Search Results for: "informatika"

Pasaulinio garso informatikas prof. Algirdas Avižienis: „Tikimybė

Pasaulinio garso informatikas prof. Algirdas Avižienis: „Tikimybė, kad kompiuteriai taps pavojingi – reali“

Grėsmė, kad ateityje dirbtinio intelekto pažangos dėka kompiuteriai užkariaus pasaulį, yra reali – tai nėra tik rašytojų fantazijos, teigia tarptautiniu mastu pripažintas informatikos mokslininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės profesorius Algirdas Avižienis.

Neįtikėtini mitai apie santykius

Neįtikėtini mitai apie santykius, kuriais vis dar tiki ir tu!

Įsi­vaiz­duo­ki­te: vie­ną die­ną ji grįž­ta iš dar­bo, o čia jos lau­kia va­ka­rie­nė žva­kių švie­so­je, stai­ga jis pri­klau­pia ant ke­lio ir ne­ti­kė­tai pa­si­per­ša. Ji džiū­gau­ja, o jis ra­miai at­kem­ša šam­pa­ną… De­ja, taip bū­na tik ro­man­ti­niuo­se fil­muo­se.

Laužo stereotipus: IT studijuojanti lietuvė kraunasi lagaminus į NASA!

Laužo stereotipus: IT studijuojanti lietuvė kraunasi lagaminus į NASA!

Informatika ir merginos, IT specialistai ir aktyvus gyvenimo būdas – šiuos retai šalia linksniuojamus dalykus pavyko suderinti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentei Julijai Semenenko. Trečius metus inžinerinę informatiką studijuojanti mergina jau kraunasi lagaminus kelionei per Atlantą – čia kartu su dar viena lietuvaite bei trisdešimt atrinktų studentų iš viso pasaulio 10 savaičių stažuosis JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso mokslinių tyrimų centre. Artėjant kelionės dienai, su Julija kalbamės apie lūkesčius, aistrą kosmosui ir laužomus stereotipus.

Kaip apsaugoti asmeninius duomenis internete?

Kaip apsaugoti asmeninius duomenis internete?

„Kone kiekvienas internete aplankytas puslapis renka informaciją apie mus. Asmeniniai duomenys šiandien yra viena iš paklausiausių prekių, o mes ją atiduodame laisva valia, sutikdami su naršomo puslapio politika“, – teigia Nerijus Jusas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto Kompiuterių katedros doktorantas. Laimei, egzistuoja keletas paprastų būdų šiems duomenims apsaugoti.

„Blusų festivalis“ – iš emigracijos Airijoje parsivežta idėja

„Blusų festivalis“ – iš emigracijos Airijoje parsivežta idėja

Nuo to laiko, kai Aivaras Žydelis po devynerių emigracijoje praleistų metų sugrįžo į Lietuvą, praėjo 12 mėnesių. Iš Airijos sostinės Dublino namo jis parsivežė ne tik daiktus, bet ir pasikeitusį požiūrį, naujas žinias ir idėjas, kurias suguldė į profesinę ir kūrybinę veiklas.

Jam kinas yra gyvenimo būdas. Interviu su Edvinu Pukšta

Jam kinas yra gyvenimo būdas. Interviu su Edvinu Pukšta

Viena savaitė ir kelios dešimtys filmų. Kino iliuzija paleidžia tik labai trumpam ir visiškai žemiškiems reikalams, tokiems kaip miegas ar žingsniams iki kitos kino salės. Būtent taip atrodo kinomano dienos festivaliuose, kuriuose laikas ne valandomis, bet filmo seansais skaičiuojamas. Edvinas Pukšta – daugelio kino festivalių pilietis, kino apžvalgininkas, festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytojas, tačiau visų labiausiai tai tiesiog žmogus, kuris labai myli kiną.

Mylėti kiną, tai kaip mylėti žmogų. Kai norisi kuo daugiau su juo būti, jį pažinti, būti arti. „Man kinas yra gyvenimo džiaugsmas”, – pokalbio pradžioje atvirauja Edvinas ir pasidžiaugia, jog yra iš tų, kuris neturi darbo, tačiau turi mėgstamą veiklą, kuri aprūpina finansiškai. O viskas prasidėjo dar mokykloje nuo eilinės pažinties su Chucko Norriso, Van Damo ir Jackie Chano herojais. Kino manija tuomet masino daugelį ir Edvinas jai pasidavė – „klimpau rimtyn, rimtyn ir atradau save”. Gyventi šalia kino Edvinui tapo svajonė ir tikslas.
Atvežė Ameliją

Siekdamas didžiosios svajonės prieš dvidešimt metų Edvinas gavo akreditaciją į Kanų kino festivalį, į kurį išvyko automobiliu ant ratų („Niekuomet viešbučiuose ir negyvenu”) ir iš jo parvežėį Lietuvą „Ameliją iš Monmartro”.

„Kai pamačiau Ameliją, man iškart nušvietė, kad šitą filmą būtina parodyti Lietuvai”, – pasakoja Edvinas. Sugebėjo tuo įtikinti kartu buvusius filmų platintojus iš Lietuvos ir ką gi, „Amelija iš Monmartro” mušė žiūrimumo rekordus! Tuomet ir platintojai, ir pats Edvinas suprato, kad publiką jis supranta, jog gali parinkti filmus. Tai suteikė didelį pasitenkinimo jausmą, kuris neapleidžia ir šiandien, rengiant didžiausio kino festivalio Lietuvoje programą.

Filmai gali keisti gyvenimus. Ir jie keičia. Štai, Edvinas po pasiektos Kanų svajonės „sutikęs” Ameliją Monmartre šiuo susitikimu gyvena iki šiol. „Šitą filmą mačiau turbūt penkiolika kartų. Tai mano sielos filmas. Aš kaip Amelija, kuri nori atrasti pasaulį, padaryti kitus žmones laimingus“, – teigia Edvinas. Pats puikiausias instrumentas, anot jo, festivalis „Kino pavasaris”, nuo kuris Edvinas nepasitraukia ištisus metus. „Kinas yra žmonėms”, – šypsosi Edvinas ir džiaugiasi jo širdis kaskart matant salę pilną žiūrovų.
Žiaurių filmų teorija

Taip, Amelija jam tinka. Šiltas, ramus, niekur neskubantis tonas, atviras žvilgsnis ir nuo veido nedingstanti maloni šypsena. Vis dėlto nustebina Edvino prisipažinimas apie pomėgį žiūrėti žiaurius filmus. Kaip jis pats sako, jų būna gerų ir blogų. Pavyzdžiui, blogas yra „Pjūklas”. Anot jo, tokie filmai yra it smurto atrakcionas, skirtas sukelti tam tikram laikui nejaukumo įspūdį ir parduoti filmą. Tai laikinas įspūdis, kurio tikslas surinkti kuo daugiau pinigų.

Edvinas teigia, kad kaip ir visuose filmuose, reikalingas originalumas, sugebėjimas per pirmas penkiolika minučių „užkabinti”. Pavyzdys būtų filmas „Aš regėjau šėtoną”. „Kai Sebastiano festivalyje jį žiūrėjau, salėje buvo juntama ypatinga atmosfera, o žmonės nuo pamatyto vaizdo iš nejaukumo kikeno. Tokio tipo filmai paprastai būna ne apie smurtą, jis pasirenkamas kaip instrumentas parodyti herojaus burtualumą, kuris taipogi būna suformuotas aplinkybių. Bet svarbiausia nepamiršti, kad filmai yra iliuzija”, – priduria Edvinas.
Filmams reikalingi skaičiai

Gyvenimas kino ritmu tai ne festivalių atmosfera, tačiau toks yra Edvino gyvenimas ištisus metus: domėjimasis būsimomis premjeromis, kitomis tarptautinio kino industrijos naujienomis, stebint lietuvių kino filmų lankomumą ir visą patirtį panaudojant „Kino pavasariui”.

Beje, Edvinas yra pirmasis, pradėjęs reitinguoti lietuvių lankomiausius kino filmus. „Aš puikiai sutariu su skaičiais. Mano lietuvių kalbos mokytoja turbūt nustebtų pamačiusi, kiek daug aš dabar rašau”,- šyspsosi Edvinas. Ne literatūra, tačiau tikslieji mokslai buvo stiprioji kino mylėtojo pusė. O ir išsilavinimas – inžinerinė informatika, menkai besisiejanti su menų jauniausiuoju. Tačiau šiandien būtent dėka konkrečios lankomumo analizės, Edvinas gali nuspėti vieno ar kito filmo likimą. Deja, lankomumo statistika patį Edviną nudžiugina retai: „Man gaila žmonių, kai jie pažiūri vieną romantinę komediją, pažiūri kitą… kas iš esmės yra tas pats filmas. Keičiasi veidai, keičiasi aktoriai. Nieko naujo absoliučiai. Įdomu. Žiūriu žiūri. Baigiasi filmas ir išgaruoja iš galvos.” O tokie kino unikumai kaip W. Andersonas, D. Lynchas ar Cohenai nesulaukia deramo dėmesio.
Festivalių respublika

Kino festivaliai, anot Edvino, tai atskira respublika. Paprastai festivaliuose, kuriuose kasmet jis apsilanko (Kanų, Venecijos, Toronto, Sundanso, Berlyno, San Sebastiano ir kiti) renkasi tie patys kinu ar (ir) iš kino gyvenantys žmonės. Veidai pažįstami labiau nei vardai. Bendravimas tarpusavyje gana dalykiškas. Atvykstama čia dėl filmų dėl atmosferos. O atmosfera čia pulsuoja pačiomis įvairiausiomis emocijomis.

Ore sklando taip pat ir didžiulė įtampa, kurią tenka atlaikyti režisieriams, ypatingai debiutuojantiems, mat tuomet sprendžiasi jų filmo (o kartu ir tolimesnės ateities) likimas: patiks filmas publikai ar ne. Pasak Edvino, ne kartą teko jam pačiam palikti kino salę po kelių filmo epizodų, nes paprasčiausia gaila laiko, kai žinai, kad tuo metu kitoje salėje rodomas kur kas geresnis kino filmas.

Tikrųjų kino mylėtojų žurnalo puslapiuose ar ant raudono kilimo ištaigingai pasipuošusius žingsniuojant nepamatysi. Kaip teigia Edvinas, norint pagal protokolą tinkamai pasiruošti, praeiti raudonu kilimu tektų praleisti porą kino seansų, kas jau yra sunkiai suvokiama.

Paprašytas įvardinti paskutinį išskirtinį kino patyrimą, Edvinas prisimena San Sebastiane pamatytą „Kraują”: „Pradžioje buvau pasimetęs ir galvojau, ar tikrai noriu sėdėti ir žiūrėti. Bet iškentėjau, kol įvyko persilaužimas ir džiaugiausi, kad neišėjau, ir dabar tas filmas man stovi galvoje tarsi naujas. Nors po to aš pamačiau dar begalės filmų. Mintys sugrįžta”. Tačiau būna ir tokių atvejų, kai filmas dėmesį užkariauja iš antro karto, mat festivalio tempas ne retai trukdo deramai įvertinti kūrinį.

Kinomanai nėra kažkuo išskirtiniai žmonės, tačiau be savito santykio su kinu jie turi ir savotiško pakvaišimo, teigia Edvinas, dažniausiai sulaukiantis klausimo, kaip sugeba prisiminti kelis iš eilės matytus filmus nesupainiojant jų siužeto. „Būti kinomanu – tai savotiškas gyvenimo būdas. Pasirinkau taip. Dėl to turbūt ir neturiu šeimos. Neturiu tam laiko. Ir nenorėčiau pavartoti žodžio vienišumas. Nelaikau savęs vienišu. Kiekvienas turi savo istoriją”, – užbaigia Edvina Pukšta.

Studijos Vokietijoje: ką apie jas žinai?

Studijos Vokietijoje: ką apie jas žinai?

Vis daugiau moksleivių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, pasirenka studijas užsienyje. Net apie 1.8 mln. jaunimo renkasi studijas užsienyje ir netgi dešimtadalis iš jų pirmenybę teikia mokslui Vokietijoje. Žinoma, priežasčių yra daug – studijos Vokietijoje pasižymi patrauklumu bei gera kokybe, atitinkančia tarptautinį lygį. Jos jungia šimtametes tradicijas su moderniomis technologijomis. Vokietijos mokslą garsina ir faktas, kad beveik kasmet Vokietijos arba joje dirbantys kitų šalių mokslininkai yra nominuojami Nobelio premijai. Pagrindiniai aukštojo mokslo laipsniai, kaip bakalauras, magistras; studijos anglų kalba, galimybė kaupti kreditus, patogi atsiskaitymo forma, sąlygos keisti studijų profilį, pereiti iš vienų studijų į kitas pateikia užsienio studentams plačią pasirinkimo galimybių skalę.

Lietuviai pristato internetinį žaidimą „Nebula 44“ (Interviu)

Lietuviai pristato internetinį žaidimą „Nebula 44“ (Interviu)

KTU studentas Artūras Šlajus su bendraminčiais sukūrė lietuvišką internetinį žaidimą „Nebula 44“.Šio žaidimo veiksmas vystosi kosmose, kur kiekvienas norintis gali pasijausti kosminės imperijos valdovu, kurio tikslas kolonizuoti planetas, išvalyti saulės sistemas nuo priešiškų ateivių laivynų, o vėliau, kartu su savo sąjunga, pasitelkus diplomatiją ir karinę galią, tapti absoliučiais

Paskelbta konkurso „Pasiryžk naujam įvaizdžiui“  nugalėtoja

Paskelbta konkurso „Pasiryžk naujam įvaizdžiui“ nugalėtoja

Pagaliau konkursas „Pasiryžk naujam įvaizdžiui“ baigtas visiškai ir turime nugalėtoją…

Išties, išrinkti vieną nugalėtoją buvo be galo sunku. Tiek Laikas.lt redakcija, tiek „Femina Bona“ mokymo centro kirpėjų specialybės dėstytoja Džiuljeta Petrulienė, tiek makiažo specialistė Urtė Linkevičiūtė ir drabužių stilistė Vismantė Gabrielė Mičiulytė, tiek fotografė Rasa Kijakauskienė („Fotosintezė“) kartu su vintage krautuvėle „Komoda“ (Zamenhofo g. 11, Kaunas) ilgai suko galvas, kaip iš dešimties jau atrinktų dalyvių išrinkti vieną.

Laikas.lt redakcija labai palaikė informatiką Paulių už drąsa dalyvauti šiame konkurse, „Femina Bona“ balsavo už daug palaikymo susilaukusią Izoliną, o stilistai ir fotografė už Ievą.

Tačiau buvo ir dar viena dalyvė, kuri, galbūt, nesusilaukė didelio dėmesio, tačiau viltingai tikėjosi laimėti. Tai vieniša mamytė Giedrė, kuri niekaip neranda laiko sau, beveik nesidažo, iš kirpyklos visada išeina susirišusi į kasą ir niekada nebuvo patenkinta kirpėjos darbu. Tai gal jai pats laikas pasikeisti? Todėl vieningai nusprendėme konkurso nugalėtoja skelbti Giedrę.

Tačiau Izolinos taip pat nepaliekame be dėmesio. Ji labai patiko „Femina Bona“ kirpėjai-stilistei Džiuljetai, kuri kviečia Izoliną atvykti į Kauną, ir meistrė ją apkirps ir sukur naują puikią šukuosena bei patars, kaip prižiūrėti plaukus. Izolinos pasikeitima taip pat pamatysime Laikas.lt.

Tad sveikiname Giedrę ir Izolina, o nelaimėjusiems linkime nenusiminti, nes vien dalyvavimas konkurse irodė, kad norite pasikeisti, o dalyvavimas konkurse galbūt dar labiau paskatins tai padaryti. Ir tam ne visada būtinos profesionalų pagalba. Tereikia didelio noro ir šiek tiek kūrybiškumo.
Laikas.lt

Baigėsi konkursas „Pasiryžk naujam įvaizdžiui“

Baigėsi konkursas „Pasiryžk naujam įvaizdžiui“

Baigėsi beveik mėnesį laiko trukęs konkursas „Pasiryžk naujam įvaizdžiui“, kurio nugalėtoja/-as laimės pasikeitimo akciją: kirpimą, šukuoseną, makiažą, aprangos stilių ir, žinoma, puikią fotosesiją.

Konkurso nugalėtojai/-ui naują šukuoseną sukurs Laikas.lt plaukų stilistė ir įvaizdžio konsultantė, „Femina Bona“ mokymo centro kirpėjų specialybės dėstytoja Džiuljeta Petrulienė. Stilistė nuolat konsultuoja mūsų skaitytojus ir pataria, kokią šukuoseną jiems geriau rinktis, tad atėjo metas vienam iš Jūsų laimėti apsilankymą pas D. Petrulienę.

Makiažą konkurso nugalėtojui kurs makiažo specialistė Urtė Linkevičiūtė, drabužius ir stilių fotosesijai parinks stilistė Vismantė Gabrielė Mičiulytė. Šios fotostudijoje „Fotosintezė“ dirbančios merginos jau ne pirmą kartą bendradarbiauja su Laikas.lt, taip pat padėjo kurti dviejų Laikas.lt žurnalų viršelius. Pasikeitimo akciją įamžins ir fotosesiją padarys fotografė Rasa Kijakauskienė („Fotosintezė“). Drabužius fotosesijai dovanos ir nugalėtoją aprengs vintage krautuvėlė „Komoda“ (Zamenhofo g. 11, Kaunas).

Konkursas buvo išties populiarus, susilaukėme net 80 dalyvių anketų, tarp kurių – du vaikinai. Nugalėtoją rinks bendra Laikas.lt, „Fotosintezės“ir „Komodos“ bei „Femina Bona“ komanda. Bus išrinkti šeši dalyviai, iš kurių bendrai spręsime, kuris verčiausias pasikeitimų. Tuo tarpu Laikas.lt savo balsus atiduoda už labai daug skaitytojų palaimymo susilaukusią Izoliną, drąsuolį informatiką Paulių ir Viktoriją R.
Tad laukime likusių atrinktų dalyvių ir linkime jiems sėkmės.