Search Results for: "jaunimo organizacijos"
Kaip gauti darbą, jei neturi patirties, ir kaip įgyti patirties, jei be jos negali gauti darbo? Šis amžinas klausimas tampa galvos skausmu ne vienam jaunam specialistui, tik baigusiam studijas ir besidairančiam išsilavinimą atitinkančios profesinės veiklos.
Net du trečdaliai jaunų lietuvių vaikystėje patyrė smurtą, nepriežiūrą bei sunkumus šeimoje. Toks ankstyvasis patyrimas yra susijęs su rizikingu elgesiu suaugus bei didesne bandymų žudytis rizika.
Pasaulio sveikatos organizacijos užsakymu atlikto tyrimo „Neigiama vaikystės patirtis” duomenimis, apklausus 1636 19-21 metų studentus iš 11-os skirtingų valstybinių aukštųjų mokyklų paaiškėjo, kad net trečdalis jų vaikystėje patyrė fizinę ir psichologinę nepriežiūrą, pavyzdžiui, neturėdavo pakankamai maisto ar jautėsi nemylimi. Psichologinį smurtą patyrė 6,6 proc. vyrų ir 7,8 proc. moterų. Fizinį smurtą patyrė 9,4 proc. vyrų ir 7,2 proc. moterų. Seksualinį smurtą vaikystėje patyrė 3,5 proc. vyrų ir 6 proc. moterų.
18,9 proc. vyrų ir 29,1 proc. moterų gyveno šeimose, kuriose buvo priklausomų nuo alkoholio ar narkotikus vartojančių asmenų. 11,4 proc. vyrų ir 17,8 proc. moterų yra stebėję naudojamą smurtą prieš motiną ar pamotę. Tėvų išsiskyrimą ar skyrybas patyrė apie penktadalis tiriamųjų.
Trečdalis respondentų nepatyrė nė vienos neigiamos patirties vaikystėje, tačiau du trečdaliai tiriamųjų išgyveno bent vieną neigiamą patirtį. Keturių ar daugiau formų neigiamą patirtį išgyveno 8,3 proc. vyrų ir 13,9 proc. moterų.
Nustatyta, kad tie asmenys, kurie vaikystėje patyrė psichologinį, fizinį bei seksualinį smurtą, nepriežiūrą, įvairių sunkumų šeimoje (psichoaktyvių medžiagų vartojimą, smurtą, šeimos nario įkalinimą, gyvenimą su psichinių sutrikimų turinčiais asmenimis, tėvų skyrybas), suaugę yra dažniau linkę įsitraukti į rizikingą elgesį. Tose asmenų grupėse, kurios susidūrė su daugiau neigiamos patirties formų, buvo daugiau vartojusių psichotropines medžiagas, rūkančių ir anksčiau nei kiti pradėjusių lytinį gyvenimą. Neigiamas patyrimas vaikystėje taip pat susijęs su didesne bandymų žudytis rizika. Keturias ar daugiau (iš dešimties neigiamos patirties kategorijų) neigiamas patirtis išgyvenusių asmenų bandymų žudytis rizika yra 13,4 karto didesnė nei tų, kurie nepatyrė nė vienos neigiamos patirties.
Pasak „Vaikų linijos” vadovo Roberto Povilaičio, iš tyrimo rezultatų aiškiai matome, kad neigiama patirtis vaikystėje yra susijusi su tuo, kiek mes rizikingai elgsimės vėliau. „Siekiant sušvelninti neigiamos patirties poveikį, mūsų – suaugusiųjų – vaidmuo tampa labai svarbus. Tikiuosi, kad tyrimas paskatins dar kartą grįžti prie diskusijos apie fizinių bausmių naudojimą vaikų auklėjime ir padės suprasti, kad jos nėra naudinga patirtis. Siekdami turėti dvasiškai sveikesnius piliečius po dvidešimties metų, sprendimus turime priimti jau šiandien”, – sako R. Povilaitis.
„Vaikų linija” nuo 2004m. vykdo kampaniją „BE PATYČIŲ”, kurios įgyvendinimo metu išleido pirmąją lietuvišką nemokamą literatūrą mokykloms, organizavo tarptautines konferencijas, sukūrė interneto svetainę www.bepatyciu.lt, pritraukė žinomus visuomenei žmones sprendžiant patyčių problemą, inicijavo savaitę „BE PATYČIŲ” bei kitais būdais prisidėjo prie gerosios patirties sprendžiant smurto ir patyčių problemas sklaidos.
Studente, už gerus darbus per galvą niekas neduoda, netgi atvirkščiai – paskatina. Šiemet startavusi ir jau pirmąją laimėtoją apdovanojusi „Jaunimo stipendija“ kviečia Tave nesnausti po rudeniniais lapais, o toliau domėtis jaunam žmogui aktualiomis sritimis, atlikti jaunimo situacijos tyrimus. Iki vasaros pabaigos pateikti darbai pretenduos į 1000 Lt vienkartinę stipendiją.
Stipendijų fondui teikiami darbai turėtų apimti jaunimo politikos sritis bei nagrinėti vieną iš siūlomų kategorijų: neformalų jaunimo ugdymą, jaunimo organizacijų (JO) pridėtinę vertę, jaunimo informavimą arba kitas jauno žmogaus gerovei aktualias sritis. Pastarąsias „Jaunimo stipendijai“ galima siūlyti savarankiškai, tačiau būtina pagrįsti siūlomos temos aktualumą ir prioritetiškumą.
„Naujam konkurso etapui nusprendėme neapsiriboti vien konkrečiomis temomis, todėl suteikėme laisvę temą rinktis savarankiškai, svarbiausia, kad darbas būtų susijęs su jauno žmogaus pažinimu, jo gerovės analizavimu, kūrimu. Tokie darbai gali analizuoti jaunimo nedarbą, migraciją, savanorystę, pilietiškumą, patriotiškumą ir kitus klausimus“, – sako LiJOT Prezidentas Šarūnas Frolenko.
Konkurse galės dalyvauti visi, iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. organizatoriams pateikti magistro darbai, konkrečioje mokslo institucijoje apginti ne seniau kaip prieš dvejus metus. Darbai bus vertinami pagal darbo išvadų ir pateiktų rekomendacijų pritaikomumą, pagrįstumą, originalumą, įvertinimą mokslo institucijoje ir kt.
Daugiau apie „Jaunimo stipendiją“ galima sužinoti LiJOT tinklalapyje internete, paspaudus nuorodą (http://www.lijot.lt/Page.aspx?pageID=305) arba elektroniniu paštu [email protected].
Skelbdami antrąjį „Jaunimo stipendijos“ konkursą, labdaros ir paramos fondas „Jauniems“ kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) skatina studentus pažinti jaunimą ir jo poreikius bei skatinti specializuotis jaunimo situacijos tyrimų srityje.
„Jaunimo stipendija” įsteigta LiJOT Alumni, atsižvelgiant į tai, kad iki šiol Lietuvoje trūksta tyrimų, besigilinančių į konkrečias jaunimo bei nevyriausybinio sektoriaus problemas. Tikimasi, kad tai bus priemonė, skatinanti daugiau domėtis jaunimu – pažinti poreikius, plėtoti jaunimo situacijos tyrimus. „Jaunimo stipendija” taip pat skirta nevyriausybinių organizacijų veiklos krypčių, kokybės, naudos visuomenei ir kt. tyrimams.
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) yra didžiausių nevyriausybinių jaunimo organizacijų Lietuvoje sąjunga, vienijanti daugiau nei 200 000 jaunų žmonių. Organizacijos tikslas – kelti jaunimo organizacijų kompetenciją ir atstovauti jaunimo organizacijų ir jaunimo interesams bendradarbiaujant su Lietuvos valdžios institucijomis, kitais visuomeninio sektoriaus veikėjais.
Šiandien dalies Vilniaus aukštųjų mokyklų informacinėse lentose bei pagrindinėse miesto viešojo transporto stotelėse iškabinti plakatai, kviečiantys jaunimą nesirinkti lengviausio kelio – emigracijos, tačiau patiems savo aktyvia veikla inicijuoti pokyčius valstybėje. Akciją organizuoja Lietuvos jaunimo centras.
„Akcija siekiame pabudinti jaunimą. Mūsų nuomone, svarbu kalbėti garsiai, o ne niurzgėti užsidarius savo namuose ar rinktis bene lengviausią pabėgimo kelią – emigraciją. Tokių „tyliųjų“ emigrantų mes turime tūkstančius. Jie yra įsitikinę, kad neįmanoma nieko padaryti ir gyventi galima tik pagal mums primestas taisykles, tačiau patys nebando nieko keisti,“ – sako Lietuvos jaunimo centro vadovas Martynas Norbutas.
Akcijos plakatuose skelbiamos pagrindinės priežastys, skatinančios jaunimą mesti studijas ir išvykti ar tiesiog net nebandyti stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas. „Jauni žmonės susaistomi paskolomis, jiems primetamos piniginės baudos, tikintis, kad tai juos sulaikys Lietuvoje. Aukštosios mokyklos, ypač mažesnės, neretai tampa diplomų „parduotuvėmis“. Siekdamos neprarasti pinigų jos stengiasi išlaikyti kuo daugiau besimokančiųjų, o apie kokybę visiškai užmirštama. Aukštosios mokyklos dabar konkuruoja tarpusavyje siūlydamos mažesnes studijų kainas ar lengvindamos mokymosi sąlygas,“ – teigia M. Norbutas.
Dabartinė aukštojo mokslo sistema skatina jaunimą tylėti. „Tūkstantinės studentų eisenos jau praeitis ir dėl to džiūgauja valdžia. Studentai padalinti į dvi stovyklas – mokančiųjų ir nemokančiųjų už mokslą. Tie, kurie nemoka, verčiami tylėti, net jei ir mato švietimo sistemos spragas – jie tikinami, jog sumanę kažką keisti gali skaudžiai nukentėti,“ – teigia Lietuvos jaunimo centro vadovas.
Pasak M.Norbuto, jaunimas tramdomas įvairiais būdais. Jis pateikia pavyzdį, kai dėl straipsnio apie blogas gyvenimo sąlygas bendrabutyje jį parašęs studentas turėjo pasiaiškinti rektoriui. „Būna atvejų, kai dėstytojai pripažįsta studentams, jog esama tam tikrų kvotų ir dalis studentų turi neišlaikyti egzaminų tam, kad papildytų aukštosios mokyklos biudžetą, – sako M. Norbutas. – Tačiau apie tai niekas nekalba – jaunimas yra įbaugintas.“
Akcijos organizatorių teigimu, natūralu, kad dalis jaunimo nenori „žaisti“ tokiomis sąlygomis ir todėl pasitraukia į užsienį. „Visgi mes keliame klausimą, ar tai geriausia išeitis? Pabėgti yra lengviau, o aktyviai veikti – kalbėti, eiti į viešumą, jungtis į studentų organizacijas, teikti siūlymus bendradarbiaujant su visuomeninėmis organizacijos – nėra taip paprasta. Visgi taip galima pasiekti daug daugiau tiek visų studentų, tiek savo paties asmeninio profesinio tobulėjimo labui“, – įsitikinęs M. Norbutas.
Praėjusių metų pabaigoje LR Statistikos departamento paskelbta informacija apie Lietuvos gyventojų išsilavinimą 2009 metais pritildė skeptikų kalbas apie jaunimo neišprusimą ir net jaunosios kartos degradaciją – gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis buvo vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Tačiau ar tikrai didelis amžiaus intervalas tyrime nepaslėpė jaunosios Lietuvos kartos išsilavinimo spragų ir tikrai leidžia manyti, kad šiandieninis jaunimas – švyturys Lietuvos ateičiai?
Spalio pradžioje sostinės kino teatrai Pasaka ir Skalvija priklausys vaikams ir jaunimui. Jaunoji karta nuo 6 iki16 metų spalio 1 – 7 dienomis po pamokų trauks į tarptautinį filmų festivalį. Specialiai jiems skirtais renginiais ne itin lepinamas jaunimas šio festivalio metu patenkins savo poreikį spręsti jiems aktualius klausimus ir gauti pramogą vienu metu.
Bus parodyta 40 filmų iš Suomijos, Švedijos, Olandijos, Italijos, Rusijos, Gruzijos, Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Lenkijos ir Indijos, kurie yra pelnę pripažinimą ir ne vieną apdovanojimą įvairiuose tarptautiniuose vaikų ir jaunimo filmų festivaliuose. Filmų programa sudaryta iš keturių dalių: Pasaulio pasakų, Lietuviškų filmų, Panoramos (2006 – 2009 m. Europoje pripažinti ir įvairius apdovanojimus laimėję filmai) ir Konkursinės programos (naujausi 2008-2010 m. jaunimo filmai).
Koks didžiausias vaiko iššūkis?
Festivalio šūkis „Drąsa būti savimi“ sufleruoja, kad filmai kalbės apie pačią aktualiausią jaunuolių problematiką – savo tapatybės ieškojimą, draugystę, brendimą, šiuolaikines pagundas ir pavojus bei meilę. Beveik visas festivaliui atrinktas juostas jungia mintis, jog didžiausias jauno žmogaus turtas bei iššūkis – buvimas savimi, t.y. susitaikymas su savo kitoniškumu, priėmimas savęs tokio, koks esi, stiprus gyvenimo skonis nebijant išsiskirti. Savaitė, praleista kino teatre festivalio metu, suteiks galimybę „sutikti” daug įdomių ir neeilinių asmenybių, pamatyti atpažįstamų bei į viduje kirbančius klausimus atsakančių istorijų. Po filmų su žiūrovais vyks atviros diskusijos, aptarimai ir pokalbiai.
‘Nuoširdžiai manau, kad kino kultūra jaunam žmogui yra bene pati lengviausiai suprantama ir priimama meno bei edukacinė priemonė. Ji kalba tiesiai, skatina, įkvepia bei provokuoja. Kinas visame pasaulyje laikomas galingu įrankiu, kuris ypatingai veikia jaunimo pažiūras, vertybes ir idealus. Vaikai didžiąjame ekrane pamato savo gyvenimo atspindžius, kuriuos kaip geba, taip apmąsto ir įvertina,‘ – kalba festivalio idėjos autorė Lina Užkuraitytė.
Konkusinėje programoje – ir lietuviška aštri naujovė jaunimui
Geriausias ekrano istorijas iš konkursinės programos rinks speciali vaikų ir tėvelių žiuri. Penkiolika vaikų į komisiją pateks taip pat konkurso būdu, sugebėję išsamiai ir kūrybiškai pristatyti savo mėgstamiausią filmo herojų. Komisijose kartu su vaikais dirbs aktorė Aldona Vilutytė , kino ir teatro aktorius Marius Jampolskis ir grupės „G&G sindikatas“ narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Geriausių vaikų draugų – tėvų komisiją sudarys organizacijos “Gelbėkit vaikus” vadovė Rasa Dičpetrienė ir aktyvios mamos Greta Jansonaitė bei Liepa Rimkevičienė, auginančios po du sūnus. Visa ši garbinga ir šauni kompanija ieškos savo geriausių tarp 14 konkursinės programos filmų “Krokodilai” (Vokietija), “Indėnas” (Olandija), “Stebuklingas medis” (Lenkija), “Eleonoros paslaptis” (Prancūzija / Italija), Miestrų knyga” (Rusija), “Kitas krantas” (Gruzija / Kazakstanas), “Aš esu Kalamas” (Indija), “Brangus dienorašti” (JAV), “Uždraustas vaisius” (Suomija / Švedija), “Svajonės” (Švedija), “Sebė” (Švedija), “Dienoraščiai” (Italija), “Khamsa” (Prancūzija) ir “Anarchija Žirmūnuose”(Lietuva).
Festivalio idėjos autorė L.Užkuraitytė žada: “Konkursinė programa šiais metais itin stipri, ypatingai džiugu, jog programoje turime ir naujausią lietuvišką filmą „Anarchija Žirmūnuose“, kuris buvo apdovanotas MEDIA New Talent prizu tarptautiniame Kanų kino festivalyje už scenarijų. Tiek jame, tiek kituose konkursinės programos filmuose vyrauja aštri tematika, bręstančio jauno žmogaus aktualijos ir pasaulinės jaunimo tendencijos. Taip jau yra, jog filmai kartais nuramina o kartais atveria kelią naujai patirčiai ir iškelia daug klausimų…Tikiu, kad kino išprovokuoti išgyvenimai veda link pozityvių atradimų. Atrandi sprendimą, draugą, atrandi save, tėvus. Galų gale atrandi, kad viskas priklauso nuo tavęs paties, tik reikia drįsti būti savimi”.
Lietuviškų filmų programoje – nepažintas sovietmetis ir slėpynės
Džiugu, kad nei vienas filmų festivalis nebepraeina be nacionalinio kino. Dar džiugiau, jog ir jaunimui yra ką parodyti iš lietuviško filmo klodų. Šiame festivalyje lietuviškų filmų paletė bus sudaryta iš dviejų dalių – programų „ Trys kapeikos“ ir „Slėpynės su savimi”.
Pirmąją 76 minučių programą pristatys trys filmai, kurie juokins šukuosenomis, linksmins neįprastomis bendravimo formomis, tapetais ir herojų rūbais. Tie patys filmai supažindins, papasakos, nukels į rimtą laikotarpį, kuriame gyveno seneliai. „Balkonas“ ir „VLD-N11“ – gimę iš tikrų istorijų alsuos išgyvenimų autentiškumu, o „Jau puiku tik dar šiek tiek“ gerokai daugiau nei „šiek tiek“ iliustruos sausoką istorijos pamoką apie sovietmetį. Trijų jaunų režisierių kritiškai ir jumoro jausmu papasakotos istorijos kalbės ne šiuolaikine kalba, todėl jas pamatyti bus vertinga ir įdomu.
Antroji 71 minučių programa skatins atrasti tai, kas paslėpta. Kartais paslėpta praeitis („Lernavan“), kartais – tiesa („Aš tave žinau“), baisiausia – kai nuo savęs esi pasislėpęs pats („Nerutina“). Visos programos juostos šaukte šauks – neprarask savęs! Juk nieko neturi, išskyrus save. O visa tai, kas aplink – miesto mikrorajonas, balti kalnai, darbo stalas, šūsnys popierių, draugai, kasdienybė ir veiklos – tai labirintai, kuriuose nepasiklysi, jei liksi laisvas ir tvirtai už rankos laikysi save. Puikiai įvertinti bei apdovanoti Lietuvoje ir užsienyje filmai kalbės pačia aktualiausia jaunimui tema – apie tai, kaip neverta žaisti slėpynių su savimi.
Kaip gi be animacijos?
Palikę jaunimą vaikščioti savianalizės briaunomis persikelkime į programą patiems mažiausiems – festivalis pristato Gruzijos ir Lenkijos animacinių trumpametražių filmukų programą „Pasaulio pasakos“. Gruzijos animacijos kūrėjai pasitelkdami primityviausias vaizdavimo priemones – popierių ir pieštukus – iliustruoja įvairių pasaulio tautų senąsias sakmes apie pasaulio sukūrimą.
Kiekvienas filmukas per penkias minutes papasakos, iš kur, anot britų sakmių, atsirado pelėdos; kodėl, kaip byloja brazilų pasakos, vėžlio kiautas suskilęs; kaip atsirado vandens lelija – tai žino Šiaurės Amerikos indėnai; kodėl kiškio ausys ilgos; o animuotos kinų ir serbų tautų sakmės, paaiškins, kodėl saulė teka gaidžiui giedant ir kodėl mėnulis nedėvi drabužių. Animacinės lenkų pasakos „Ožka melagė“, „Siuzana ir Vandenis“ bei „Auksinė obelis“ rodys pasaulį, kuriame kalba žvėrys, vyksta stebuklai, tačiau svarbiausi jame lieka žmonės, kurių sprendimai ir poelgiai nulems, kas laimės – gėris ar blogis.
Turi idėją, bet nuo ko pradėti? Kaip susitvarkyti su visais dokumentais? Iš kur gauti pinigų verslo pradžiai? Ką daryti, kad tavo verslas būtų sėkmingas? Ir apskritai, ar tu tam pasirengęs? Šie ir dar daugiau klausimų kankina ne vieną jauną žmogų, kuris nori pradėti savo verslą. Tačiau kur rasti atsakymus? Verslumo konferencija „Susikurk ateitį“, kurią rengia tarptautinės jaunimo organizacijos AIESEC Kauno filialo nariai, tai puiki galimybė rasti atsakymus į visus rūpimus klausimus.
Renginio metu savo patirtimi ir žiniomis dalinsis psichologas Mykolas Truncė. Jis papasakos, kaip pasirengti verslo pradžiai. Všį „Penkta koja“ įkūrėjas Paulius Boreika supažindins dalyvius su socialinio verslo specifika ir dokumentų tvarkymu steigiant įmonę. Dar viena aktuali tema pradedančiajam verslinikui yra finansavimas. Su jauno verslo finansavimu dalyvius supažindins Algimantas Variakojis, kuris turi daugiau nei 16 metų patirtį finansavimo pritraukimo ir privataus kapitalo investicijų valdymo srityje. Taip pat SEB banko finansų ekspertas Vaidas Žagūnis. Sėkmingo verslo subtilybes dalyviams atskleis ilgametę patirtį turintis verslininkas Grantas Pažėra. Verslininkas taip pat pristatys jaunimo verslo mentorystės projektą. Be to, savo sėkmės istorija pasidalins Ignas Vaitkunskas, kuris 2008 metais buvo pripažintas perspektyviausiu jaunuoju verslininku Europoje.
Konferencija vyks gegužės 13d, Kaune, KTU Dizaino ir technologijų fakultete, Studentų g.56 156 auditorijoje. Pradžia 10:00. Visus norinčius dalyvauti, kviečiame registruotis elektroniniu paštu: [email protected].
2014 metais iš gyvenimo pasitraukė 156 jauni žmonės arba, kitaip tariant, šešios vidutinio dydžio mokinių klasės. „Lietuva kas dvi dienas prarado po vieną jauną žmogų“, – tokie kraupūs faktai nuskambėjo spalį vykusioje Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) Asamblėjoje, kurioje buvo patvirtinta pozicija dėl jaunimo psichinės sveikatos.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kviečia visame pasaulyje esančius Lietuvos piliečius prisijungti prie akcijos „Vasario 16-ąją švęsk išradingai” ir kūrybingai bei sumaniai minėti Valstybės atkūrimo dieną. Prie tradicinės akcijos šalies vadovė kviečia prisijungti visus – vietos bendruomenes, mokyklas, verslo įmones, nevyriausybines organizacijas, užsienio lietuvius ir kitus.
Vieni sugeba patys save išlaikyti dar nepalikę mokyklos suolo, tuo tarpu kitiems darbo nepavyksta susirasti net baigus universitetą. Jaunimo nedarbas – viena iš prioritetinių Europos sąjungos problemų, kuriai Lietuvos valdžia skiria nemažai dėmesio ir lėšų.