Search Results for: "ilgėtis"
Manote vedę vyrai labiausiai ilgisi pažinčių su merginomis, pasimatymų, flirto ir neįpareigojančių santykių? Klystate, nes apklausos rodo, kad būtent šių dalykų vedę vyrai ilgisi mažiausiai. Pasirodo, vedybinis gyvenimas priverčia vyrus ilgėtis visai kitų dalykų.
Spalio 3 dieną 75-ąjį Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) sezoną pradės jaunų lietuvių kūrėjų premjera „Keletas pokalbių apie (Kristų)“. Šios pjesės skaitymas buvo pristatytas 2013 m. rudenį vykusiose „Naujosios dramos dienose“. Pjesę LNDT užsakymu sukūrė perspektyvi Lietuvos dramaturgė Teklė Kavtaradzė, režisierius – Maskvos akademiniame dailės teatre režisūrą studijuojantis Tadas Montrimas.
Pamažu iš kino teatrų besitraukiantis filmas „Didis grožis“ (angl. The Great Beauty / it. La grande bellezza, 2013) įsimintinu tapo visiems, kokiu nors būdu prie jo prisilietusiems: nuo kino platintojų iki bilietų pardavėjų. Itin didelio populiarumo ir mūsų šalyje sulaukusiai juostai likti abejingu žiūrovas šansų neturi – „Didis grožis“ arba labai patinka arba nepatinka. Nepažiūrėti šio filmo taip pat, galima sakyti, neįmanoma, aplinkiniams skanduojant jo pavadinimą. Kuo šis filmas parklupdo ne tik neišrankius žiūrovus, bet ir visko mačiusius kino kritikus? Arba atvirkščiai – dar neįpusėjus filmui priverčia žmones palikti kino salę?
Kabaretas? Opera? Čigoniški ritmai? O gal vis dėlto – teatras? Neseniai pasibaigęs tarptautinis Vilniaus teatro festivalis „Sirenos“ žiūrovus net du vakarus privertė apmąstyti šį klausimą, stengiantis apibrėžti britų „The Tiger Lilies“ pasirodymus. Perpildytos salės byloja, jog šie scenos chuliganai, neįtelpantys į vieno žanro rėmus, jau rado savo klausytoją ir Lietuvoje. Apie juodo homoro perpildytą „The Tiger Lilies“ pasaulį – tiesiai iš jų įkūrėjo, pagrindinio vokalisto ir dainų autoriaus Martyno Jacques’o lūpų. Į „Laikas.lt“ klausimus menininkas atsakinėjo persirengimo kambaryje prieš pat pasirodymą Prancūzijos publikai, todėl iš karto atsiprašė, jog atsakymai bus glausti. Bet taiklūs.
Jei žmogus atsiliepia šaukiamas Edvardo Tiuleino vardu, jis greičiausiai turėtų būti solidus prancūzas. Tačiau iš tiesų Edvardas yra porcelianinis triušis ir pagrindinis knygos „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ herojus. Šį amerikiečių rašytojos Kate DiCamillo kūrinį autoritetingas JAV žurnalas „School Library Journal“ įtraukė į šimtą geriausių visų laikų knygų jauniesiems skaitytojams, o gruodžio pradžioje knygą lietuviškai išleido leidykla „Nieko rimto“.
Ką atneš Naujieji metai meilės, profesinėje ir gerovės srityje? Ar surasite svajonių porą? Ar nuskambės vestuvių varpai? Kada nauji darbiniai projektai seksis ypač gerai? Koks laikas bus palankus šeimos biudžetui papildyti?
Kiekvienai vienišai merginai ar moteriai ateina laikas, kai jai nusibosta tuščios pramogos. Visos draugės aplinkui jau ištekėjo. Ir ji ima ilgėtis kažko prasmingo, nori rūpintis savo šeima, puoselėti savo namų židinį.
Skaitytoja dalinasi savo įspūdžiais iš kelionės po Indiją – tikri potyriai ir asmeninio archyvo nuotraukos.
Turiu tokią problemą, draugavau su vaikinu beveik 2 metus laiko, ir jis paliko mane dėl kitos. Per tuos 2 metus buvo visko, pagrindinė problema buvo ta, kad jis važinėdavo į užsienį, dėl ko kildavo dažni pykčiai, pavydo scenos. Nepaisant to, jam būnant Lietuvoje santykiai būdavo gana geri, tik paskutiniu metu jaučiau, kad kažkas yra ne taip, kad jis mane kaltindavo dėl mūsų esamų pykčių, gal jam trūko šilumos iš mano pusės, bet man taip pat buvo sunku be jo, ir jis nenorėdavo, kad aš kur nors eičiau, nes pavydėdavo labai, o aš nedažnai, bet eidavau kur nors su draugėmis prasiblaškyti ir jam nuoširdžiai apie tai pasakydavau, su kuo ir ką veikdavau, tačiau jis man po to minėdavo, kaip jam trūko supratimo ir kad pagal jį, man buvo jis vienodai, darydavau, ką norėdavau Lietuvoje (nieko panašaus, žinoma, nebūdavo), ir vis užsimindavo apie kerštą, kad jo sulauksiu. Taip ir įvyko, jis pradėjo nebeskambinti, neberašyti sms žinučių, nereaguoti į manąsias būdamas Lietuvoje, beje jo vienas draugas mus siekė išskirti.
Vestuvių, kokias mes pažįstame šiandien, tradicijos siekia senus laikus, o kai kurios jų – net ir pačios žmonijos pradžią. Paradoksalu tai, kad dauguma jų yra gana šovinistinės ar religinės. Mat, būtina suvokti, kad dabartinė šeimos samprata yra palyginti labai nesena ir nesiekia net niekingų 150 metų, jungtuvės bažnyčioje prasidėjo tik XV amžiuje, o moteris teisę atsisakyti tekėti įgijo tik X amžiuje…