Search Results for: "imunitetas"
Dažniausiai žmonės imuniteto stiprinimą supranta kaip galimybę apsisaugoti nuo peršalimo ligų. Dominuoja nuomonė, jog jei ryklės gleivinės paraudimas, perštėjimas, galvos skausmas, karščiavimas ir kiti negalavimai kankina itin retai, vadinasi, imuninė sistema stipri. Medicinos specialistai perspėja, jog nusilpusio imuniteto žala gali būti kur kas didesnė nei peršalimo ligos.
Imuninė sistema žmogui padeda apsisaugoti nuo mikrobų, virusų, parazitų, svetimų baltymų ir kitų, genetiškai nepriimtinų medžiagų. Jei į žmogaus organizmą patenka antigenai, ima veikti organizmo apsauginės imuninės reakcijos. Jos užkerta kelią antigenų daromai žalai. Jei imuninė sistema pažeista, žmogus ima sirgti įvairiomis mikrobų, virusų, parazitų sukeltomis ligomis.
Nusilpęs organizmo imunitetas taip pat sudaro galimybę vystytis ir vėžinėms ląstelėms. Farmacijos specialistas Mantas Jakimavičius pabrėžia, jog kiekvienas žmogus turi vėžinių ląstelių, tačiau stipri imuninė sistema užkerta kelią pakitusiai audinio ląstelei tapti piktybinei. „Kiekviena kūno ląstelė išgyvena savo gyvybės ciklą – nuo jos atsiradimo iki žūties. Ląstelių skaičių reguliuoja apoptezė, kuri yra itin svarbi priešvėžinėje ir priešvirusinėje būklėje, kai pasireiškia ląstelių mutacijos ar yra sutrikusi ląstelių gamyba. Nusilpus imuninei sistemai, silpsta ir priešvėžinė gynyba – susidaro sąlygos vystytis onkologinėms ligoms”, – tikina Mantas Jakimavičius.
Farmacininkas, paklaustas, kokie būdai stiprinti imunitetą yra efektyviausi, teigia, jog jų yra ne vienas. „Tam, kad imuninė sistema būtų stipri, pirmiausiai turime pasirūpinti tinkama mityba, poilsiu, pakankamu kiekiu vitaminų ir mineralų. Tačiau dėl itin spartaus gyvenimo tempo ne visada tai įmanoma. Tokiu atveju rekomenduojama vartoti natūralius maisto papildus, kuriuose gausu bioflavonoidų, vitamino C ir E. Vienas iš tokių preparatų – greipfrutų sėklų ekstraktas. Jis, mokslininkų teigimu, ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir naikina šimtus įvairių bakterijų, grybelių, virusų: šigelę, stafilokoką, baltąjį balkšvagrybį, salmoneles, herpį, tymus ir kt.”, – pasakoja farmacijos specialistas ir pabrėžia, jog jei pasirenkama vartoti preparatą, būtina atkreipti dėmesį, ar jame nėra sintetinių konservantų, dažo bei kvapiųjų medžiagų ar kitų priedų, ir ar bioflavonoidų koncentracija yra ne mažesnė nei 600 mg / 100 ml.
Česnakas vaistas ne tik nuo vampyrų, bet ir nuo eilės kitų negandų – peršalimo, virškinimo problemų ir net maro, choleros bei vidurių šiltinės. Išsivirkite ispaniškos česnakų sriubos ir apsisaugokite nuo pavasarinio peršalimo!
Visų tautų kultūrose žmogaus gyvybė vertinama kaip ypatinga Dievo dovana. Kirgizai nėščią moterį vadina orisuli – „dvi sielos“. Nėštumas senojoje lietuvių kultūroje laikytas paslaptyje, moterys jį slėpdavo, kol tik galėjo. Nėščioji negali net pagalvoti, kad galėtų ką nors pavogti, negali pavydėti, lieti apmaudą – gimusį vaiką užkluptų negandos. Po gimdymo keturiasdešimt dienų neišeidavo iš namų, nes manyta, kad moteris dar turi ryšį su mistiniu pasauliu ir protėvių vėlėmis.
Dažnas vaistinių lankytojas, norėdamas apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų teiraujasi priemonės, kuri atbaidytų tiek uodus, tiek erkes. Sveikatos specialistai sako, kad tokių priemonių, repelentų, yra, tačiau svarbu mokėti tinkamai skaityti sudėtį arba pasikonsultuoti su vaistininku.
Šaltalankio (lot. Hippophae rhamnoides) sveikatinančios savybės minimos jau senovės graikų mokslininkų ir rašytojų darbuose. Graikų mitologijoje rašoma, kad Pegaso kailis labai žvilgėjo, nes jis buvo šeriamas šaltalankių lapais. Klasikinėje Tibeto medicinos knygoje “Sibus Yidian”, parašytoje 8-ajame mūsų eros amžiuje, šaltalankių sveikatinančioms savybėms apibūdinti skirta 30 skyrių
Vartojimas
Iš šaltalankių uogų gaminami gėrimai ir produktai kūdikių maitinimui, verdami kisieliai, uogienės, daromi padažai, džemai, gaminami gėrimai. Šviežios šaltalankių sultys yra kosmonautų racione, siekiant palaikyti jų stiprumą ir atsparumą stresams.
Šaltalankių uogos yra labai maistingos, nors ir labai rūgščios ir sutraukiančios. Kadangi jos labai koncentruotos, reikia atskiesti virintu vandeniu ir pridėti medaus. Jas galima skiesti obuolių ar vynuogių sultimis. Šviežių šaltalankių vaisių negalima valgyti sergant opalige ir šlapimo pūslės akmenlige.
Švieži šaltalankių vaisiai gali būti valgomi su medumi ištisus metus.
Aromatingos sultys su cukrumi didina apetitą ir labai gerai stiprina imunitetą.
Džiovintų šaltalankių vaisių milteliai gali būti naudojami sumaišyti su kitomis vaistažolėmis.
Šaltalankius geriausiai laikyti šaldyklėje apie 6 mėnesius arba trintas su cukrumi santykiu 1:1.
Sveikatinančios savybės
Šaltalankis – polivitaminų kupinas augalas, pagal biologiškai aktyvių medžiagų kiekį ir kokybę lenkia beveik visus vaisius ir uogas.
Vaisiuose yra 4-9 proc. riebalinio aliejaus, 2-7 proc. cukrų, 3,2 proc. organinių rūgščių (obuolių, citrinos, vyno rūgštys), daug vitamino C, B grupės vitaminų (B1, B2, B6), vitaminų E, K, P, folio rūgšties, provitamino A ir karotinoidų, cholino, stearinų, fosfolipidų, rauginių medžiagų, saponinų. Juose esantis vitaminas P gerina skrandžio, žarnyno, kraujo kapiliarų darbą, stiprina antitoksinę kepenų veiklą, stabdo aterosklerozės vystymąsi, mažina cholesterolio kiekį kraujuje, normalizuoja padidėjusios skydliaukės hiperfunkciją.
Šaltalankių produktai labai silpnina barbitūratų, antibiotikų ir kitų vaistų, rentgeno spindulių toksinį poveikį. Todėl juos patariama vartoti cheminės ir radiacinės terapijos metu ir po gydymo, po antibiotikų kurso, taip pat diabetikams, pagyvenusiems žmonėms, profesionaliems sportininkams, intensyvios veiklos žmonėms.
Šaltalankiai – gera priemonė sustiprinti širdies raumenį, profilaktinė priemonė prieš insultą, infarktą, atkuria organizmą po ligų ir psichinių bei fizinių pervargimų, didina vyrų lytinį aktyvumą (prostatos veiklą).
Šaltalankių sultimis gydoma avitaminozė, mažakraujystė, silpnas imunitetas, karščiavimas, bendras peršalimas.
Klinikiniai tyrimai įrodė, kad šaltalankių ekstraktas padeda normalizuoti kepenų fermentų veiklą, tulžies rūgšties serumą ir imuninę sistemą.
Geriausias mišinys nuo anemijos ir imunitetui stiprinti yra džiovinti erškėčių vaisiai, šaltalankių vaisiai ir džiovintos dilgėlės, sumaišytos su medumi. 3 šaukšteliai per dieną tokio mišinio padės sėkmingai išvengti įprastų peršalimų .
Džiovinti šaltalankiai su džiovintomis gudobelėmis – kepenų tonikas ir puikiai padeda gydyti širdies ir kraujagyslių ligas.
Šaltalankių aliejus
Eksperimentiniais tyrimais patvirtintos šaltalankių aliejui būdingos antioksidacinės savybės, kurios saugo nuo laisvųjų radikalų neigiamo poveikio. Šaltalankių aliejus sustiprina gleivinių membranų atsinaujinimą, o tai naudinga moterimis menopauzės laikotarpiu.
Iš šaltalankio uogų kauliukų pagamintas aliejus padeda regeneruotis audiniams, greitina epitelizaciją, granuliacinio audinio augimą pažeistose odos ir gleivinės vietose. Šaltalankių uogų kauliukų aliejumi gydomi nudegimai, nušalimai, gerklės ligos, pragulos, spinduliniai odos pažeidimai. Jis taip pat vartojamas gydant ginekologines ligas. Kaip vidinis vaistas – sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, stemplės vėžiu.
Atlikti tyrimai rodo, jog šaltalankio aliejus trukdo išsivystyti aterosklerozei, mažina cholesterino kiekį kraujuje. Pastebėta, jog vartojant šaltalankio aliejų dingsta stenokardijos priepuoliai, normalizuojasi arterinis spaudimas.
Šaltalankio aliejumi gydomi odos nudegimai, sunkiai gyjančios žaizdos ir nušalimai, pragulos. Jeigu jie atviri, pirmiausiai apiplaunami antiseptinėmis priemonėmis, truputį nusausinami, patepami aliejumi ir užrišami marle.
Šaltalankių aliejaus nepatariama gerti viduriuojant, sergant kepenų ir kasos ligomis.
Sergantiesiems chroniška sloga patariama šaltalankių aliejumi 2 kartus per dieną tepti nosies gleivinę.
Šaltalankių aliejumi galima tepti užpakalinės angos įtrūkimus, tiesiosios žarnos opą, uždegimo pažeistas dantenas.
Šaltalankių aliejaus gaminimas
1 stiklinę maltų šaltalankio kauliukų 2 – 3 min. pakepiname keptuvėje. Emaliuotame inde iki 60 – 70 laipsnių įkaitiname 0,5 l nerafinuoto saulėgrąžų ar alyvuogių aliejaus.
Pasiruošiame sausą litrinį butelį ir supilame į jį karštą aliejų ir kepintas šaltalankių sėklas. Suplakame ir laikome 10 dienų tamsioje vietoe.
11-ąją dieną perkošiame aliejų pro tankų audinį. Nuosėdas išmetame.
Vėl pakaitiname aliejų ir sudedame maltas, kepintas šaltalankių sėklas ir 10 dienų laikome vėsiai ir tamsiai.
Tokia pat procedūda atliekama trečią kartą.
Po 30 dienų aliejų gerai perkošiame, supilame į keraminį indą ir sandariai uždarome.
Taip paruoštas šaltalankių aliejus savo savybes išsaugo kelerius metus.
Kitas būdas:
Šaltalankių išspaudas išdžiovinti, sumalti kavamale ir termose užpilti iki 60 laipsnių įkaitintu nerafinuotu aliejumi santykiu 1:2/ Laikyti parą. Perkošti.
Naudojame kosmetinėms kaukėms, masažui arba salotoms.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje šiais metais užregistruoti trys legionierių ligos atvejai. Pernai legioneliozė diagnozuota vienuolikai šalies gyventojų. Specialistai primena, kad viena pagrindinių legionierių ligos profilaktikos priemonių yra tinkamas karšto ir šalto vandens temperatūrų režimo palaikymas.
Sužinokite, ką jūsų kūnui ir mintims žada žvaigždės. Kuris metų laikas bus pats sėkmingiausias? Kada vertėtų pasisaugoti? Kam būtina skirti daugiausiai dėmesio?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais pirmosios aktyvios erkės jau aptiktos skirtingose Lietuvos vietose vasario pabaigoje. Jau žinoma ir apie erkių įsisiurbimo atvejus. Kadangi erkės, platinančios erkinį encefalitą ir Laimo ligą, paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, greitai jų aptiksime visuose miškuose ir parkuose.
Savivaldybės viena po kitos skelbia epidemijas, masiškai uždaromos mokyklos bei gimnazijos, įmonių biurai tuštėja, o likę juose stalus nukrauna servetėlių, medikamentų bei vaistinių arbatų krūvomis. Šiuo metu, rodos, pavojinga net išeiti į gatvę, kur ant kiekvieno kampo mūsų tyko virusai bei bakterijos. Vis dėlto, kodėl net tą pačią rutiną turintys kolegos ar šeimos nariai, į šiuos pavojus reaguoja skirtingai: vieni be paliovos serga, o kiti ligos lapelio nėra matę jau keletą metų? Į šį klausimą padės atsakyti gydytoja kardiologė, natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje Jelena Tulčina.
Prasidėjus žiemai mes visais įmanomais būdais bandome apsaugoti savo kūną nuo šalčio. Šilti drabužiai, makiažas, žieminiai batai saugo mūsų odą nuo žemos temperatūros, tačiau retai kada susimąstome, kad dažniausiai per mažai dėmesio skiriame savo rankų apsaugai. Gydytojai dermatologai skuba patvirtinti, kad rankų oda žiemos metu yra viena pažeidžiamiausių kūno vietų ir jai reikalinga ypatinga priežiūra.