Search Results for: "informacinės technologijos"
Kitą savaitę vyksiančiuose Lietuvos mokinių parlamento (LMP) rinkimuose mokiniai pirmieji Lietuvoje išbandys elektroninį balsavimą. Kovo 25 dieną rinkdami 6 – ąjį savo parlamentą moksleiviai nusprendė balsuoti ir internetu.
Daugiau nei pusė šimto mokyklų, naudojančių „TaMo.lt” arba „manodienynas.lt” elektroninius dienynus, kvies savo mokinius balsuoti už pasirinktą kandidatą internete, prisijungus prie elektroninio dienyno sistemos.
„Pasirinkome elektroninį balsavimą, nes jo organizavimas gerokai paprastesnis už įprasto balsavimo. Nebereikės ieškoti lėšų popieriui biuletenių atspausdinimui, taip pat mokinius skatinsime naudotis informacinėmis technologijomis. Manau, kad ateityje ir suaugusieji per rinkimus balsuos elektroniniu būdu, todėl jaunimui tai puiki proga pasipraktikuoti“, – apie pasirinkimą rengti elektroninį balsavimą kalba Vilniaus „Žemynos“ gimnazijos neformaliojo ugdymo ir pagalbos skyriaus vedėja Asta Navickaitė.
Elektroniniu būdu mokiniai galės balsuoti visą parą, nuo kovo 24 d. 15 valandos iki kovo 25 d. 15 valandos. Balsavimo rezultatai bus automatiškai susumuojami ir paskelbiami iškart pasibaigus balsavimui.
„Viliuosi, kad jaunosios kartos pavyzdys įtikins Seimo narius įteisinti elektroninį balsavimą 2012 m. parlamento rinkimuose. Informacinės technologijos jau pakankamai pažengusios, kad būtų užtikrintas tokio balsavimo saugumas“, – teigė Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, palaikantis LMP sprendimą ir iniciatyvą.
Su šūkiu „Išlaisvink mintį.Išlaisvink nuomonę. Išlaisvink veiksmą. Iš(si)laisvink!” demokratinių rinkimų principu mokiniai išrinks 95 savo atstovus. Išrinkti parlamentarai dvejus metus gins Lietuvos mokinių interesus, spręs mokyklos problemas ir atstovaus moksleivių pozicijai įvairiais klausimais. Į Lietuvos mokinių parlamentą gali kandidatuoti 14 – 17 metų rinkimų dieną turintys pagrindinių ir vidurinių mokyklų bei gimnazijų mokiniai. Balsuoti rinkimuose galės visi 5 – 12 klasių moksleiviai.
Per daugiau nei dešimt gyvavimo metų, Lietuvos mokinių parlamentas surengė moksleivių referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą, išreiškė mokinių poziciją dėl privalomų narkotikų testų mokyklose, drausmės pažymių, komendanto valandos, alkoholio ir tabako kontrolės įstatymo pataisų, siūlė sprendimus smurto ir patyčių problemoms mokyklose, švietimo kokybės gerinimui, mokyklų optimizavimui, brandos egzaminų nutekėjimo klausimais. Bendradarbiavo projektuose „Veiksmo savaitė“, „Visuotinė švietimo savaitė“, „Saugus internetas“, „Egzaminai.nesiparink.lt“, „Savaitė be patyčių“ ir daugybėje kitų.
Ateities mokyklose matematikos, lietuvių kalbos ir kitos pamokos bus asmeniškai pritaikytos kiekvienam mokiniui. „Microsoft” surengtame „Lietuvos novatoriško švietimo forume” pedagogai kartu su informacinių technologijų specialistais pritarė idėjai, kad rytojaus mokyklose mokinių ir mokytojų bendravimas remsis suasmeninta informacine sistema. Mokiniams bus lengviau bendrauti su mokytojais, o mokytojai galės kiekvienam mokiniui sukurti individualizuotą mokymosi programą.
Individualizuotas mokymasis daugumai primins visiems gerai pažįstamus socialinius tinklus. Tikriausiai bent pusė visų moksleivių šiandien naudojasi „Facebook” ar „one.lt”, ir vis sparčiau artėja laikas, kai mokytojais prisijungs prie mokinių bendravimo internete. Dabar dėl pamiršto kontrolinio ar namų darbų reikia kreiptis į klasės draugą, pasiderėti dėl atsiskaitymo datos reikia kulniuoti į mokyklą arba praleisti krepšinio treniruotę, nes „dega” interpretacija, kurią reikia atiduoti rytoj. Būna ir taip, kad žūtbūt reikia susirasti matematikos mokytoją, kuris tądien turi tik keletą pamokų ir jau išėjo namo.
Ateities mokyklose mokytojai vidiniame socialiniame tinkle turėtų savo profilius su nuotrauka ir atnaujintais pranešimais, kurie visus perspėtų apie gresiantį kontrolinį ar klasės susirinkimą. O pasitarimai dėl atsikaitymo laiko ir temų galėtų vykti šiltai sėdint namuose prie kompiuterio. Kiekvienas moksleivis turėtų savo asmeninį darbų tvarkaraštį, kuris niekada neleistų pamiršti, kad po savaitės reikės atiduoti atliktus darbus. Mokytojai taptų supratingesni ir galbūt nustotų reikalauti rašyti apie tuos autorius, kuriuos moksleiviai savo asmeninėje informacijoje pažymėjo kaip ne itin mėgstamus.
„Malonu matyti, kad moksleiviai yra tokie imlūs naujovėms, tačiau dar geriau, kai informacinės technologijos panaudojamos ugdymo tikslais, – sakė „Microsoft Lietuva” direktorius Mindaugas Glodas. – Manau, kad naudodami jaunimui gerai pažįstamas technologijas ugdymo procese, labiau paskatinsime moksleivius domėtis dėstomais dalykais ir mokymasis taps efektyvesnis.”
Mokiniai gautų laisvę, bet neturėtų pamiršti atsakomybių
Individualizuoto mokymosi idėja, kurią nuotolinių būdu pristatė Rusijos mokslų akademijos kompiuterių centro atstovas Aleksandras Uvarovas, nepaliko abejingų į forumą susirinkusių 300 pedagogų, iš visos Lietuvos. Nors daugelis mokytojų į mokinius žiūri kaip į savo vaikus, dėl didelio darbo krūvio jie ne visuomet spėja atskleisti kiekvieno vaiko talentus ar susipažinti su jų pomėgiais. Kaip teigia mokytojai novatoriai, individualizuotas mokymasis padėtų geriau pastebėti, humanitariniams ar tiksliesiems mokslams moksleivis gabesnis, ar jis labiau domisi sportu ar menu, ir po to pakoreguoti mokymo programą pagal kiekvieną mokinį atskirai.
„Mano manymu, bet kokios sistemos pritaikymas pagal asmeninius poreikius yra naudingas. Anksčiau su mokiniais susipažindavai su jais pasišnekėjęs pamokų ar pertraukų metu, bet dabar, kai klasėje yra 25 mokiniai, o tu šnekiesi su vienu – galų gale visiems pritrūksta laiko. Manau, kad dalį informacijos perkėlus į virtualią sistemą, mokytojai turės daugiau laiko spręsti jų nuomone svarbiausias problemas, – teigė Šakių rajono Griškabūdžio vidurinės mokyklos direktorius Arūnas Šalnaitis. – Naudodamasis moksleiviams pažįstama sistema, mokytojas lengviau testuos moksleivius, galės su jais dažniau bendrauti, drauge kurti užduotis.”
„Savaitės be skambučių” skatina moksleivių savarankiškumą
Novatoriškos mokymosi sistemos idėjai pritaria daug kartų už informacinių technologijų pritaikymą apdovanota mokykla – Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija. „Ne visi mokiniai mokosi vienodai – vieniems reikia žaismingesnių priemonių, kiti atvirkščiai – vertina paprastumą. Taikydami asmeninio mokymo sistemą galėsime geriau suprasti kiekvieno moksleivio poreikius, gebėjimus ir žinių lygį, – sakė Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos mokytoja, informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT) lyderė Tatjana Kriliuvienė. – Tačiau svarbu, kad tokios sistemos įvedimas nepakeistų asmeninio bendravimo mokykloje, informacinės technologijos jį turėtų tik palengvinti.”
Iki šiol mokinių ugdymo laikas ir tvarka buvo mokytojų rankose, tačiau rytojaus mokiniai turės daugiau laisvės planuodami savo darbo laiką. Žinoma, moksleiviams nebus leidžiama tiesiog pateikti savo tvarkaraštį – naujieji tvarkaraščiai bus sudaromi analizuojant informaciją, surinktą individualizuoto mokymosi sistemoje. Suteikta laisvė planuotis laiką galėtų sujaukti mokyklos darbo dienotvarkę, tačiau mokytojai nemano, kad naujoji sistema pakenktų mokinių elgesiui. „Jau dabar vyresnių klasių moksleiviai daro projektinius darbus pagal pusmečio ar mėnesio grafikus. Manau, kad šios sistemos įvedimas nepablogintų mokinių disciplinos”, – sakė A. Šalnaitis. Direktoriaus žodžius patvirtino ir T. Kriliuvienė. „Mūsų mokykloje organizuota akcija „Savaitė be skambučio” jau parodė, kad mokiniai gali patys planuoti savo dienotvarkę ir jaučia darbo ritmą. Nemanau, kad individualizuota mokymosi sistema išderintų mokinių darbotvarkę”, – teigė mokytoja.
Įgyvendinti idėjas galima pradėti jau dabar
„Lietuvos novatoriško švietimo forumo” dalyviai pritaria tokios sistemos gyvavimui, tačiau jos sukūrimo dar gali tekti luktelti. Didžiuliai darbai turi būti atlikti informacinių technologijų srityje, mokyklose ir pačioje švietimo sistemoje.”Toliau tęsime savo iniciatyvas Lietuvos mokyklose ir stengsimės, kad kuo daugiau šalies mokytojų, pasitelkdami informacines technologijas, galėtų efektyviai mokyti vaikus”, – teigė Mindaugas Glodas.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius taip pat skatina mokytojų tobulinimąsi IKT srityje. „Man labai smagu lankytis tokiuose forumuose, nes pamatai, kiek daug mokytojų kelia savo kompetenciją. Manau, kad šiame renginyje pristatyti novatoriškų darbų pavyzdžiai ir idėjos praturtins ugdymo procesą,” – teigė G. Steponavičius.
Nuo novatoriškų mokytojų prie novatoriškų mokyklų
„Microsoft” organizuojamas „Lietuvos novatoriško švietimo forumas” vyksta jau septintus metus. Pagrindinė šių metų forumo tema – novatoriško mokymosi idėjų skleidimas ne vien mokytojams ir mokiniams, bet ir mokyklų vadovams. Renginio diskusijoje dalyvavę pedagogai, informacinių technologijų specialistai, Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pažymėjo, kad norint žengti koja kojon su technologijomis turi dirbti ne vien mokytojai ir mokiniai, bet ir mokyklos administracija. Pasak G.Steponavičiaus, Švietimo ir mokslo ministerija jau baigia rengti naująją mokyklų vadovų skyrimo tvarką, kuri kelia aukštus kompetencijos reikalavimus. „Tokie mokyklų lyderiai gebės suburti naujovėms imlią mokyklų bendruomenę”, – G. Steponavičius.
Forumo metu buvo taip pat buvo apdovanoti konkurso „Virtuali kelionė klasėje” nugalėtojai. Šiemet mokytojai ir ekspertai geriausiu darbu pripažino Liucijos Mončienės darbą „Fizika kūryboje ir kūryba fizikoje”. Konkurso nugalėtoja iš Palangos senosios gimnazijos savo darbą pristatys Maskvoje vyksiančiame „Europos novatoriško švietimo forume” kovo pabaigoje.
Praėjusią savaitę Media Desk Lietuva, bendradarbiaudama su Tarptautiniu Kauno kino festivaliu, surengė mokymus, skirtus supažindinti su pagrindiniais kino industrijos principais ir kino kūrinio gyvenimo etapais: idėjos ir scenarijaus vystymu, gamybos procesu bei platinimu.
Renginio metu dalyviai galėjo pasisemti patirties iš Lietuvos kino profesionalų. Lektoriai – Rasa Miškinytė, Vilma Levickaitė, Žilvinas Naujokas, Raimondas Paškevičius – pasidalino savo sėkmingo darbo patirtimi ir padėjo mokymų dalyviams suvokti įvairių filmo gyvenimo etapų – scenarijaus rengimo, prodiusavimo, platinimo – specifiką.
Filmo pradžia – scenarijus
Seminarą pradėjo kino dramatrugas Raimundas Paškevičius, kuris pasakojo apie tai, kaip atsiranda kino ekranuose matomos istorijos. Regis, kiekvieną dieną girdime begalę istorijų, ne vieną papasakojame ir patys. Visgi paabandžius pritaikyti istoriją filmui, regis nebeturime net vienos tinkamos.
R. Paškevičius seminaro dalyviams ir stengėsi parodyti, kaip iš įspūdžio, patirties ir nutikimo sukurpti istoriją, kuri būtų įdomi ne tik pačiam autoriui bet ir kitiems tos istorijos žiūrovams. Kaip sakė pats lektorius, scenarijaus rašymas nereikalauja didelių mokslų ar enciklopedinių žinių. Esminiai yra vos keli dėsniai, kelios taisyklės, tačiau labai svarbu jas įvaldyti, o tai pasiekiama tik per praktiką.
Na o jei jau turite idėją arba jaučiate, kad negalite nerašyti filmo scenarijaus, visų pirma apgalvokite kelis esminius dalykus. Jūsų istorijoje turėtų būti pagrindinis herojus, siekiantis kokio nors tikslo, o jį pasiekti turėtų trukdyti įvairios kliūtys (vidinės arba išorinės). Stenkitės istoriją pasakoti vaizdais, judesiais, veiksmu, nes būtent tai yra kino esmė. Jei kuriate megėjišką filmą, kiek įmanoma labiau venkite dialogo ir kito neprofesionalaus garso (nebent turite pakankamai pinigų profesionalo paslaugoms).
Blogas garsas, skirtngai nei blogas vaizdas, bet kokį filmą gali visiškai sunaikinti. Siekite, kad žiūrovai susitapatintų su jūsų herojumi, išgyventų dėl jo. To siekiant jums reikėtų herojaus, kurio problemos būtų bendražmogiškos, artimos daugeliui. Net jei taip ir nėra, galite žiūrovui išduoti kokią nors herojaus paslaptį ir taip jį priartinti prie auditorijos. Galų gale, kaip patarė dramaturgas, vertėtų paskaityti literatūros kino scenarijaus rašymo temomis ir kuo detaliau susipažinti su esminėmis taisyklėmis. O tada jau galite jas laužyti, keisti ar tobulinti.
Filmo prodiusavimas – ilgas ir sunkus darbas
Vėliau savo patirtimi dalinosi žinomi Lietuvos kino prodiuseriai Rasa Miškinytė ir Žilvinas Naujokas. Pastarasis dalinosi savo patirtimi šią vasarą filmuojant filmą „Tadas Blinda. Pradžia“. Tiek Naujokas, tiek Miškinytė stengėsi supažindinti su bendromis prodiuserio darbo gairėmis, reikalavimais ir, žinoma, problemomis.
O šių, kaip pripažino Žilvinas Naujokas, Lietuvoje netrūksta. „Daugeliui Lietuvoje dirbančių prodiuserių reiktų duoti po medalį už tai, ką jie daro“, sakė Ž. Naujokas ir tęsė: „nenoriu nei gąsdinti, nei kažko perdėti, bet Lietuvoje pilnametražių filmų prodiuseriams dirbti sudėtinga“. Situaciją prodiuseris trumpai apibūdino taip: „pilnametražis filmas Lietuvoje negali atsipirkti, nes mūsų šalies rinka per maža. Dėl to verslas nėra suinteresuotas investuoti į kiną. Sukurti pilno metro lietuvišką filmą galima tik su valstybės pagalba, o valstybė pinigų neturi.“
Abu prodiuseriai ragino būsimuosius savo kolegas aktyviau dairytis į užsienio partnerius, nes tik bendradarbiavimas su užsieniečiais šiuo metu yra naudinga ir potencialiai pelninga veikla. Rasa Miškinytė taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad prodiuseris turi išlikti ir sąžiningas bei visuomeniškas. „Negalima leisti, kad kinui skirti pinigai, kurių ir taip nėra daug, būtų iššvaistyti veltui.
Kiekvienas prodiuseris turi atsižvelgti į filmo tematiką, jo aktualumą bei galimybes papasakoti apie Lietuvą užsieniui. Bet kokių asmeninių režisierių ar kitų kūrėjų užgaidų tenkinti negalima, tai nesąžininga visuomenės atžvilgiu“, sakė prodiuserė. Auditorijai buvo įdomu sužinoti, kas visgi yra prodiuseris – kūrybinis, techninis ar administracinis darbuotojas.
Tiek Ž. Naujokas, tiek R. Miškinytė sutiko, kad geras prodiuseris yra tas, kuris išmano visas kino gamybos proceso dalis, yra racionalus ir verslus, tačiau nestokoja nei kūrybiško mąstymo, nei įdomių idėjų.
Paskutinė užduotis – sėkmingai platinti filmą
Seminarą baigė „Skalvijos“ kino centro direktorė Vilma Levickaitė, kuri papasakojo, kaip veikia filmų platinimo sistema. Lektorė pristatė pagrindinę ir dažniausiai naudojamą filmų platinimo schemą, kada baigtas darbas iš gamintojo patenka į prekybos agento rankas, iš ten į platintojus, kurie galiausiai filmą perduoda kino teatrams. V. Levickaitė paaiškino, kodėl kino teatrai susirenka 50 procentų filmo surinktų lėšų.
Nors tokia pajamų dalis gali atrodyti per didelė, tačiau įvertinus ir kino teatrų invesciticjas į techniką, patalpų išlaikymo sąnaudas ir kitas išlaidas, tampa aišku, kiek išlaidų pareikalauja kino filmų rodymas. Buvo pristatyti ir alternatyvūs filmų platinimo būdai, kurie ypač aktualūs tampa dabar, kai informacinės technologijos performuoja visas kino platinimo ir žiūrėjimo tendencijas.
Seminaro kuratorė, „Mediadesk Lietuva“ atstovė Renata Šukaitytė renginį užbaigė vildamasi, kad įgyta patirtis dalyviams bus naudinga ir padės jiems ateityje tapti tiek kino srities profesionalais, tiek labiau išprususiais kino žiūrovais.
„Nuolat perkraudami trumpalaikę atmintį ir nenaudodami ilgalaikės, naikiname smegenų gebėjimą apdoroti ir įsiminti informaciją“, – teigia Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) docentė dr. Vilija Stanišauskienė. Jos teigimu, mokymasis informacijos ir technologijų pertekliaus visuomenėje yra sudėtinga veikla, kurios reikia mokytis.
„Kad ir kur gyvenčiau, kad ir su kuo bendraučiau ar ką veikčiau, esu lietuvis ir tuo didžiuojuosi“, – sako užsienyje jau ne vienerius metus gyvenantis Justas Balčiūnas. – Londone taip pat daug lietuvių, su kuriais palaikau ryšį. Visi mes turime vieną bendrą bruožą – Lietuvą. Mano tėvai, giminės, draugai gyvena Lietuvoje. Juos dažnai aplankau.“
Nestokojantis veiklos, kupinas idėjų ir savo tvirtą nuomonę turintis eruditas – būtent taip daugelis apibūdina LTV programų direktorių Rolandą Maskoliūną, dar ir šiandien kartais pavadinamą Videokauku.
Vis daugiau moksleivių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, pasirenka studijas užsienyje. Net apie 1.8 mln. jaunimo renkasi studijas užsienyje ir netgi dešimtadalis iš jų pirmenybę teikia mokslui Vokietijoje. Žinoma, priežasčių yra daug – studijos Vokietijoje pasižymi patrauklumu bei gera kokybe, atitinkančia tarptautinį lygį. Jos jungia šimtametes tradicijas su moderniomis technologijomis. Vokietijos mokslą garsina ir faktas, kad beveik kasmet Vokietijos arba joje dirbantys kitų šalių mokslininkai yra nominuojami Nobelio premijai. Pagrindiniai aukštojo mokslo laipsniai, kaip bakalauras, magistras; studijos anglų kalba, galimybė kaupti kreditus, patogi atsiskaitymo forma, sąlygos keisti studijų profilį, pereiti iš vienų studijų į kitas pateikia užsienio studentams plačią pasirinkimo galimybių skalę.
Aplinka visiems arba universalus dizainas, taip pat vadinamas dizainu visiems, yra pakankamai nauja sąvoka Lietuvoje, tačiau Šiaurės šalyse aplinkos visiems kūrimas jau įsibėgėjęs. Kas tai – visuotinės gerovės rodiklis ar privaloma modernios visuomenės dalis?
Šiandien, sausio 27-ąją, įvykusioje „Bendrystės su nevyriausybinėmis organizacijomis dienoje” bendrovė „Microsoft” su socialiniais partneriais paragino Lietuvos nevyriausybines organizacijas aktyviau išnaudoti naujausias informacines technologijas, glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant opias socialines problemas ir vienytis šviečiant visuomenę apie saugumą internete.
Pernai „Microsoft” Lietuvoje skyrė beveik 1 mln. litų vaikų ir suaugusiųjų e-mokymų, nedarbo mažinimo, neįgaliųjų paramos ir saugumo internete programoms įgyvendinti. Šiais metais paramą ketinama plėsti.
Didžiosios Rusijos informacinių technologijų specialistai įsitikinę, kad „savi“ socialiniai tinklai, paieškos sistemos ir elektroninio pašto tiekėjai, sugebės ir toliau atsilaikyti prieš Vakaruose populiarius šių paslaugų gigantus „Facebook“ ir „Google“, skelbia „The Telegraph“.
Arkadijus Voložas, populiariausios Rusijoje paieškos sistemos „Yandex“ generalinis direktorius teigė, kad esama dviejų pagrindinių priežasčių, dėl kurių Vakarų informacinių technologijų bendrovėms gali niekada nepavykti tapti populiaresnėmis už rusams gimtoje šalyje sukuriamas paslaugas.