Search Results for: "informacinės sistemos"
Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai dar šiemet galės nemokamai į savo telefonus įsidiegti „m.transportas“ mobiliąją aplikaciją. Šios aplikacijos pagalba vilniečiams bus patogiau ir paprasčiau įsigyti vienkartinį ar laikiną viešojo transporto mobilųjį bilietą (m.bilietą), susidaryti kelionės maršrutą. Mobiliuoju telefonu taip pat galima bus sumokėti už automobilių stovėjimą, kurio laikas bus skaičiuojamas „Start-stop“ principu. Todėl šios naujovės dėka vairuotojai mokės tik už faktinį stovėjimo laiką.
Naudojantis šia mobiliąja aplikacija galima bus išsikviesti taksi, stebėti taksi automobilio maršrutą, apskaičiuoti orientacinę važiavimo kainą bei apmokėti kelionę. Programa taip pat leis mobiliuoju telefonu rezervuoti ir iš anksto apmokėti važiavimą miesto elektroroleriu „e.oranžinis“. Vartotojas galės pasirinkti, iš kokios sąskaitos – mobilaus operatoriaus ar banko, atsiskaityti už paslaugas.
„Ši mobilioji aplikacija tuo pačiu galėtų tapti ir išskirtine vilniečių aplikacija, kurios vartotojai naudotųsi nuolaidų sistema įsigyjant viešojo transporto bilietus, mažiau mokėtų už naujai steigiamos taksi įmonės paslaugas, automobilių stovėjimą, elektrorolerių nuomą. Nuolaidos būtų suteikiamos tik gyventojams, deklaravusiems savo gyvenamąją vietą Vilniuje“, – sakė e.miesto darbo grupės vadovė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Indrė Jakaitytė.
Pasiūlymus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ paskelbtam integruotos informacinės sistemos, skirtos aptarnauti elektroninius atsiskaitymus mobiliuoju telefonu už multimodalinio transporto paslaugas Vilniaus mieste, sukūrimo, įdiegimo, integravimo, testavimo, paleidimo ir priežiūros bei papildomų paslaugų pirkimo atvirajam konkursui galima teikti iki gegužės 18 d.
Susipažinti su Lietuvos zoologijos sodo gyvūnais nuo šiol bus galima ne tik apsilankius Kaune, bet ir siunčiant laiškus. Šeštadienį į apyvartą išleidžiamas Lietuvos zoologijos sodui skirtas keturių pašto ženklų blokas.
Naujuose pašto ženkluose dailininkė Evelina Paukštytė pavaizdavo žirafą, pelikaną, žydrataškę ciklazomą ir baltąjį lokį.
Kiekvieno iš šių pašto ženklų nominalinė vertė – 4 Lt. Blokas „Lietuvos zoologijos sodas“ bus išleistas 25 tūkst. tiražu. Kartu su juo išleidžiami ir pirmos dienos vokas bei suvenyrinis lapas.
Bloko išleidimo dieną šiuo pašto bloku apmokama korespondencija Kauno centriniame pašte bus antspauduojama proginiu pirmosios dienos datos spaudu.
Kauno zoologijos sodas oficialiai buvo atidarytas 1938 m. liepos 1 d. Jo įkūrimą iniciavo gamtininkas profesorius Tadas Ivanauskas. Atidarymo dieną sode buvo apgyvendinta tik 40 gyvūnų, kuriuos atgabeno pats prof. T. Ivanauskas. Kai kurie gyvūnai buvo dovanoti užsienio šalių zoologijos sodų atstovų.
Šiuo metu 15,9 ha ploto Kauno zoologijos sode gyvena apie 2,5 tūkst. gyvūnų. Daugiau kaip 10 sode gyvenančių gyvūnų rūšių įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą, daugiau negu 100 – į Tarptautinę raudonąją knygą. Zoologijos sode gyvena 6 klasių gyvūnai: vabzdžiai, žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai ir žinduoliai.
Kauno zoologijos sodui respublikinio zoologijos sodo vardas suteiktas 1958 m. gruodžio 4 d.
Lietuvos zoologijos sodas priklauso Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijai ir dalyvauja retų bei nykstančių gyvūnų europinėje veisimo programoje. Jis taip pat yra Tarptautinės zooedukologų asociacijos ir Tarptautinės rūšių informacinės sistemos narys.
Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos bei finansinio tarpininkavimo paslaugas.
Jau netolimoje ateityje gydytojai šalies ligoninėse galės pildyti ligos istorijas įkalbėdami duomenis balsu tiesiai į kompiuterį, kuris garsinę informaciją automatiškai pavers rašytine.
Kompleksines e-sveikatos IT sistemas kurianti bendrovė „Webmedia“ pradeda pilotinį patobulintos universalios ligoninės informacinės sistemos „Webmedia’s eHealth Suite“ diegimą, kuri be daugelio kitų turės ir tokią funkciją.
Naujojoje versijoje bus įdiegta atnaujinta radiologijos informacinė sistema, kompiuterizuojanti diagnostinius tyrimus ir leidžianti įkalbėti tyrimų aprašus balsu, kurie automatiškai verčiami tekstine informacija. Modulis ypatingas tuo, kad informacijos vertimo tikslumas siekia 95%, o tai labai aukštas rodiklis automatizuoto vertimo sistemoms, jis buvo pasiektas įvedant į sistemos atmintį daugiau nei 50 tūkst. radiologijos terminų ir kartu su kalbos specialistais sukūrus inovatyvius informacijos apdorojimo algoritmus.
Kiti ligoninės sistemos moduliai kol kas turės transkripcijos funkcionalumą, kai gydytojo įkalbėta garsinė informacija bus įrašyta į ligos istoriją, o ją į tekstinę informaciją perves duomenų įvedimo
specialistai. Pamažu, kai bus suformuotos kitų medicinos sričių terminų duomenų bazės, visas kalbinės informacijos konvertavimas į tekstinę bus atliekamas automatiškai.
Ši programinė įranga nuo 2006 m. naudojama Estijos universitetinėse Tartu klinikose, didžiausioje ir moderniausioje kaimyninės šalies gydymo įstaigoje, kuria naudojasi 3.500 vartotojų.
„Duomenų įvedimas balsu ir kitos gydytojų darbą palengvinančios priemonės čia leis sutaupyti iki 40% brangaus medicinos specialistų darbo laiko, kuris skiriamas ne biurokratijai, o efektyviam ligonių aptarnavimui. Sistema yra pritaikyta naudoti keliomis kalbomis, o netrukus bus išleista ir Lietuvai pritaikyta sistemos versija”, – sakė sistemą Tartu klinikose įdiegusios bendrovės „Webmedia“ vadovas Arnoldas Jankūnas.
Naujoje ligoninių informacinėje sistemoje kaip atskiras modulis bus siūloma pilnai integruota atnaujinta laboratorijų informacinė sistema, kuri leidžia fiksuoti ir kontroliuoti įvairių laboratorijų (biochemijos, imunologijos, mikrobiologijos, genetikos ir kitų) darbo procesus. Pernai vien Tartu klinikų laboratorijose buvo atlikta 8,5 mln. tyrimų.
„Ši ligoninė galėtų būti geros praktikos pavyzdžiu Lietuvos sveikatos įstaigoms. Estijos Tartu klinikose pažangi e-sistema leido pagerinti sveikatos paslaugų kokybę bei sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigus. Estijoje jau veikia Nacionalinė sveikatos įrašų sistema, kurioje kaupiama paciento sveikatos istorija, nacionalinis vaizdų bankas bei elektroninio recepto sistema; apie 85% proc. išrašomų receptų yra elektroniniai“, – sako bendrovės „Webmedia“ direktorius.
Tuo tarpu Lietuvoje dabar absoliuti dauguma ligonių ir poliklinikų didžiąją dalį pacientų informacijos kaupia autonomiškai ir dokumentus archyvuoja popieriniame formate. Pasak „Webmedia“ atstovo, Lietuva šiuo atžvilgiu yra dar gerokai atsilikusi.
Informaciją perkėlus į elektronines formas ir įdiegus bendrą sveikatos įstaigų informacijos sistemą, paciento duomenis galės nesunkiai rasti ir peržiūrėti gydytojas bet kuriame Lietuvos mieste. Veikiant tokioms elektroninėms ligoninių sistemoms, gydytojai gali naudoti ir tarpusavyje keistis įvairiais paciento duomenimis – ligos istorijos įrašais, elektroniniais receptais, vaizdų saugykloje esančiomis skaitmeninėmis rentgeno nuotraukomis, kardiogramomis. Naudojantis bendrais duomenų archyvais, nebūtina kaskart atlikti naujų tyrimų – taip taupomas laikas ir resursai.
Sistema saugiai pasiekiama per visas naujausias interneto naršykles, įskaitant ir planšetinius „iPad” tipo kompiuterius bei išmaniuosius telefonus. Visi medicininiai dokumentai naujoje e-sistemoje atitinka visuotinai pripažįstamus klinikinės informacijos apsikeitimo standartus (HL7 v.3, CDA, kt.), o tai reiškia, kad juos būtų galima naudoti bet kurioje kitoje ligoninėje, kurioje įdiegta analogiškus standartus sistema.
Pacientų registras leidžia atsisakyti popierinių ligos istorijos kartotekų – visi pacientų duomenys saugomi serveriuose, o integracija su Valstybinės ligonių kasos duomenų registrais leidžia bet kada patikrinti paciento draustumą.
Lietuvos kaimynė Latvija pateko tarp 10-ties didžiausių kompiuterinių virusų skleidėjų pasaulyje. Antivirusinės programinės įrangos gamintojos „Kaspersky Lab.” duomenimis, maždaug 3,25 proc. iš 500 milijonų visų pasaulyje plitusių kenkėjų per trečiąjį šių metų ketvirtį buvo iš Latvijos.
„Tai, kad šiame dešimtuke matome Latviją, nėra netikėta. Šiandieniniai interneto nusikaltėliai kenkėjus skleidžia patalpindami juos į serverius, o Latvijoje yra daug duomenų centrų, šalis intensyviai eksportuoja interneto prieglobos (hostingo) paslaugas į užsienio šalis ir ypač Rusiją, kurioje sukuriama daug kompiuterių kenkėjų. Tai lemia didesnes virusų sklidimo apimtys iš Latvijos”, – aiškino „Kaspersky Lab.” programinės įrangos platintojos Lietuvoje bendrovės „Atviros informacinės sistemos” saugumo ekspertas Andrius Šaveiko.
Pasak jo, tai anaiptol nereiškia, kad Latvija interneto erdvėje yra pavojinga šalis ar kad nesaugu lankytis latviškuose tinklalapiuose. „Latvijos serveriai nėra kuo nors išskirtiniai, o interneto nusikaltėlių Latvijoje vargu ar daugiau nei Lietuvoje, – aiškino A. Šaveiko. – Latvijos patekimas į dešimtuką atspindi naujas kenkėjų sklidimo tendencijas – jeigu anksčiau interneto nusikaltėliai virusus skleisdavo tiesiogiai atakuodami jais vartotojus, tai šiandien siekiama, kad vartotojas pats pasiimtų kenkėją iš serverio, į kurį yra priviliojamas per įvairias nesaugias nuorodas, brukalus, socialinį tinklą „Facebook” ar kitus kanalus”, – aiškino A. Šaveiko.
Lietuviškos kilmės virusų pasaulyje fiksuojama bent 10 kartų mažiau nei Latvijos. „Tačiau jeigu mūsų hostingo paslaugų teikėjai intensyviai siūlytų savo paslaugas Rusijoje, Kinijoje, JAV, tai ir Lietuva laisvai patektų į šį dešimtuką”, – sakė „Atviros informacinės sistemos” saugumo ekspertas.
Latvija pavojingiausių kenkėjų kilmės šalių dešimtuke yra sąrašo gale – 9-tojoje vietoje. Pirmosios penkios vietos atiteko JAV (iš jos sklido 25 proc. visų virusų), Kinijai (18,82 proc.), Rusijai (11,68 proc.), Nyderlandams (4,94 proc.) ir Ukrainai (4,53 proc.).
„Kaspersky Lab.” per trečiąjį šių metų ketvirtį pasaulyje teigia užfiksavusi daugiau kaip 0,5 mlrd. kenkėjų bandymų užkrėsti kompiuterius.
Apie bendrovę „Atviros informacinės sistemos”
2004-aisiais įkurta UAB „Atviros informacinės sistemos” (AIS) yra oficialus ir vienintelis „Kaspersky Lab.” atstovas Lietuvoje. Be „Kaspersky Lab.”, AIS taip pat yra oficialus „GDATA”, TILDE ir „ABBYY” platintojai Lietuvoje. Bendrovė platina produkciją per partnerius, nemokamai teikia konsultacijas vartotojams telefonu ir el. paštu.
AIS produktus platina visi pagrindiniai IT prekių pardavėjai ir verslo partneriai – „Topo Centras”, „Gera Kaina” „Baltnetos komunikacijos”, „Komparsa”, „Alna Intelligence” ir kitos kompanijos.
Pasaulinė antivirusinių programų gamintoja „Kaspersky Lab.“ perspėja apie naują kompiuterius siaubiančio kenkėjo – Trojos arklio „GpCode“ – atmainą. Prieš kelerius metus daug nuostolio pridaręs „duomenų žudikas“, kuris pakenkia kompiuteryje esantiems failams, sugrįžo dar pavojingesnis nei anksčiau.
„Tai naujos epidemijos banga, nes pastebime ne pavienius užkrėtimo atvejus, o masiškai keliamą pavojų. Priešingai nei dauguma šiuo metu siaučiančių kenkėjų, „GpCode“ turi griaunamąjį kenkėjišką efektą – jis užkoduoja failus ir jie tampa nebeprieinami. Mainais už duomenų atstatymą kenkėjo kūrėjas reikalauja piniginės išpirkos“, – sakė „Kaspersky Lab.“ programinės įrangos platintojos Lietuvoje bendrovės „Atviros informacinės sistemos“ saugumo ekspertas Andrius Šaveiko.
Šiandien atgijęs kenkėjas yra dar pavojingesnis, nes tikimybė susigrąžinti prarastus duomenis yra labai maža. „Kenkėjas užkodavęs duomenis jų neištrina, o perrašo nauja informacija, todėl nepagelbės net duomenų atstatymo programos. Šiuo metu vienintelė geriausia apsauga yra prevencinė – patikima antivirusinė programinė įranga“, – sakė. A. Šaveiko. Pasak jo, vartotojai, turintys „Kaspersky“ antivirusinę programą savo kompiuteryje ir ją atnaujinę, yra apsaugoti nuo „GpCode“. Neturintys patikimos apsaugos vartotojai turėtų ja nedelsiant pasirūpinti – antivirusinę programą galima įsigyti internetu, kompiuterinių prekių pardavimo vietose ar loterijos „Perlas“ terminaluose.
„GpCode“ Trojos arklys buvo sukurtas 2004-aisiais, o įvairios jo atmainos siautė iki pat 2008-ųjų. Nuo to laiko kenkėjo autorius buvo nutilęs, o šį Trojos arklį bandę kopijuoti kiti interneto nusikaltėliai nesukūrė tokių stiprių duomenų užkodavimo mechanizmų.
„GpCode“ kenkėju užsikrėtęs vartotojas pastebi pakeistą darbastalio foną su užrašu anglų kalba „Visi Jūsų asmeniniai failai buvo užšifruoti stipriu algoritmu RSA-1024 ir Jūs negalėsite pasiekti duomenų jeigu nevykdysite mūsų nurodymų. Daugiau informacijos rasite ant darbastalio esančiame tekstiniame faile „HOW-TO-DECRYPT“. Perskaitykite jį nedelsdami. Atminkite: jeigu norite atgauti savo duomenis, niekam nepasakokite apie šį įvykį. Elkitės taip, kaip nurodyta“.
Mainais už duomenų atstatymą kenkėjo kūrėjai reikalauja pervesti į jų banko sąskaitą 120 JAV dolerių. „Vartotojui nederėtų būti patikliam ir užkibti ant šio masalo. Net sumokėjus išpirką, vargu ar interneto nusikaltėlis susirūpins vartotojo duomenų atstatymu. Užsikrėtus patarčiau visų pirma išjungti kompiuterį, kad kenkėjas negalėtų plisti, ir tuomet kreiptis į specialistus“, – teigė „Atviros informacinės sistemos“ saugumo ekspertas.
Pastaruoju metu kai kurios Lietuvoje veikiančios įmonės, siekiančios tarpininkauti atliekant mokėjimus internetu, savo iniciatyva įdiegė bei pradėjo naudoti mokėjimo internetu būdą, kuris leidžia mokėjimo pavedimus atlikti tokių mokėjimų tarpininkų aplinkoje, nenukreipiant mokėtojo į konkretaus banko elektroninės bankininkystės puslapį. Nepaisant to, mokėtojo, kuriam siūloma atlikti mokėjimo pavedimą minėtu būdu, mokėjimo tarpininkas prašo įvesti tokiam mokėtojui banko suteiktą elektroninės bankininkystės vartotojo kodą ir slaptažodžius. Naudodami šiuos duomenis, mokėjimų tarpininkai savavališkai jungiasi prie konkrečių bankų informacinės sistemos. Toks naujas mokėjimo būdas minėtas paslaugas teikiančių tarpininkų viešai pristatomas kaip unikali ir moderni paslauga.
Lietuvos bankų asociacija pareiškia, kad tokia veikla, kurios metu tretieji asmenys iš mokėtojų prašo atskleisti mokėtojams bankų suteiktas konfidencialias tapatybės identifikavimo priemones (kodus ir slaptažodžius) yra nepriimtina ir netoleruotina. Konfidencialių duomenų atskleidimas mokėjimų tarpininkams ar kitiems tretiesiems asmenims, gali sukelti didelę grėsmę banko klientų lėšų saugumui ir sudaryti galimybę pašaliniams asmenims sužinoti informaciją apie kliento banko sąskaitą. Tokius atskleistus konfidencialius duomenis gali sužinoti ir panaudoti nesąžiningi tretieji asmenys.
Lietuvos bankų asociacijos nuomone, tokie mokėjimo tarpininkų veiksmai yra ypač pavojingi mokėtojams ir visam bankiniam sektoriui, nes prieštarauja esminiam saugios internetinės bankininkystės principui, kuris teigia, jog tapatybės patvirtinimo priemonės gali būti žinomos tik klientui ir bankui. Minėti mokėjimo tarpininkų veiksmai ir vieši pasisakymai klientams sukuria klaidingą įspūdį (tuo pačiu sudarant geresnes sąlygas neteisėtiems veiksmams, sukčiavimams), kad tapatybės patvirtinimo priemonės gali būti atkleidžiamos tretiesiems asmenims priklausomai nuo tokių asmenų deklaracijų apie jų naudojamos sistemos modernumą, paplitimą užsienyje ar kitų aplinkybių.
Nors mokėjimo tarpininkai viešai skelbia, kad minėtas mokėjimo būdas jau veikia vykdant atsiskaitymus per konkrečius Lietuvoje veikiančius bankus, norime pažymėti, jog su tais bankais šis tarpininkų siūlomas mokėjimo būdas nėra suderintas, bankai prieštarauja tokiam mokėjimo būdui, ne vieną kartą reikalavo nutraukti tokią veiklą. Paslaugos teikimo nenutraukus, bankai ėmėsi techninių priemonių savo informacinių sistemų apsaugai.
Lietuvos bankų asociacija ragina visus internetinės bankininkystės paslaugų naudotojus rūpintis jiems bankų suteiktų tapatybės patvirtinimo priemonių saugumu, neatskleisti tokių priemonių jokiems tretiesiems asmenims, nepaisant tokių asmenų skelbiamos informacijos, jų deklaruojamų tikslų ir kitų aplinkybių. Minėtos tapatybės patvirtinimo priemonės gali būti žinomos tik pačiam klientui ir įvedamos tik pačiam klientui prisijungus prie atitinkamos banko internetinės bankininkystės paslaugos.
Pasaulinis socialinis tinklas „Facebook” tapo antru dažniausiai duomenų vagių atakuojamu tinklalapiu pasaulyje. Aplenkęs interneto prekybos ir aukcionų portalą „eBay”, pagal duomenų vagių atakų skaičių „Facebook” atsilieka tik nuo tarptautinės mokėjimų sistemos „PayPal”, rodo saugumo sprendimų kūrėjos „Kaspersky Lab.” duomenys.
„Vasarą duomenų vagių (angl. phishers) atakos, nukreiptos prieš „Facebook” portalą ir jo vartotojus, buvo triskart intensyvesnės. Socialiniai tinklai vis labiau domina interneto nusikaltėlius, nes čia žinutės sklinda per draugus, kuriais mes linkę gan aklai pasitikėti. Tuo pasinaudoja sukčiai, nuviliodami vartotoją į nesaugią aplinką ir pavogdami jo konfidencialius duomenis, prisijungimo slaptažodžius ir kitą asmeninę informaciją”, – sakė „Kaspersky Lab.” programinės įrangos platintojo Lietuvoje, bendrovės „Atviros informacinės sistemos” projektų vadovas Andrius Šaveiko.
Remiantis „Kaspersky Lab.” duomenimis, populiariausiu duomenų vagių atakų tikslu išlieka tarptautinė atsiskaitymų sistema „PayPal”. Į ją yra nukreipta apie 53,5 proc. interneto sukčių atakų. Į antrąją vietą pakilęs „Facebook” portalas sulaukia 12,8 proc. atakų, o į trečią vietą smuktelėjo pasaulinė el. prekybos ir aukcionų svetainė „eBay”. Į šį portalą nukreipta 7,6 proc. visų duomenų vagių atakų.
Pasak A. Šaveiko, socialiniame tinkle vartotojas gali susidurti su įvairiais pavojais – nesaugiomis nuorodomis, nepageidaujamomis reklamomis. „Pastaruoju metu ypač plinta grupės, siūlančios užsiregistruoti, pakviesti prijungti prie grupės visus savo draugus ir taip dalyvauti loterijoje dėl kelionės ar kito vertingo daikto. Paprastai šios grupės, surinkusios tam tikrą narių skaičių, vėliau yra parduodamos nepageidaujamos reklamos skleidėjams”, – pasakojo A. Šaveiko.
Anot eksperto, norėdamas būti saugus, vartotojas visų pirma turėtų pasirūpinti legalia antivirusine programine įranga. „Mokamos antivirusinės programos turi integruotą apsaugą nuo socialiniais tinklais sklindančių virusų, nepageidaujamų reklamų ir kitų interneto pavojų. „Kaspersky Internet Security 2011” į savo produktus diegia aplinką „Saugi terpė”, skirtą įtartinoms programoms ir tinklapiams paleisti, virtualiąją klaviatūrą ir apsaugos nuo sukčių programą, užtikrinančią asmeninių duomenų saugumą. Ši programa taip pat leidžia apsisaugoti nuo brukalų ir įkyrios internetinės reklamos bei leidžia tėvams nustatyti, kad vaikai naršydami po socialinius tinklus ar internetą nepatektų į nesaugius portalus, nepasiektų pornografinio ar kito nepageidaujamo turinio”, – sakė „Atviros informacinės sistemos” projektų vadovas.
Visame pasaulyje interneto grėsmių nuolat daugėja. Pernai užfiksavusi 25-milijoninį kenkėją, „Kaspersky Lab.” skaičiuoja, kad šiandien maždaug 80 proc. el. laiškų sudaro brukalai. „Jeigu kelioms minutėms išjungtume el. pašto laiškų filtrus ir apsaugos sistemas, turbūt vos spėtume trinti į pašto dėžutę įkrentančius brukalus. Mes net nepastebime, kiek daug kenksmingų laiškų sustabdo apsaugos sistemos”, – sakė A. Šaveiko.
Pasaulį sudrebinus didelio masto kibernetinei atakai, kompiuterių naudotojai susirūpino savo saugumu. Nuo viruso „WannaCry“ preliminariai nukentėjo daugiau nei 200 tūkst. kompiuterių, esančių 150 šalyse.
Pasaulinė antivirusinės programinės įrangos kompiuteriams ir mobiliesiems telefonams gamintoja „Kaspersky Lab.“ perspėja, kad pavasario ir kitų didžiųjų metų švenčių periodu interneto vartotojai turėtų būti atidesni ir įtariau vertinti el. paštu, per socialinius tinklus ar mobiliuoju telefonu gaunamus pasiūlymus. Mat šventiniu šurmuliu siekia pasinaudoti ir vartotojų sąskaita pasipelnyti interneto nusikaltėliai.
Laukia (ne)atrastų kelionių metas! Žadama, kad lengviau į Baltarusiją iki rugsėjo 1-osios Lietuvos gyventojai galės nuvykti supaprastinta tvarka. Taigi, jau dabar laikas pasidomėti kelionių į kaimyninę šalį kainomis.