Search Results for: "hepatitas"
Specialistai siekia atkreipti visuomenės dėmesį hepatitą – klastingą ir labai pavojingą ligą, jos prevenciją bei profilaktiką. Juo labiau, kad užsikrėsti hepatitu, to net neįtariant, galima ir atostogų ar kelionių po egzotinius kraštus metu.
Nors populiarėja sveikas gyvenimo būdas, tačiau ir šiais metais po švenčių nemažai pacientų kreipėsi į medikus pagalbos dėl persivalgymo. Daugiausiai darbo turėjo gastroenterologai ir dietologai konsultuodami suaugusius ir vaikus dėl sutrikusio virškinimo persivalgius. Medicininių tyrimų laboratorijos sausio pirmosiomis dienomis taip pat fiksavo išaugusį kraujo tyrimų skaičių kepenų ir kasos funkcijų sutrikimams diagnozuoti. Nemaža dalis žmonių persivalgę griebiasi virškinimą skatinančių preparatų, bando gydytis patys ir į medikus visai nesikreipia.
Karštomis vasaros dienomis vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, dažnai susidaro judėjimo kamščiai tarp norinčių atsigaivinti vandenyje, tačiau, specialistų teigimu, dažnai net nesusimąstoma, kokie pavojai sveikatai gali tūnoti vandenyje dėl nežinojimo ar tiesiog elgiantis neatsakingai.
Citrina – naudingas ir daugelio iš mūsų mėgstamas vaisius. Ar žinote, kokiomis savybėmis jis pasižymi?
Planuojant keliones, būtina pasirūpinti savo ir artimųjų sauga dėl gresiančių įvairių užkrečiamųjų ligų, kurios gali apkartinti atostogų metu patirtus įspūdžius ar sukelti ilgalaikius negalavimus. Infekcinių ligų rizika yra susijusi su daugybe veiksnių: kokiu transportu keliaujama, kokia šalis lankoma, kokiomis sąlygomis gyvenama, kiek laiko praleidžiama svetur ir kiti kelionės ypatumai.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad, planuojant kelionę, į sveikatos priežiūros įstaigas, rekomenduojama kreiptis iki kelionės pradžios likus ne mažiau 4-6 savaitėms, kadangi imunitetui po skiepijimų susiformuoti reikalingas tam tikras laikotarpis. Tačiau jei kelionę suplanavote vėlai ir iki jos liko mažiau nei 4 sav., patariama vis tiek kreiptis į gydytoją, kadangi kai kuriais atvejais vakcinacija gali būti atliekama ir likus mažiau laiko. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, įvežtiniai pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai Europos Sąjungos šalyse registruojami kasmet. Pastaruoju metu padažnėjus tarptautinėms kelionėms, bendradarbiavimui tarp šalių ir susitikimams, gali padidėti užkrečiamųjų ligų įvežimo į Lietuvą rizika.
Poliomielitas
Didžiausia rizika susirgti poliomielitu yra Pakistano, Indijos, Nigerijos ir Afganistano teritorijose.
PSO žiniomis, 2011 metais viename Kinijos regione diagnozuota 18 pirmojo tipo laukinio poliomielito viruso atvejų. Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad poliomielito virusas, plintantis Kinijoje, yra susijęs su Pakistane cirkuliuojančiu šios ligos atveju.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad kol poliomielito virusas plinta, vykstantieji į minėtas šalis turėtų pasiskiepyti. Kūdikiai ir vaikai vakcinuojami pagal skiepų kalendorių, o suaugusiems, skiepytiems anksčiau, ir besirengiantiems keliauti į endemines teritorijas, prieš kelionę skiriama viena vakcinos dozė.
Difterija
Difterija paplitusi visame pasaulyje, tačiau dėl ilgalaikio planinio skiepijimo retai nustatoma ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. XX a. 10-ajame dešimtmetyje difterijos epidemija buvo registruota Rytų Europos šalyse.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2011 metais Švedijoje diagnozuotas pirmas per pastaruosius penkerius metus difterijos atvejis. Šia sunkia infekcine liga susirgo 11 metų mergaitė, kilusi iš Somalio.
Paskutinį kartą difterijos atvejis Lietuvoje buvo nustatytas 2011 metų spalio pradžioje– susirgo Vilniaus rajono gyventojas. Prieš tai ši liga Lietuvoje buvo diagnozuota tik 2008 m. Tuomet buvo užregistruoti du susirgimai, kurių vienas, deja, baigėsi mirtimi. Nors difterija dėl ilgalaikio planinio skiepijimo pastaraisiais metais reta liga Europoje ir mūsų šalyje, Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, vertinama, kaip didelės šios ligos rizikos šalis. Pagrindinės difterijos ir stabligės prevencinės priemonės–profilaktiniai skiepijimai. Vaikai vakcinuojami pagal skiepų kalendorių, suaugusiesiems pakartotiniai skiepijimai rekomenduojami kas 10 metų. Taigi, 26 (paskutinį kartą skiepytam 16 metų) metų asmuo turėtų pasiskiepyti palaikomąja doze, kuri finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, kas 10 metų. Norintiems vakcinuotis asmenims, patariama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Cholera
Didžiausias choleros paplitimas registruojamas Azijoje ir Pietų Amerikoje.
Šių metų žiemą prancūzui, grįžusiam iš Dominikos Respublikos, Paryžiuje diagnozuota cholera. Viešnagės svečioje šalyje metu ligonis vengė abejonių keliančio maisto ir gėrimų, neturėjo tiesioginio sąlyčio su cholera sirgusiais asmenimis, tačiau viešbutyje valgė austrių, gėrė kokteilius, kurių paruošimo sąlygos nebuvo žinomos. 2011 metais ši liga užregistruota Mariupolio uostamiestyje, esančiame pietryčių Ukrainoje. Nustatytas sukėlėjas – Vibrio cholerae O. Ukrainos sveikatos priežiūros institucijos duomenimis, ligoniai galėjo susirgti cholera valgydami užkrėstą žuvį. Sukėlėjai nustatyti nuotekų vietose, kuriose ir buvo sugautos žuvys, vėliau naudotos maistui.
Pasiutligė
Pasiutligė paplitusi visame pasaulyje, išskyrus Skandinaviją, Didžiąją Britaniją, Australiją, Naująją Zelandiją, Japoniją. Daugiausia mirties nuo šios ligos atvejų registruojama Afrikoje ir Azijoje (55 tūkst. mirties atvejų per metus). ULAC 2011 m. žiniomis, Portugalijoje buvo diagnozuotas ir laboratoriškai patvirtintas susirgimas pasiutlige. Ligonė viešėjo savo gimtojoje šalyje Bisau Gvinėjoje, kuri yra šios užkrečiamosios ligos endeminė zona. Pasiutligė yra mirtina liga, jeigu laiku nesuleidžiama šios infekcijos vakcina, o kai kuriais atvejais būtinas net pasiutligės imunoglobulinas. Tuo tarpu per pastaruosius dešimt metų mūsų šalyje nuo pasiutligės mirė du žmonės.
Dengė karštligė
Per paskutinius dešimtmečius Dengė karštligė labiausiai paplito Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse (Meksikoje, Karibų jūros salyne, Kolumbijoje, Bolivijoje, Ekvadore, Venesueloje, Brazilijoje, Paragvajuje).
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad 2011 m. epidemiologinio tyrimo metu buvo nustatyta, jog Dengė karštlige sirgęs vilnietis Brazilijoje buvo sugeltas uodų ir pirmuosius ligos požymius pajuto dar būdamas svečioje šalyje, tačiau medicinos pagalbos į vietinius gydytojus nesikreipė. Grįžęs į Vilnių, apsilankė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje, kur jam buvo įtarta ir kliniškai nustatyta ši liga. Vokietijos Roberto Kocho institutas, atlikęs kraujo serologinius tyrimus, patvirtino Dengė hemoraginės karštligės infekciją.
Hepatitas A
Hepatitas A yra pasklidęs visame pasaulyje, ir pagal šios ligos paplitimo rodiklius, pasaulio šalys skirstomos į didelio hepatito A endemiškumo šalis (Afrika(Egiptas, Tunisas, Marokas), Pietų Amerika, Azija (Indija, Tailandas), vidutinio endemiškumo šalis (Rytų ir Pietų Europa) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europa, Šiaurės Amerika, Japonija).
Vilniaus mieste 2010-2011 metais užregistruoti 8 virusinio hepatito A atvejai, du iš jų– įvežti iš Egipto ir Tadžikistano. Tačiau infekcijos šaltinis nenustatytas.
Didelę riziką susirgti turi asmenys, keliaujantys į didelio hepatito A endemiškumo šalis, ypač jei šiose šalyse ketinama gyventi ilgai, o būsimos gyvenimo sąlygos neužtikrins tinkamos higienos, galimybės vartoti saugų geriamąjį vandenį ir maistą. Užsikrėsti hepatitu A galima ir buitinio kontakto metu, naudojantis tais pačiais indais, rankšluosčiais, kartu su sergančiuoju rūkant vandens pypkę, maudantis baseinuose. Vienintelis šios infekcijos šaltinis–sergantis žmogus. Susirgti šia liga pakanka net mažos užkrato dozės. Pagrindinės hepatito A profilaktikos priemonės yra vakcinacija ir higienos laikymasis.
Geltonasis drugys. Meningokokinė infekcija
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad asmenims, keliaujantiems į egzotiškas užsienio šalis, būtina laikytis vakcinacijos rekomendacijų. Norint išvengti užkrečiamųjų ligų ir jų įvežimo iš kitų kraštų, patariama skiepytis nuo meningokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, choleros, gripo, hepatito A ir B, vidurių šiltinės, geltonojo drugio. Privalomuosius skiepus (nuo geltonojo drugio, meningokokinės infekcijos) rekomenduoja Tarptautinės sveikatos taisyklės.
Apsikrėsti geltonuoju drugiu didžiausia rizika kyla kai kuriose Afrikos bei Centrinės ir P. Amerikos šalyse. Vakcinuojant nuo geltonojo drugio, siekiama dviejų tikslų: apsaugoti asmenis nuo susirgimo geltonuoju drugiu ir išvengti šios ligos įvežimo iš svetimų šalių.
Meningokokinės infekcijos vakcina privaloma piligrimams vykstantiems į Meką, keliaujantiems po Saudo Arabiją, taip pat patariama skiepytis vykstantiems į kai kurias pietuose nuo Sacharos esančias Afrikos šalis, priklausančias vadinamajam „meningokokiniam diržui“ (nuo Senegalo iki Etiopijos). Vakcinuojama vieną kartą, po kurio imunitetas susidaro trejiems metams. Apie visus atliktus skiepus turi būti pažymėta Tarptautiniame skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjime. Skiepijimų pažymėjimai reikalingi tiems asmenims, kurie keliauja į kokios nors infekcijos endeminę teritoriją ir privalo turėti tarptautinį skiepijimo pažymėjimą, įrodantį, kad yra pasiskiepiję nuo konkrečios ligos, kitu atveju į tą valstybę gali būti neįleidžiami.
Keliaujant su mažais vaikais, Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja juos papildomai vakcinuoti nuo vėjaraupių ir rotavirusinės infekcijos.
Maliarija
Iš parazitinių tropinių ligų lietuviai į gimtinę dažniausiai įveža maliariją, tačiau pasitaiko ir kitų retų ligų.
Gyvybei grėsmingiausios maliarijos formos labiausiai paplitusios Subsacharinėje Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje. Į Lietuvą maliarija dažniausiai įvežama iš Afrikos.
ULAC duomenimis, per 2001-2010 m. dėl nereguliariai vartojamų chemoprofilaktinių vaistų, nepakankamos apsaugos nuo uodų, įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 41 asmuo, iš jų 3 žmonės mirė. Praėjusių metų pabaigoje į Klaipėdos universitetinę ligoninę paguldytas vyras, kuriam buvo diagnozuota tropinė maliarija. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonis metų pradžioje buvo išvykęs į Afriką, tačiau šios ligos profilaktikai vaistų nevartojo. Vilniaus visuomenės sveikatos centras šiemet užregistravo maliariją jaunam vyrui, grįžusiam iš Gvinėjos. Žmonės, vykdami į didelės maliarijos rizikos šalis, turi žinoti, kad ši liga– grėsminga gyvybei liga.
Leišmaniozė
Leišmaniozė yra tropinis susirgimas, nes labiausiai paplitusi šilto ir karšto klimato regionuose, kur vyrauja moskitai, pernešantys šios ligos sukėlėjus. Leišmaniozė registruojama 88 pasaulio šalyse, iš kurių–72 besivystančios. Daugiau kaip 90 proc. visų vidaus organų leišmaniozės atvejų registruojama Indijoje, Bangladeše, Nepale, Sudane ir Brazilijoje. Susirgimų leišmaniozė pasitaiko ir kai kuriose Europos šalyse–Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Įvežtinių odos leišmaniozės atvejų Lietuvoje nepasitaikė kelis dešimtmečius. Tačiau populiarėjant kelionėms į egzotiškus kraštus, rizika užsikrėsti tropinėmis ligomis–didėja.
2008–2009 metais nustatyti ir laboratoriškai patvirtinti keturi odos leišmaniozės atvejai. Keliautojai užsikrėtė Kosta Rikoje, Peru ir Maroke. 2010 metais laboratoriškai patvirtintas dar vienas, jau penktasis, odos leišmaniozės atvejis.
Leišmaniozės pernešėjai yra moskitai, todėl apsisaugoti nuo jų sukandžiojimo yra pagrindinė leišmaniozės profilaktikos priemonė.
Profilaktinės priemonės
Keliaujant į egzotiškas šalis, derėtų pasidomėti pavojingiausiomis to krašto infekcinėmis ligomis, prisiminti jų keliamą grėsmę, išsiaiškinti vietinį sergamumą ir kaip nuo jų apsisaugoti. Viena efektyviausių apsaugos priemonių nuo kai kurių pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų–vakcinacija. Pasiskiepyti nuo minėtų užkrečiamųjų ligų galima asmens sveikatos priežiūros įstaigose, valstybiniuose ir privačiuose skiepų kabinetuose, turinčiuose licenciją šiai veiklai, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro skiepų kabinete.
Siekiant išvengti infekcinių ligų, Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja imtis prevencinių priemonių:
• vykstantiems į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privaloma vartoti vaistus. Juos paskiria asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistas, turintis keliautojų medicinos specializaciją ar gydytojas infektologas;
• naudoti kraujasiurbius vabzdžius atbaidančias priemones–repelentus. Preparato etiketėje turi būti nurodytos rekomendacijos apie jo panaudojimo dažnumą. Jų reikia griežtai laikytis ir neperdozuoti, ypač mažiems vaikams;
• paplūdimiuose nevaikščioti basomis, negulėti tiesiog ant paplūdimio smėlio/žemės;
• kuo dažniau plauti rankas–prieš valgio gaminimą ir prieš valgymą, pasinaudojus tualetu; turėti su savimi muilą, vienkartinį rankšluostį ar drėgnų spiritu impregnuotų servetėlių;
• gerti tik virintą arba chloruotą vandenį, geriausiai fasuotą buteliuose;
• valgyti tik pakankamai gerai termiškai paruoštą maistą;
• prieš valgant daržoves bei vaisius, juos kruopščiai nuplauti parūgštintame vandenyje, nulupti ar nuskusti žievelę;
• nevartoti termiškai neapdorotų jūros gėrybių ir žuvies;
• nepirkti maisto gatvėse;
• grįžus iš kelionės po endemines teritorijas ir pajutus užkrečiamosios ligos pirmuosius požymius (karščiavimą, galvos skausmą, viduriavimą, vėmimą, pageltimą, bėrimą, kraujosruvas ir kt.), būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasakyti apie buvusią kelionę.
Ką šiandien mes žinome apie alergijos šalčiui, kuri, anot medikų, gali pasireikšti bet kada gyvenime, nepaisant, kad žmogus niekam nėra alergiškas. Apie alergiją šalčiui kalbėjomės su Alergijos ir astmos klinikos „CD8 klinika“ gydytoja alergologe-klinikine imunologe doc. Jūrate Staikūniene.
Lietuvą netruko apskrieti žinia, jog ilgus metus mus džiuginusi cirko artistė Regina serga labai pavojinga liga. Olandijos rezervate „Stichting APP“ šimpanzei Reginai veterinarai nustatė hepatitą B.
Dabar žmonės keliauja beveik visus metus. Tačiau kelionės – tai ne tik malonumai, bet ir rizika susirgti, užsikrėsti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis. Todėl, planuojant keliones, būtina pasirūpinti savo sveikata kelionės metu dėl gresiančių įvairių užkrečiamųjų ligų, kurios apkartina atostogų metu patirtus įspūdžius ir gali sukelti negalavimus ilgam laikui ar net sunkių pasekmių visam gyvenimui. Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Nadežda Abolichina, likus keturioms – šešioms savaitėms iki kelionės, rekomenduoja konsultuotis su kelionių medicinos specialistais apie skiepus ir kitas profilaktikos priemones.
Praėjusiais metais pasaulyje buvo užregistruotas vienas įvežtinis Lassa karštligės atvejis Jungtinėje Karalystėje, du laukinio poliomielito viruso atvejai Mauritanijoje, Krymo Kongo hemoraginės karštligės atvejis Graikijoje, penki maro atvejai Libijoje, padaugėjo įvežtinės maliarijos atvejų Ukrainoje, Baltarusijoje, Kazachijoje, Rusijoje.
Todėl vyr. specialistė Nadežda Abolichina, siekdama apsaugoti gyventojus nuo kelionėse galinčių pasitaikyti ligų, rekomenduoja pasiskiepyti. Laikotarpis, kuris po skiepijimo būtinas susiformuoti imunitetui, yra gana įvairus. Jo trukmė priklauso nuo kokios ligos skiepijama, kiek kartų reikia skiepytis, ar žmogus nuo šios ligos buvo skiepytas anksčiau. Kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama rekomenduojant, nuo kokių ligų žmogui skiepytis, yra šie: šalis, į kurią keliaujama, kelionės trukmė, keliautojo amžius, sveikatos būklė, anksčiau atlikti skiepai.
Skiepai – viena efektyviausių apsaugos priemonių nuo kai kurių pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų. Net trumpos kelionės metu galima užsikrėsti sunkia infekcine liga: geltonuoju drugiu, hepatitu A ir B, vidurių šiltine, poliomielitu. Vyr. specialistė rekomenduoja skiepytis nuo gripo, hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, vidurių šiltinės, geltonojo drugio, poliomielito. Beje, nuo meningokokinės infekcijos privalu skiepytis piligrimams, vykstantiems į Meką (Hadžį, Umrą). ,,Prisimintina, kad per maistą ir aplinką plinta šios infekcinės ligos: cholera, vidurių šiltinė, salmoneliozės, šigeliozės, hepatitas A, keliautojų diarėjos ir kitos. Pagrindinės priežastys, lemiančios ligų plitimą yra maisto tvarkymo technologijų, maisto higienos reikalavimų pažeidimai viešojo maitinimo įmonėse, asmens higienos nepaisymas, produktų, pirktų iš nelegalių prekeivių turguose, vartojimas“, akcentuoja Nadežda Abolichina.
Norint apsisaugoti nuo infekcinių ligų, plintančių per maistą ir aplinką, labai svarbu: maistui vartoti virintą ar pirktą fasuotą geriamąjį vandenį, negerti vandens iš čiaupo: kruopščiai plauti vaisius, daržoves, kurie vartojami žali. Nesižavėti vietiniais vaisiais, daržovėmis arba patiekalais, kurie parduodami tiesiog gatvėje. Prieš valgant plauti rankas su muilu, rinktis tik termiškai apdorotą maistą.
Taip pat rekomenduojama saugotis uodų ir erkių įkandimų. Vabzdžiai platina maliariją, erkinį encefalitą ir kitas ligas. Vaistinėse patartina įsigyti specialių juos atbaidančių aerozolių ar tepalų. Tėvams, vykstantiems į kelionę su vaikais, patariama pirmiausia pasikonsultuoti su kelionių medicinos specialistais ar bendrosios praktikos gydytojais. Į paplūdimį su vaikais reikia eiti iki 11 valandos ir po 16 valandos, nes vidurdienį saulė yra pavojingiausia, o stiprių nudegimų padariniai – skaudūs. Prieš einant į paplūdimį tiek vaikams, tiek suaugusiesiems būtina patepti kūną apsauginiu kremu (su didesniu UV spindulių filtru), užsidėti kepuraitę ar skrybėlę bei akinius nuo saulės.
,,Atmintina, kad susirgti galima ir grįžus iš kelionės po endemines teritorijas. Jei per 21 dieną po kelionės pajuntami užkrečiamosios ligos požymiai: karščiavimas, galvos skausmai, viduriavimas, vėmimas, gelta, bėrimas, kraujosruvos ir kt. simptomai, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos ir gydytojui pasakyti apie buvusią kelionę“, pataria Nadežda Abolichina.
Vokietiją ir kitas Europos šalis privertusiai sunerimti bakterija E coli 0104: H4 – atspari antibiotikams, todėl užsikrėtus sunku išvengti labai skaudžių pasekmių. Ši infekcija – ir pamoka galvojantiems, kad pavojingi mikroorganizmai išnyko. Jie gyvuoja, matuoja, darosi atsparesni ir sukelia infekcijas. Kartu su jomis – milijardinius nuostolius, Eltai sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos profesorius habil. dr. Alvydas Laiškonis, neseniai sugrįžęs iš Prancūzijoje vykusios šios šalies infektologų draugijos konferencijos.
– Iš pradžių teigta, kad kalčiausi dėl E coli infekcijos – ispaniški agurkai, bet galiausiai pasirodė, kad užkratas buvo ten, kur žmonės susirgo – Vokietijoje. Tai ispanai liko be kaltės kalti?
– Norėčiau priminti, kad bakterijos gyvenamosios vietos ir adreso neturi. Šitos padermės E coli pirmiausia aptikta 2002 m. Afrikoje, po to, 2005-aisiais – Pietų Korėjoje. Kai išgirdome apie Vokietijoje prasidėjusią epidemiją, buvo keista, kad apkaltinti ispaniški agurkai, tačiau ligos Ispanijoje nebuvo. Jei užkratas prilipo prie daržovių pervežant, tuomet ne vien Vokietijoje jis būtų pasireiškęs. Dabar paaiškėjo, kad E coli galėjo paplisti viename ūkyje Vokietijoje laistant daržoves užterštu vandeniu. Valgydami salotas su daigintomis sėklomis žmonės ten, to ūkio apylinkėse, pirmiausia ir apsikrėtė.
– Tai kaip dabar įveikti tą baimę keliančią E coli?
– Blogiausia, kad efektyvaus gydymo nėra. Liga atspari antibiotikams. Todėl šiuo metu sunkiai serga jau ne vienas tūkstantis žmonių, yra nemažai ir mirusiųjų. Šviežiausia informacija – Prancūzijoje, Lilyje, susirgo 7 vaikai, valgę mėsainius, kuriems naudota mėsa buvo atgabenta iš Vokietijos. Tiriama, ar tai tos pačios atmainos E coli bakterija juos susirgdė.
Žarninės lazdelės, kaip žinome, visur yra paplitusios. Jų turi ir žmonės, ir gyvūnai. Veikiant radiacijai, dėl oro taršos ir kitų išorės faktorių žarnyno lazdelės keičiasi, mutuoja. Mūsų minimu atveju, kad šis mikroorganizmas išgyventų, į savo sudėtį yra įtraukęs Šiga toksiną, kuris veikia inkstų smulkiųjų kraujagyslių sieneles, tirpdo eritrocitus. Jie tuomet užkemša smulkiąsias kraujagysles ir inkstai nefunkcionuoja.
Mano kolegos sako, kad tai – pamoka visiems, kurie galvoja, jog mikroorganizmai išnyko. Jie niekur nepasidėjo, gyvuoja, mutuoja ir sukelia infekcijas. Kartu su jomis – milijardinius nuostolius valstybėms. Baisu ir tai, kad jie sukelia ne tik medicininių ar ekonominių, bet ir psichologinių problemų.
– Agurkai jau tarytum reabilituoti, ne tik vietiniai, kurių irgi Lietuvoje šeimininkės vengė pirkti, bet ir atvežtiniai. Bet dėl epidemijos baimių kai kurie žmonės nesiryžta per atostogas keliauti į svečias šalis. Ar tas pavojus parsivežti po atostogų ligą nėra perdėtas?
– Nieko nenoriu gąsdinti, bet reikėtų žinoti, kad, epidemiologams gal visai ir nesitikint, dabar „atsigauna” netgi senokai nustojusios nerimą kelti ligos. Štai iš Vokietijos ir Anglijos du mūsų šalies piliečiai, beje, suaugusieji, parsivežė tymus.
Kaip ši liga Europoje plinta, pailiustruosiu skaičiais: pernai Prancūzijoje tymais per metus sirgo 5000 žmonių, o šiemet vien per sausio ir vasario mėnesius tymais susirgo net 6000. Yra užregistruota ir mirčių nuo šios ligos, kas anksčiau buvo visai negirdėta: Prancūzijoje mirė 8 tymais užsikrėtę žmonės. Bėrimas, aukšta temperatūra, gali būti ir smegenų uždegimas – tokie šiandien tymai. Suaugusieji žūsta nuo tymų sukeltų komplikacijų.
– Tradiciškai gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai šiltuoju metu laiku dažniausiai kantriai aiškina žmonėms apie pavojų užsikrėsti žarnyno ligomis. Gal nors tokių ligų mažėja?
– Taip, kai atskyrė parduotuvėse maistą nuo sąlyčio su žmogaus rankomis, kurios gali būti ne visada švariai nuplautos, kada beveik viskas parduodama tik supakuota, žarnyno ligų sumažėjo. Tik salmoneliozės atvejų, deja, ne. Bet nebeturime dizenterijos tiek, kiek anksčiau būdavo. Mat tualetai tvarkingesni, rankas dažniau ir rūpestingiau plauname.
– Kokios dar užkrečiamosios ligos šią vasarą gali mums grėsti?
– Hepatitas E. Infekcijos šaltinis – šerniena ir kiauliena. Jei mėsą dorojant ji užteršiama išmatomis, galima susirgti liga, kurią sukelia šių gyvulių turimas mikrobas. Tai – naujas virusas, apie kurį anksčiau niekas nežinojo. Sukelia geltą, kitaip sakant, virusinį kepenų uždegimą – hepatitą, kas ypač pavojinga nėščioms moterims.
Ukrainoje ką tik užregistruotas choleros protrūkis. Iš Indijos kai kam „pasisekė” parsivežti į Lietuvą šiltinę, iš kitos šalies – maliariją.
Šiais laikais bet kokią pas mus gal retą ar pamirštą ligą galima lengviau nei ką nors kitą parsigabenti. Mikrobams sienos neegzistuoja. Ten, svetimam krašte, pavalgau, gal užsikrečiu, sėdu į lėktuvą ir po kelių valandų jau esu namie, Lietuvoje. O tam tikram laikui prabėgus paaiškėja: susirgau.
Tačiau ir namie pavojų susirgti yra. Atlikome kai kurių pakaunėje esančių sodų savininkų ir gyventojų sveikatos tyrimus. Išsiaiškinome, kad 11 proc. jų persirgo erkiniu encefalitu, galbūt to net nejausdami, be simptomų.
Bet yra ir išeitis – skiepai. Tiesa, pastaruoju metu imta agituoti žmones nesiskiepyti ir vaikus auginti be skiepų. Tos agitacijos nėra gerai. Epidemiologai bijo, kad netrukus ir Lietuvoje pasipils epidemijos, bet gali nebūti priemonių joms įveikti.
Pavyzdžiui, kokliušu užsikrėtę tėvai, auginantys naujagimį, jį neišvengiamai irgi užkrečia. O nuo šios ligos naujagimių (iki 2 mėnesių amžiaus) mirštamumas siekia iki 30 procentų. Užsienyje įvestas suaugusiųjų skiepijimas nuo kokliušo. Lietuva irgi jau turi vakciną, ji užregistruota, bet ne visi gydytojai žino, kad reikia raginti žmones skiepytis.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia visuomenės dėmesį, kad, nepaisant įvairiose žiniasklaidos priemonėse pasigirstančių neatsakingų kaltinimų, vakcinų skiepijimas yra viena veiksmingiausių, saugiausių, griežčiausiai kontroliuojamų sveikatos išsaugojimo priemonių. Todėl visuomenė raginama pasitikėti moksliškai įrodytais sveikatos profesionalų teiginiais, o ne jokių ekspertų išvadomis nepagrįstais neatsakingais žiniasklaidos atstovų svarstymais.
„Suvokdami žiniasklaidos poveikio galimybes Lietuvoje, kreipiamės į visuomenę prašydami pasitikėti visų pirma moksliniais įrodymais, ne vien žurnalistų svarstymais, – sako sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis. – Faktai iškalbingi: besivystančiose šalyse, kur nėra galimybės pasiskiepyti, kas antras vaikas iki 5 metų amžiaus miršta nuo užkrečiamų ligų. Todėl bandymai diskredituoti Lietuvos mokslininkus atmetant viso pasaulio patirtį vertintini mažų mažiausiai kaip neatsakingi“.
Atkreipiame dėmesį, kad tik skiepų dėka pasaulyje pavyko likviduoti raupus, iki minimumo sumažinti poliomielito, difterijos, tymų, kokliušo, virusinio hepatito B ir kitų infekcinių ligų epidemijų grėsmę. Šiuolaikinių vakcinų saugumas ir efektyvumas yra užtikrinamos aukščiausio lygio griežtai kontroliuojamomis priemonėmis, o apie galimas bendrines ir šalutines reakcijas skiepijami asmenys visada išsamiai informuojami. Todėl gąsdinant visuomenę skiepų pavojumi galima sulaukti užkrečiamų ligų epidemijos, brangiai kainuosiančios žmonėms ir valstybei.
Atsižvelgiant į Europos šalių praktiką ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, priimtinas ir neginčijamas kitose šalyse, Lietuvoje įgyvendinama Nacionalinė imunoprofilaktikos 2009-2013 m. programa. Pagal šią programą Lietuvoje kūdikiai ir vaikai skiepijimai nuo dešimties užkrečiamųjų ligų (tuberkuliozė, hepatitas B, kokliušas, difterija, stabligė, poliomielitas, Haemophilus influenzae B tipo infekcija, tymai, raudonukė, epideminis parotitas) pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Taip pat jau trečius metu iš eilės valstybės lėšomis skiepijami suaugę asmenys, priklausantys tam tikroms rizikos grupėms gripo vakcina; asmenys po traumų skiepijami nuo stabligės, asmenys, sužaloti naminių ar laukinių gyvūnų – nuo pasiutligės. Taip pat vyresni nei 26 m. asmenys skiepijimai difterijos vakcina. Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos 2009-2013 m. programą, 2011 m., atsižvelgus į šalies ekonomines galimybes, numatyta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukti vaikų skiepijimus konjuguota pneumokokine vakcina, o 2012 m. į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukti skiepijimus žmogaus papilomos viruso vakcina.
Kai kurių žiniasklaidos priemonių siekis diskredituoti skiepus kaip vieną sveikatos išsaugojimo priemonių kelia nerimą ir Lietuvos gydytojų profesinių draugijų atstovams, tarp kurių Lietuvos infektologų draugijos pirmininkas prof. A. Laiškonis, Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas prof. A. Valiulis, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų kolegijos viceprezidentas prof. L. Valius, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė doc. D. Vaitkienė, Lietuvos alergologų ir klinikinių imuniologų draugijos pirmininkė doc. R. Ėmužytė, Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos vykdančioji sekretorė gyd. I. Ivaškevičienė, Baltijos šalių vaikų onkohematologų draugijos pirmininkė doc. L. Ragelienė, VU Šeimos medicinos centro vadovas doc. V. Kasiulevičius, Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas doc. V. Urbonavičius, Lietuvos vaikų nefrologų draugijos pirmininkė gyd. A. Jankauskienė, Lietuvos vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydytojų draugijos pirmininkė doc. V. Žilinskaitė. Šių žymių Lietuvos medikų pasirašytą laišką gavo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, SAM. Laiške be kita ko teigiama, kad neleistina, jog didesnių reitingų siekimas keltų pavojų vaikų sveikatai.