Search Results for: "grupė Sportas"
Kokia muzikinė grupė ar atlikėjas Jums asocijuojasi su sporto tema? Lietuvaičiai turbūt kels rankas už Marijoną Mikutavičių, sukūrusį nemirtingą himną „Trys milijonai“. O mes manome, kad sportą geriausiai atspindi grupė… „Sportas“, su kuria mus supažindina muzikos apžvalgininkas Mindaugas Peleckis.
Vilniečių grupė „Sportas“, tik 2009 m. rugpjūtį išleidusi debiutinį albumą „Žemiau juostos“, tapo tikru atradimu. Nuo 1993 m. pavadinimu „Už tėvą“ (lengva ironija grupei „Už Tėvynę!”, su kurios lyderiu Nėriumi Pečiūra jie ne kartą yra koncertavę) grojantys vaikinai 2001 m. pasivadino „Sportu“ ir išgarsėjo tokiais hitais kaip „Policija“ arba „Odė Mamontovui“. Albumo pavadinimą, pasak muzikantų, sugalvojo „dėdulė, kuris sėdėjo prie garažų Fabijoniškėse“.
„Sportas“ per šešerius metus sugrojo daugiau kaip 60 koncertų. Grupė šešis kartus dalyvavo TV laidoje „Lietuviškų dainų dešimtukas“, o 2004 m. laimėjo pirmąją vietą LRT TOP 10 su daina „Policija“. „Sportininkai“ – bene linksmiausia Lietuvos grupė, sugebanti suderinti ironiją, juodąjį humorą ir smagią, net šokiams tinkamą, bet nekomercinę muziką.
Pagrindinis „sportininkas“ Marijus Bernotas-Marukas atsako į klausimus.
Kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado grupė „Sportas“? Gal sporto klube? Jūs – sportininkai?
Tiesiog netoli repeticijų studijos buvo sporto prekių parduotuvė. Nuolat matydavome užrašą „Sportas“. Po dviejų savaičių „pjautynių“ tarp manęs, bosisto Gaudriaus ir gitaristo Pupų Dėdės nusprendėme pasivadinti būtent šitaip.
Kaip gimė hitais tapusios dainos „Kalėdos“, „Ūdra“, „Policija“ ir – ypač – „Odė Mamontovui“? Ar su Andriumi Mamontovu esate pažįstami? Tai meilės ar neapykantos jo muzikai išraiška? Ar buvo kokia nors jo reakcija į šią dainą? Jei taip, kokia?
Su Mamontovu kažkada grojome visą naktį kažkokioje vaikų stovykloje po atviru dangumi. Nejaučiu Mamontovui jokių ypatingų simpatijų ar antipatijų. Daina yra tokia, kokia yra. Deja, Andrius paskatino šimtus lietuvaičių dainuoti beprasmius kratinius iš žodžių dangus, lietus, skristi, kristi, jūra, diena ir t. t. Tema jau narpliota tūkstančius kartų. Man mielesnės undergroundo grupės su prasmingais ir tikslingais tekstais (kadaise tai buvo „Turbo Reanimacija“, dabar – „SC“).
Kas naujesnio nutiko paties ir „Sporto“ gyvenime per pastaruosius keletą metų (po albumo „Žemiau juostos“ išleidimo)? Ar „Sportas“ dar koncertuoja? Ar pasikeitė grupės sudėtis?
Grupės sudėtis 4 metus yra stabili. Puikiai susigrojome.
Teko pastebėti, kad be „Sporto“, egzistuoja ir side-project (o gal atskira asmeninė grupė, kaip geriau pavadinti?) „Marukqs“/“Marukas“. Kuo jis skiriasi nuo „Sporto“ stilistiškai ir tematiškai?
Tai mano „soliniai“ muzikiniai kvailiojimai, kuriems didžiausią įtaką padarė ciniška avangardinė grupė „The Residents“. Juose daug tiesmukiškos satyros, gerokai aštresnės už „Sportą“. Bandau vaizduoti silpnąsias žmonių sielos puses.
Kiek teko girdėti, nevartojate svaigalų. Galbūt esate vegetaras ar net veganas (kaip sakė vienas mano pažįstamas, veganai – tai tie, kurie valgo tik akmenis)?
Geras žmogus visada atsako už savo veiksmus, gerbia savo tėvus ir mokytojus, nerizikuoja ir neskatina rizikuoti kitų nekaltų žmonių gyvybe bei sveikata, neskleidžia paskalų, neskriaudžia gyvūnų. Lai būna ir vegetarizmas, ir veganizmas – man jie netrukdo. Jei būtų daugiau domimasi mokslu, o ne statomos niekam nereikalingos verslo piramidės, būtų realu sukurti pakaitalus visam gyvuliniam maistui. Deja, produktų gamintojai prikuria nebūtų dalykų, neegzistuojančių tradicijų ir bando ironizuoti visai neblogas idėjas. Žmonės, kurie dėl geros minties plaukia prieš srovę (t. y. nepasiduoda bandos jausmui, o vadovaujasi humanizmu ir sveiku protu), verti pagarbos.
Kuo domitės laisvalaikiu, kokią muziką klausote? Ar tikrai mokate japonų kalbą?
Japonų kalba – tai tik vienas iš mano hobių (beje, grupėje „Sportas“ yra savo jėgas bandęs ir žymusis Lietuvos japonas Fumito Tomoi – grojo bosine gitara, – aut. pastaba).
Marijaus laisvalaikis: japonų kalba, motoroleriai, motociklai, astronomija, kompiuteriai. Marijaus muzika: „Sex Pistols“, „Ladytron“, „Freezepop“, „Depeche Mode“, „Dir En Grey“, „X-Japan“, „Merzbow“, „Aphex Twin“, „Iron Maiden“.
Seržo laisvalaikis: muzika, filmai, piešimas. Seržo muzika: Davidas Bowie, Nine Inch Nails, „Fantomas“, „Blue man group“, „Photek“.
Andriaus laisvalaikis: kinas, savaitgaliais – pool‘as, važinėjimasis dviračiu saulėtais vakarais ir krepšinis. Andriaus muzika: „Antis“, „Pink Floyd“, Ozzy Ozbourne, ELO, „Helloween“, Jimi Hendrix, „Sonata Arctica“, INXS, „Gravel“, „Gorillaz“, „Röyksopp“, Yngwie Malmsteen.
Ar dažnai sportuoji? Kaip? Ar lauki krepšinio festivalio?
Sportuoju saikingai – t.y. niekada! Užtenka pašokinėti su bosine gitara po porą valandų per dieną. Man nerūpi krepšinis – turiu savo „Sportą“, kuris man svarbiausias.
Grupę „Sportas“ dabar vadini neurowave. Kas tai – neurowave?
Tai tas pats, kas dance rock ar disco funk electro punk. Tiesiog marketingas.
Kuri publika geresnė – Lietuvos ar Latvijos, kurioje irgi esate koncertavę? Kuo jos skiriasi?
Latvijos publika kitokia – latvių oda baltesnė ir jų akys didesnės. Latviai panašūs į lietuvius, bet svečioje šalyje lietuvių kalbos praktiškai niekas nemoka. Manau, kad jie klausosi tik priedainių. Dainos „Ūdra“ sėkmė buvo labai netikėta.
Kuo pats dabar užsiimi? Neemigravai?
Darau tą patį – mano pagrindinis užsiėmimas muzika. Emigruoti neplanuoju — būtų sunku išmokti rašyti tekstus svetima kalba, įsijausti į svetimą kultūrą.
Artimiausi planai (nuobodus klausimas, bet būtinas).
Kurti klausomą lietuvišką muziką normaliems žmonėms. Permiegoti su Lady Gaga.
P.S. Galbūt kažkas galėtų apkaltinti „Sportą“ primityvizmu. Tačiau tokiems žmonėms patarčiau patyrinėti dailininkų Marco Shagallo arba Andy Warholo kūrybą. O tada paaiškės: „Viską matė tik au au au/ Aukso žvaigždė/O konspektavo me me me me/Medžiai“.
Mindaugas Peleckis
Norint gerai jaustis, būtina sveikai maitintis ir mankštintis – šią taisyklę žino net vaikai. Tačiau mankšta mankštai nelygi, o neapdairus elgesys sporto salėje gali sukelti didelių sveikatos problemų.
Didėjantis kūno svoris, kamuojančios stuburo problemos, galvos, juosmens, pečių juostos dalių skausmai, pradėjusios tirpti rankos, spengimas ausyse – tokios nemalonios prognozės gresia sėdimą darbą dirbantiems ir nesportuojantiems žmonėms.
Tarpukario laikotarpiu pasiektos lietuvių pergalės tarptautiniu mastu neatrodo didelės. Dukart krepšinio čempionais tapo vyrai, vienąkart vicečempionėmis – moterys. Būta ir dar kelių pasiekimų. Galėjo jų būti ir dar daugiau…
„Šaudyme olimpiniais pistoletais pasaulio čempionate lietuviai dukart tapo vicečempionais. 1937 m. debiutavę pasaulio čempionate Helsinkyje (Suomija), kur Lietuvos komanda iškovojo sidabro medalius. 1939 m. tai pakartota Liucernoje (Šveicarija). Tais metais pasisekė ir stalo tenisininkams. Kaire (Egiptas) vykusiame čempionate Lietuvos vyrų komanda iškovojo IV vietą“, – teigė Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkė Justina Minelgaitė.
Pergalių skonį apkartino Antrasis pasaulinis karas, kaip ir visi, užklupęs nelaiku. Penkis dešimtmečius trukusi okupacija neleido iškelti Lietuvos tautinės vėliavos pergalių metu, tačiau džiaugsmo akimirkų neatėmė.
Mes dar galėjom
Europos moterų krepšinio pirmenybėse Romoje lietuvaičių rinktinė nugalėjo ne tik varžybų šeimininkę Italiją (23 – 21), bet ir Šveicariją (28 – 10) bei Prancūziją (20 – 14), tačiau pajėgumu nusileido tik Lenkijos atstovėms (24 – 21). Laimėjo čempionato šeimininkės.
„1940 m Lietuvoje turėjo vykti Moterų krepšinio čempionatas. 1938 m Romoje mūsų šalies rinktinė tapo vicečempionėmis. Prizus tuomet gaudavo komandos už pirmas keturias vietas. Mūsų moterų laimėtas prizas – „Romos vilkė“. 1940 m. spauda rašė, kad viskas jau birželį vyksiančioms pirmenybėms paruošta, tačiau prasidėjo karas ir nei viena komandą į Lietuvą neatvyko“, – teigė J. Minelgaitė.
Žadėtas čempionatas įvyko tik 1950 m. Budapešte, Vengrijoje. Jame dalyvavo jau ne 5, o 12 komandų. Nugalėtoja tapusi Sovietų Sąjunga Maskvoje 1952 m. surengė III Europos moterų krepšinio pirmenybes.
„1940 m. Lietuvai galėjo būti sėkmingi olimpinėse žaidynėse. Tačiau 1939 m. įvyko Rusijos invazija ir viskas susimaišė. Tuomet Tokijuje turėjusi vykti Olimpiada buvo perkelta į Europą – Suomijos sostinę Helsinkį. Lietuviai džiaugėsi, kad nereikės toli vykti, nes nebuvo nei lėktuvų, nei laivų. Jau buvo sukomplektuota didelė delegacija. Buvo numatyta, kokių sporto šakų atstovai važiuos“, – teigė ILRP kultūros renginių organizatorė-koordinatorė, parodos „Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918-1940 m.“ kuratorė dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė.
Tarpukariu galimybės rengti vasaros olimpines žaidynes dėl politinių priežasčių buvo netekusios dviejų šalių sostinės – Tokijas ir Berlynas.
„Pastarajam sukliudė karinis konfliktas su Kinija. Vietoj Tokijo pasirinktas Helsinkis 1940-aisiais tapo ne ką saugesne žaidynėms zona. Prieš pat žaidynes Europoje prasidėjo karinis konfliktas, užimta Suomija“, – aiškino V. Akmenytė-Ruzgienė.
1941 m. Lietuvoje turėjo įvykti IV Europos vyrų krepšinio pirmenybės? Vargu. Pagal to meto „rotaciją“ antrąkart nugalėjusi komanda šią teisę perleisdavo dar pirmenybių nerengusiai šaliai – vicečempionei, trečiosios arba ketvirtosios vietos laimėtojai. Taigi, kitais čempionato šeimininkais galėjo tapti ne vicečempionė Latvija, bet III vietą pelniusi Lenkija, tačiau karas pirmenybes nukėlė į 1946 m.
Tais metais Ženevoje vykusiame IV Europos krepšinio čempionate Sovietų Sąjungos rinktinė dar nepasirodė, tačiau į Prahą 1947 m. jau atvyko ir nugalėjo. Tarp pirmosios vietos laimėtojų būta ir 4 lietuvių – tai Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulikauskas. Nors SSRS ir laimėjo, tačiau kito čempionato nerengė, o 1949 m. pirmenybėse net ir nedalyvavo. Tik vėl po 2 metų įveikusi visus varžovus, 1953 m. surengė jau VIII Europos pirmenybes Maskvoje. Ir vėl laimėta, ir vėl su lietuviais – S. Butautu, Kazimieru Petkevičiumi, J. Lagunavičiumi, Algirdu Lauritėnu. Vicečempionai vengrai tapo kito čempionato šeimininkais.
Sportas Lietuvoje nepamirštas ir Antrojo pasaulinio karo metais. „1944 m. vasarą, prieš pat Antrąją sovietų okupaciją, vyko 10-ties Lietuvos miestų krepšinio turnyras, kuriame „Krepšininko“ taure buvo apdovanota Kauno teniso klubo komanda. Minėtoje rinktinėje ir ėmė augti nauja krepšininkų karta“, – pasakojo muziejininkė J. Minelgaitė.
„Tarpukariu visi sportininkai buvo universalūs, mėgėjai, o nuo 1952 m. vasaros olimpinių žaidynių į Lietuvos sporto areną žengia jau profesionalai. Net ir jie buvo įdarbinti gamyklose. Gaudavo 120 rublių šaltkalvio algą. Klubas „Žalgiris“ sportininkams dar sumokėdavo 300 rublių. Ir iki 1991-ųjų jie buvo profesionalai, tačiau taip vadinti imti tik po Nepriklausomybės atkūrimo“, – pasakojo A. Jakštas, pridurdamas, kad steigti sporto muziejų svarstyta 1934 m., tačiau jis įkurtas tik 1991 m.
Emigravo arba buvo ištremti
Nuo 1940-ųjų Lietuvai pergales nešusių sportininkų keliai išsiskyrė, mažai kas iš senųjų pergalių nešėjų liko Lietuvoje. Vieni buvo ištremti, kiti grįžo į „antrąsias“ tėvynes.
„Trėmė ne sportininkus. Tai nebuvo tikslinė grupė, kaip kad inteligentai, mokytojai ar daktarai. Kadangi mūsų sportininkai nebuvo profesionalai, vadinasi turėjo darbus – buvo valstybės tarnautojai, klubų ir organizacijų nariai. Naujajai valdžiai tokie asmenys pirmiausia „pasirodydavo“ neaiškūs“, – teigė parodos kuratorė V. Akmenytė-Ruzgienė.
Leonas Baltrūnas išvažiavo į Australiją, Pranas Lubinas grįžo į JAV. Grafikas ir tarpukario sporto prizų autorius Jonas Juozas Burba buvo ištremtas į Sibirą. Stasys Šačkus suimtas 1945 m. ir dešimčiai metų ištremtas į Sibirą, vėliau grįžo į Lietuvą.
„Net ir tremtyje lietuviai žaidė krepšinį. Jakutijos krepšinio čempionais 1953 metais tapo Jakutsko „Stroitelio“ vyrų komanda, kurioje žaidė vienas rusas ir lietuviai. Deja komandos narių pavardės nežinomos“, – pasakojo Lietuvos sporto muziejaus skyriaus vedėjas Arvydas Jakštas.
Nerijus Drochneris
Šis straipsnis – tai ciklo apie tarpukario sportą antra dalis. Taip pat rašėme:
Tarpukario sportas: pirmieji žingsniai aikštelėse (I dalis)
Tarpukario sportas: žaidimai „karaliai ir karalienės“ (II dalis)
Tarpukario sportas: sirgaliai tribūnose ir už jų (III dalis)
Tarpukario sportas: iškovoti prizai ir dovanėlės (IV dalis)
Tarpukario sportas: už idealus, už tautą, už universalumą (V dalis)
Tarpukario sportas: su Prezidento „palaiminimu“ (VI dalis)
Tarpukario sportas: slidūs reikalai (VII dalis)
Su tarpvalstybiniais tarpukario laikotarpiu iškovotais lietuvių sportininkų prizais lankytojai kviečiami susipažinti Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune eksponuojamoje parodoje „Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918-1940 m.“, kuri užima visą pirmą aukštą – keturias sales. Paroda veikia 2011 m. rugpjūčio 30 – gruodžio 31 dienomis.
Paroda Lietuvos sporto muziejuje Kaune veikia nuolat.
Pristatome jau keturioliktą Laikas.lt numerį, kurio pagrindinė tema – sportas. Prisipažinsime, kad plaukiame kartu su visais Lietuvos gyventojais krepšinio manijos upe, tačiau ne krepšinis pagrindinė numerio tema. Nusprendėme pažvelgti į sportą ir iš kitos scenos pusės, t. y. mūsų – krepšinio sirgalių – tribūnos, taip pat įdėmiau patyrinėsime sportininkų aprangas, ką jie valgo ir t.t. Nes sportas įdomus visiems, net ir juo nesidomintiems, žiūrint iš kokio kampo į jį žvelgsi.
Rugpjūčio 5-6 d. Galapagų salynu virsianti Zaraso sala intensyviai plečia svečių sąrašą – festivalis „Galapagai / Roko naktys 2011“ po savo stogu priims dar aštuonias rokenrolo komandas iš Lietuvos, Latvijos bei Norvegijos.
Šie kolektyvai tris festivalio scenas dalysis su pasaulinėmis žvaigždėmis „Guano Apes“, „Pain“, kitomis anksčiau paskelbtomis vienuolika „Galapagai / Roko naktys“ grupių.
„Toliau aktyviai pildome „Galapagų / Roko naktų“ atlikėjų žemėlapio akcentus. Šiais metais trijose scenose skambės itin įvairių stilių rokenrolo muzika, kurią atliks ne tik Vakarų Europos žvaigždės bei žymiausi Lietuvos rokeriai, bet ir gal kiek mažiau įprastos, užtat tikrai originalios roko komandos iš įvairių valstybių“, – sakė festivalio „Galapagai / Roko naktys 2011“ prodiuseris Algirdas Barniškis-Blėka.
Vienas įdomiausių ir ilgaamžiškiausių roko kolektyvų Lietuvoje „Rebelheart“ Zaraso saloje susirinksiančius lankytojus pasitiks energingo rokenrolo pliūpsniu. 1992 m. susikūrusi „Rebelheart“ per savo gyvavimą jau surengė 700 koncertų Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse, Rusijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje. „Rebelheart“ rokeriai yra groję Marilyn Manson, Bruce Dickinson, Rod Stewart koncertuose, ne kartą buvo pripažinti geriausia metų Lietuvos roko grupe.
„Galapaguose / Roko naktyse“ skambės ir AC/DC akordai – tiesa, juos atliks ne superžvaigždės iš JAV, bet patyrusių Lietuvos rokerių komanda „AC/DC Tribute.lt“. Daugiau nei dešimtmetį sėkmingai gyvuojantis „AC/DC Tribute.lt“ projektas unikaliai perteikia JAV roko monstrų muzikinę dvasią, klasika tapusiems roko himnams suteikdamas modernų dinamikos užtaisą. Jau kelerius metus iš eilės „Roko naktų“ festivalyje „AC/DC Tribute.lt“ prie scenos sutraukia bene didžiausią žiūrovų būrį.
Festivalyje taip pat pasirodys alternatyvaus roko grupė IR iš Vilniaus. 2003 m. susikūrusi grupė jau tais pačiais metais susišlavė kone visus jaunų grupių konkursų nugalėtojų laurus. Nuo 2005 m. grupė aktyviai koncertuoja Rytų ir Centrinėje Europoje, kitose užsienio šalyse. Pernai IR išleido kritikus sužavėjusį naująjį darbą „Believe“, kuris muzikos žurnalo „Sharkeen.lt“ 2010 metų apdovanojimuose grupei atnešė ne tik geriausio albumo, bet ir geriausios metų roko grupės titulus.
Lietuviškuose „Galapaguose“ svečiuosis ir ekstravagantiškasis Latvijos muzikinis fenomenas „Triana park“. Aktyviai savo šalyje ir užsienyje koncertuojanti grupė stebina besikeičiančiu neįprasta sceninio įvaizdžio ir muzikinių stilių variacija – nuo elektroninio roko, balandžių ir akustikos. Kaip teigia „Triana park“ nariai, jų muzika – tarsi kelionė, o visas jos turinys – nesibaigiantis pozityvių jausmų nuotykis.
Dar viena festivalyje koncertuosianti Latvijos grupė „Cacophonics“ – bene žymiausia Latvijos pankroko grupė. Susikūrusi 2002 m., „Cacophonics“ iki šiol surengė per 200 koncertų, daugiausia jų – Rusijoje ir Baltijos šalyse.
Užsienio svečių sąrašą papildys viena originaliausių Oslo (Norvegija) grupių vadinama „Mirramaze”. Ši grupė ne tik puikiai išmano alternatyvaus roko dirvonus, bet ir išradingai juos papuošia elektrinės violončelės skambesiu. Pradėję muzikinę veiklą nuo grojimo baruose už kelis bokalus alaus, šiandien „Mirramaze” yra nuolatiniai Skandinavijos, Vokietijos ir kitų muzikos festivalių dalyviai, grojantys vienoje scenoje su tokiomis grupėmis kaip DDE, El Caco, Maria Haukaas Storeng ir Gogol Bordello.
Netradicinių prieskonių „Galapagų / Roko naktų“ kokteiliui suteiks lietuviškos alternatyviosios scenos išsišokėliai – grupė „Sportas“. Nuo 2001 m. gyvuojanti grupė pasižymi ironiškais tekstais, sunkiai apibūdinamu pop-punk-rock-synth stiliumi, neretai – ir spalvingu, šokiruojančiu sceniniu įvaizdžiu.
Šią vasarą dešimtmetį švenčianti Lietuvos grupė „Arbata“ į „Galapagus / Roko naktis“ atvyksiančius gerbėjus žada pasitikti nuotaikinga, linksma ir užvedančia muzika – kaip sako patys grupės nariai, tikrasis „Arbatos“ veidas atsiskleidžia būtent koncertuose.
Rugpjūčio 5-6 d. Zaraso saloje vyksiančiame tarptautiniame festivalyje „Galapagai / Roko naktys 2011“ iš viso pasirodys per 30 grupių. Šiemetinė renginio pažiba – žymiausia grupė festivalio istorijoje, Vokietijos rokerių ketveriukė „Guano Apes“.
Festivalyje taip pat pasirodys Švedijos melodingojo metalo scenos žvaigždės „Pain“ (Švedija), buvęs „Iron Maiden“ vokalistas Blaze Bayley (Didžioji Britanija), „Lacson“ (D. Britanija, Šveicarija), „Bedwetters“ (Estija), „Thundertale“, „Freaks on Floor“, „Soul stealer”, BIX, „Happyendless”, „Metal on Metal“, „No DJs“ (visi – Lietuva), per 10 kitų grupių, kurių dalyvavimas paaiškės artimiausiu metu. Pigesniais bilietais į festivalį „Tiketoje“ prekiaujama tik iki birželio 4 dienos.
Šiluma Antarktidoje tikrai nepasilepinsi, tačiau vis daugiau entuziastų yra pasiruošę išbandyti bekraščius šio atšiauraus žemyno tolius. Tikimasi, kad Antarktidą „ratuotos“ keliautojų grupės galės aplankyti jau 2020 metais. Tam tikslui netgi kuriami automobilių modeliai, skirti važinėti šiame ledo žemyne. Juos pristatome savo skaitytojams.
Sportininkui svarbu ne tik treniruotis, bet ir taisyklingai maitintis. Mityba veikia organizmą, o kartu ir padidina sportininko galimybes pasiekti užsibrėžtų rezultatų. Taigi, ką galima jiems dėti į skrandį, o ko reikėtų vengti?
Krepšininkams derėtų prisiminti, kad jų maisto racionui labai tinkami angliavandeniai. Jų gausu miltiniuose produktuose, makaronuose, kiaušiniuose. Būtinai nepamirškite ir daržovių, vaisių. Tinkamiausią baltymų kiekį rasite kalakutienoje ir vištienoje. Beje, jei norite išvengti papildomų riebalų, geriausiai valgyti žuvį. Geriausias būdas atsigaivinti yra vanduo. Per dieną būtina išgerti bent 4 litrus. Energijos suteikiančių gėrimų reikėtų vengti – ten tik kofeinas ir cukrus. Riebių kepsnių ir druskos geriausia vengti. Tinkamiausias krepšininkams subalansuotos mitybos santykis – 60-65 proc. angliavandenių, 15-20 proc. riebalų ir 10-15 proc. baltymų. Valgyti geriausia 5-7 kartus per dieną ir nedidelėmis porcijomis.
Dviračių sportas reikalauja labai daug ištvermės, o ilgų distancijų įveikimas duoda didžiulį krūvį ne tik raumenims, bet ir širdžiai bei kraujotakos sistemai. Šiems sportininkams svarbiausi angliavandeniai ir pakankamas baltymų kiekis. Taip pat reikėtų rinktis maistą, kurio sudėtyje mažai riebalų. Jei treniruotė trunka ilgiau nei 60 min., vertėtų pasirūpinti papildoma porcija vaisių ar daržovių bei kitais produktais, kuriuose daug angliavandenių. Rekomenduojama po valandos suvalgyti maisto, kurio sudėtyje yra apie 30-40 gramų angliavandenių, o po to tai kartoti kas pusę valandos. Blogiausias dalykas – kartu neturėti skysčių, kitaip jausite didelį troškulį.
Imtynininkams svarbiausias pusryčių metas. Pavalgius juos organizme mažiau kaupiasi riebalų, o sportininkas gali sudeginti daugiau kalorijų. Geriausia, jei maisto energetinė vertė pasiskirsto taip: 50-60 proc. angliavandenių, 20-30 proc. baltymų ir ne daugiau kaip 30 proc. riebalų. Kaip ir daugumai sportininkų, imtynininkams siūloma maitintis bent 6 kartus per dieną , tačiau paskutinį kąsnį reikėtų suvalgyti likus ne mažiau kaip 4 valandoms iki varžybų. Taip bus užtikrintas geras virškinimas ir maistinių medžiagų įsisavinimas.
Plaukikų mityboje riebalai daug svarbesni. Nors juos ir reikia „skaičiuoti“, tačiau pernelyg mažas jų kiekis organizme gali labai pakenkti. Valgyti patartina kas 2-3 valandas, nuolat gerti skysčius. Šiems sportininkams rekomenduojama kasdien įsisavinti po 3-6 tūkst. kalorijų. Taip pat nuolat rekomenduojama gerti – ir prieš treniruotę, ir jos metu bei po kiekvieno valgymo ar užkandžiavimo.
Futbolininko pusryčiai neįsivaizduojami be mažo riebumo pieno, jogurto, varškės, blynų, bulvių, vaisių, riestainių, sulčių, kiaušinių baltymų ar bananų. Pietums rekomenduotina žuvis, makaronai, grūdiniai produktai, sriuba ir salotos, o vakarienei – vištiena, „kūda“ mėsa, ryžiai ir daržovės. Nors pavalgyti siūloma ne vėliau kaip valandą iki treniruotės, užkandžiauti reiktų ir treniruočių metu.
Amerikietiškame futbole mitybos poreikius diktuoja pats žaidimas. Būtinų kalorijų kiekį lemia žaidėjo pozicija – gynėjas, saugas ar puolėjas. Per dieną rekomenduojama „įveikti“ 3,3-4,6 tūkst. kalorijų. Maisto energetinė vertė turėtų pasiskirstyti taip: 43 proc. angliavandenių, 40 proc. riebalų, ir 17 proc. baltymų. Futbolininko racione turėtų būti jautiena, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, sūris, pienas, jogurtas, riešutų, sojos produktai, ryžiai, makaronai, bulvės ir vaisiai, daržovės.
Visgi kiekvieno sportininko mitybos planą geriausiai gali sudaryti jo treneris, priklausomai nuo treniruočių krūvio, metų laiko ir kitų „paslapčių“.
Parengė Nerijus Drochneris
NIA praktika savyje sujungia skirtingas judesio technikas – kovos menus, šokio ir gydymą. NIA suteikia galimybę judėti kiekvienam, nepriklausomai nuo fizinio pasirengimo lygio, amžiaus, lyties ar kūno sudėjimo. „Kiekvieno žmogaus kūnas yra sutvertas judėti ir per judesį mes galime atrasti džiaugsmą, gydantį mūsų kūną, protą ir dvasią,“ – teigia sertifikuota NIA praktikos trenerė Giedrė.
Mantas Kuzmarskis – sportininkas, varžybų organizatorius ir drifto teisėjas, teisėjaujantis varžyboms jau beveik 12 metų. Per šį laiką jis buvo pastebėtas ir pakviestas teisėjauti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse: Norvegijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Čekijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Mantas neabejoja, kad drifto teisėjo darbas – sunkus ir skirtas tikrai ne kiekvienam. Šis interviu Lietuvos automobilių sporto federacijos iniciatyva, kuria siekiama supažindinti visuomenę su profesionaliais automobilių sporto teisėjais ir jų darbo specifika.