoja pats žaidimas. Būtinų kalorijų kiekį lemia žaidėjo pozicija – gynėjas, saugas ar puolėjas. Per dieną rekomenduojama „įveikti“ 3,3-4,6 tūkst. kalorijų. Maisto energetinė vertė turėtų pasiskirstyti taip: 43 proc. angliavandenių, 40 proc. riebalų, ir 17 proc. baltymų. Futbolininko racione turėtų būti jautiena, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, sūris, pienas, jogurtas, riešutų, sojos produktai, ryžiai, makaronai, bulvės ir vaisiai, daržovės.
Visgi kiekvieno sportininko mitybos planą geriausiai gali sudaryti jo treneris, priklausomai nuo treniruočių krūvio, metų laiko ir kitų „paslapčių“.
Parengė Nerijus Drochneris
Gydytojai teigia, kad pas juos apsilanko vis daugiau pacientų, kurie dėl pašėlusio gyvenimo ritmo skundžiasi miego trūkumu. Vaistų nemigai įveikti daug, liaudies medicina taip pat turi, ką patarti, dietologai irgi neatsilieka.
Už miego kokybę atsako hormonas melatoninas. Nemiga kamuoti ima ir tuomet, kai organizme trūksta vienos esminių aminorūgščių – triptofano. Tiesa, šių medžiagų kiekį organizme, jei reikia, galima papildyti valgant tam tikrus produktus. Ypač jų rekomenduojama vartoti prieš miegą.
Produktai su melatoninu
Bananai. Kartais specialistų šie vaisiai pavadinami migdomaisiais žievelėje. Bananai stimuliuoja serotonino ir melatonino gamybą, juose gausu kalio ir magnio, stabilizuojančio nuotaiką, atpalaiduojančio raumenis.
Vyšnios ir trešnės. Šiose uogose taip pat gausu melatonino. Gydytojai rekomenduoja prieš miegą suvalgyti jų saują. Jei norite išsimiegoti lėktuve ar traukinyje, taip pat nepamirškite jų pasiimti į kelionę.
Pienas. Tinkamas triptofano ir kalcio, padedančio smegenims įsisavinti šią aminorūgštį, derinys. Daugeliui vaikų stiklinė pieno su medumi – idealūs migdomieji.
Produktai su triptofanu
Sumuštinis. Jei skundžiatės miego kokybe, vakarienei naudinga suvalgyti sumuštinį su kalakutiena ir neskaldytų grūdų duonos riekele. Nedidelis kiekis gliukozės (medus arba uogienė) padės neutralizuoti hormoną oreksiną, trukdantį mums užmigti. Tik nepiktnaudžiaukite! Per didelis kiekis saldumynų – signalas smegenims pradėti naują būdravimo ciklą.
Ramunėlių arbata. Ramunėlės puikia padeda atsipalaiduoti ir kūnui, ir sielai, veikia raminamai.
Keptos bulvės. Nedidelis kiekis keptų bulvių sugers rūgštis, trukdančias gamintis triptofanui. Norint sustiprinti raminamąjį poveikį bulves galima sutrinti su šaukštu šilto pieno.
Piene virta avižų košė su medumi. Numalšins alkį, veiks raminamai. Galima į košę įdėti du šaukštelius linų sėmenų, kuriuose gausu omega 3 riebalų rūgščių, teigiamai veikiančių nuotaiką.
Produktai, kurių prieš miegą vertėtų atsisakyti
Konservuota ir rūkyta mėsa. Vėlyvą vakarą sumuštinis su kumpiu – netikusi idėja. Taip pat kaip ir dešrelės, šoninė, kiti rūkyti gaminiai, nes juose gausu tiamino – aminorūgšties, kuri verčia smegenis gaminti norepinefriną – hormoną, stimuliuojantį smegenų veiklą.
Šokoladas. Pagyvenusiems žmonėms kofeino poveikis paprastai yra stipresnis. Todėl net ledai su šokolado drožlėmis, suvalgyti prieš miegą, jiems gali sukelti nemigą. Šokolade yra aminorūgščių, veikiančių stimuliuojamai.
Kečupas, čili piprai ar aštrus maistas yra sunkiai virškinami, todėl nieko nuostabaus, kad kenkia ir miegui.
Komentarai
Įrašyti naują Ieškoti RSS
Niekas nepaneigs, kad dietos – nelengvas išbandymas mūsų organizmui. Ką daryti, jeigu jums sunku jų laikytis? Kaip numesti svorio nekenkiant sau ir be didelių pastangų ar diskomforto?
Norėdami paragauti gurmaniškų patiekalų, ne visi skuba vykti į egzotines šalis ar išlaidauti lankytojų pamėgtuose restoranuose. Konditerijos ir kulinarijos produktais prekiaujančios elektroninės parduotuvės „Gardu Gardu“ plėtros vadovė Giedrė Petkevičiūtė atkreipia dėmesį į Lietuvoje atsirandančias naujas kulinarines pramogas, kurioms tautiečiai drąsiai ryžtasi. „Neįprastas idėjas mėgstantys lietuviai jau kelis metus iš eilės kulinarinius sugebėjimus demonstruoja į svečius kviesdami visiškai nepažįstamus žmones – tokią galimybę jiems siūlo projektų „Running Dinner“ (liet. „Vakarienė bėgte“) ir „Plate Culture“ (liet. „Kultūra lėkštėje“) organizatoriai, kurių dėka restoranais tampa ir nuosavų namų svetainės, ir bendrabučių kambariai.
Atšilus orams, vis dažniau susimąstome apie artėjančią vasarą ir apie tai, kad derėtų susirūpinti nuo rudens apleista figūra. Deja, retkarčiais net ir uoliai sportuojantys niekaip nepasiekia gerų rezultatų dėl vienos paprastos priežasties: vien sporto nepakanka – kartu būtina ir pilnavertė, subalansuota mityba. Kadangi iki vasaros dar likę keli mėnesiai, pateikiame penkis patarimus, padėsiančių ne tik pagerinti savijautą bei pasiekti apčiuopiamų rezultatų, bet ir iš esmės pakoreguoti mitybos įpročius.