Search Results for: "gražina"

„Godzilos“ kūrėjai į kino teatrus grąžina legendinį King Kongą: papasakos

„Godzilos“ kūrėjai į kino teatrus grąžina legendinį King Kongą: papasakos, nuo ko viskas prasidėjo

Jau kovo 10 dieną Lietuvos kino teatruose įvyks ypatinga premjera – didžiuosiuose ekranuose startuoja filmas „Kongas: kaukolės sala“. Viso pasaulio kinomanai šios juostos laukia ne tik dėl neįtikėtinų nuotykių ar net ir didžiausią ciniką nustebinsiančių specialiųjų efektų, bet ir dėl Holivudo žvaigždžių: čia pamatysime Samuelį L. Jacksoną, Johną Goodmaną, Brie Larson, Tomą Hiddlestoną ir kitus. Pirmasis filmas apie milžinišką gorilą, gavusią jai priderantį – Karaliaus (angl. King) – vardą, buvo sukurtas dar 1933-aisiais metais. Ši naujoji „Godzilos“ prodiuserių sukurta juosta pasakoja, nuo ko viskas prasidėjo.

Paskutinių „Hario Poterio“ dalių kūrėjai į didžiuosius ekranus sugrąžina visiškai kitokią Tarzano istoriją

Paskutinių „Hario Poterio“ dalių kūrėjai į didžiuosius ekranus sugrąžina visiškai kitokią Tarzano istoriją

Paskutiniųjų keturių „Hario Poterio“ filmų režisierius pristato naują nuotykių epą apie beždžionių surastą ir išaugintą žmonių vaiką Tarzaną. Tiesa, nuotykių filme „Tarzanas: džiunglių legenda“ bus pasakojama visiškai kitokia istorija.

Optinė apgaulė: fotografas pigius suvenyrus grąžina į tikrąją vietą

Optinė apgaulė: fotografas pigius suvenyrus grąžina į tikrąją vietą

Lyg ten ir buvę. Fotografas Michael Hughes kuria nuostabias optines iliuzijas, nuotraukose pigius suvenyrus įkomponuodamas turistų mėgiamose vietose. Laisvai samdomu fotografu dirbantis vokietis šią techniką atrado dar 1998-aisiais – nuo to laiko jis užfiksavo ne vieną dešimtį trumpam akis apgaunančių bei pralinksminančių kadrų iš įvairių pasaulio šalių.

61-erių Gražina Baikštytė: „Mados pasaulis priklauso ne tik dvidešimtmetėms“ (foto

61-erių Gražina Baikštytė: „Mados pasaulis priklauso ne tik dvidešimtmetėms“ (foto, video)

Garsi Lietuvos kino aktorė Gražina Baikštytė – reta vakarėlių viešnia, interviu taip pat dalija taupiai ir geriau žinoma dėl savo darbų bei vaidmenų. Vienas jų – šiandien pristatytas dizainerio Roberto Kalinkino būsimos kolekcijos video klipas.

Konkurso „Pasiryžk naujam įvaizdžiui“ dalyvė Gražina

Konkurso „Pasiryžk naujam įvaizdžiui“ dalyvė Gražina

Pristatome konkurso „Pasiryžk naujam įvaizdžiui“ dalyvę Gražiną. „Sveiki! As esu Gražina. Man 19 metų. Nusprendžiau dalyvauti šiame konkurse, nes, manau, kad atejo laikas pasikeisti. Noriu tapti gražesnė sau ir kartu įgyti daugiau pasitikejimo savimi”, – savo laiške redakcijai rašo mergina.

Rudenį bohemiečiai į sceną grąžina operą „Oneginas“

Rudenį bohemiečiai į sceną grąžina operą „Oneginas“

Didžiulio žiūrovų ir meno kritikų pripažinimo sulaukusią bohemiečių operą „Oneginas“ galės pamatyti dar daugiau muzikos mylėtojų. Rugsėjo 14–18 d. šis Piotro Čaikovskio kūrinys sugrįš į Vilniaus kongresų rūmus ir atidarys naują bohemiečių bei Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo LVSO sezoną.

„Bohemiečiai“ padarė tai, ko neišdrįso net kelios teatralų kartos“, „solistų ansamblis puikus“, „neįprastas požiūris praturtino operą „Oneginas“, „įdomūs, stiprūs aktorių darbai – išskirtinis šio pastatymo bruožas“. Tai tik keletas Lietuvos žurnalistų, meno apžvalgininkų įspūdžių, išsakytų po „Onegino“ premjeros.

„Mus įkvėpė žiūrovų pasitikėjimas – labai džiaugiuosi, kad lietuvių publika įvertino modernią, neįprastą klasikos interpretaciją. Todėl su dideliu entuziazmu grąžiname „Oneginą“ į Kongresų rūmų sceną ir norime kuo platesnei auditorijai parodyti šį nuostabų rusų klasiko P. Čaikovskio kūrinį“, – sako spektaklio režisierė Dalia Ibelhauptaitė.

Per spektaklio premjerą labiausiai žiūrovų dėmesį patraukė solistų meistriškumas ir kinematografiškai sukurti įtaigūs vaidmenys, į kitą laikmetį – 1970-ųjų sovietinę „komunalkę“ ir 1980-ųjų Niujorko mados pasaulį – perkeltas operos veiksmas, iki smulkmenų išdirbtos scenografijos detalės ir autentiški, nostalgija alsuojantys Juozo Statkevičiaus kostiumai.

Pagrindinius vaidmenis rugsėjo mėnesio „Onegino“ spektakliuose ir vėl atliks rimčiausios bohemiečių solistų pajėgos. Oneginą dainuos Diuseldorfo operos vedantysis baritonas Laimonas Pautienius, kuris, kaip rašė kultūros apžvalgininkė Asta Andrikonytė, „premjeros vakarą galbūt sudaužė širdį ne vienai žiūrovei – šio artisto įtaigos ir charizmos galėtų pavydėti daugelis Onegino vaidmens kūrėjų“.

Asmik Grigorian grįš dainuoti Tatjanos po stulbinančios sėkmės sulaukusių spektaklių Kiolno operoje, kur solistė atliko pagrindinį Marie vaidmenį Albano Bergo operoje „Vocekas“.

Į jauną kolektyvą sėkmingai įsiliejo ir jo neatskiriama dalimi tapo operos primadonos Irena Milkevičiūtė ir Sigutė Stonytė. Prieš pat „Onegino“ premjerą Sigutė Stonytė džiaugėsi, kad su bohemiečių šeima iš karto pasijuto kaip namie, o jos įkūnijama Larina spektaklyje buvo visai kitokia, nei anksčiau kurti vaidmenys.

Bohemiečiai pasistengė, kad „Oneginas“ nesidubliuotų su rugsėjo viduryje vyksiančiomis Europos krepšinio čempionato finalinėmis rungtynėmis, todėl operos laiką specialiai pritaikė visiems krepšinio aistruoliams. Rugsėjo 17 ir 18 d. spektakliai vyks 14 val.

Bilietus į operos „Oneginas“ spektaklius platina Bilietai.lt.

Psichodelika gražina spalvas

Psichodelika gražina spalvas, rytietiškus ornamentus ir egzotiškus sąskambius

Terminas „psichodelinis“, dažnai asocijuojantis su Amerikos kultūra, pirmą
kart apsireiškė dviejų britų, psichotropinių medžiagų tyrinėtojų susirašinėjime, 6 deš.
pradžioje.

Psichiatras Humphry Osmond, siekdamas apibūdinti patirtus įspūdžius
laiške anglų rašytojui Aldous Huxley’iui pasiūlė terminą psychedelic, susiejęs du
graikiškus žodžius psyche (siela arba protas) ir delein (pasireikšti, aiškėti) ar delos
(aiškus, akivaizdus). Abu klasikai turbūt neįsivaizdavo koks „sparnuotas” taps jų
sumanytas žodis, nusakantis margaspalvę muzikinę kryptį ir persmelkiantis vos ne visą 7
dešimtmečio kultūrą.

Psichodelika – sąmonės pokyčiai ir be psichotropinių medžiagų
1966–1969 m. psichodelinėje eroje viskas buvo įmanoma ir ši muzika be jokių papildomų priemonių iki šiol gali perkelti mus į pakitusią, nuo kasdienės pilkumos išvaduotą sąmonės būseną.

Psichodelinė muzika užgimė greičiausiai ten, Amerikos kontinento vakarų pakrantėje, vėliau keliaudama rytų pusėn, tuo pat metu atvirai ir jautriai pasitikdama Rytus.

Jau 1965-ais visame pasaulyje pradėjo gausėti jaunų, drąsiai eksperimentuojančių grupių bei atlikėjų, įkvėptų Britanijos bigbito ( big beat ) muzikos ir avangardinės kultūros. Formavosi naujas stilius, pramintas „rūgščiuoju“ roku, pagal tuomet legalų psichoaktyvų preparatą LSD .

Šios „saldžiai-rūgščios“ muzikos adeptai garsų pagalba paskelbė naujus siekius, atradimus, kuriuos visų laikų klausytojas gali intuityviai perimti, jei yra pasiruošęs ir imlus.
Užtenka priimti, tiesiog pasinerti į muzikos tėkmę, be jokių papildomų priemonių. Jei ne savo skambesiu, tai pojūčiu, geriausi psichodelinės muzikos kūriniai galėtų būt artimi klasikinių Indijos ragų ar holistinės muzikos klausymui.

Psichodelinis rokas įtakojo daugelį vėlesnių muzikinių krypčių, kaip kad ambient ar new age.

Tuo pačiu, psichodeliką galime suprasti iš vis ir kaip muzikinio mąstymo ar atlikimo būdą, įmanoma tiek roko muzikoje, elektronikoje, tiek džiaze ar net klasikoje.

Ritualinė šamanų muzika – komunikacijai su dvasiniu pasauliu
Šiandien galime leisti sau vartoti šį terminą plačia, gal labiau filosofine prasme.
Mes suvokiame jį kaip šiuolaikinį, tačiau pats fenomenas nėra toksai, jei pažvelgus, kaip tai buvo suvokiama istorijos bėgyje.

Visos senosios kultūros ir civilizacijos žinojo, patyrė ir užfiksavo potyrius, kurie galėtų būt šiandien mūsų pavadinti kaip psichodeliniai – sielai regimi atsivėrimai. Legendose, mituose, padavimuosee atsispindi, kaip įvairios psichoaktyvios priemonės arba dvasiniai pratimai, o kartais ekstremalūs išbandymai buvo naudojami, kad įgauti magines galias, keltis laike-erdvėje, gauti antgamtiškus atsakymus, ar bendra prasme komunikacijai su aukštesniuoju pasauliu, subtiliaisiais planais ar dieviškąja savastimi.

Tokių pasakojimų gausu Azijos legendose, tolimuosiuose Rytuose, o gal ir lietuviškose pasakose. Kaip archetipinį pavyzdį galima paminėti senosios Indijos mitologijoje žinomą stebuklingą viralą – somą, kurią gerdavo dievai, kad tapti nemirtingais. Kraštuose, kur ir šiandien gyvos šamanistinės tradicijos, psichoaktyvios priemonės ar ritualiniai veiksmai naudojami daug maž tais pačiais tikslais: siekiant įgauti pakitusią, transinę sąmonės būseną skirtą komunikacijai su subtilesne, ar pavadinkim platesne tikrove.

Ir jei žvelgsime į muziką tokiame kontekste, ( o ji, kaip ir pats oficialiausias mokslas patvirtins, atsirado šamanistinėje visuomenėje) tai pirmine muzikos paskirtimi buvo sukurti ritualą, padėti šamanui įeiti į transą, ir vėlgi susitelkti komunikacijai su dvasiniu pasauliu. Ir gal būt, vadinamos primityvios tautos net nesuprato, – nejau dar gali būti dar yra ir kitokia muzika? Visa ji buvo ritualinė.

Šiandien plačiai suvokiama bent jau viena dalis – muzika puikiai tinka komunikacijai.

Daugelyje tautų išliko muzikinė tradicija savo forma ar idėja artima ritualinei, bet kitur tai buvo beviltiškai prarasta. Muzika tapo pramogos įrankiu, ar propagandos trimitu, pagal senąjį vadovėlį – „valdančiųjų klasės verge“ ar, pagal šiandieną – komercijos įkaitu.

Ir gal būt niekas kitas taip visuotinai neatgaivino to šamanistinio būgno ir transinio garso sklaidos kaip ankstyvoji psichodelinio roko muzika, kai dainos ir improvizacijos, gal naivios ir nuoširdžios, prieinamos daugeliui, prasiveržė link savo esminės užduoties: tapti dvasinių ieškojimų kelrodžiu ir vedliu. Tai apžavėjo tuomet ir liko įtakinga iki šiol laiks nuo laiko psichodelika apsireiškia, įsiliedama į plačiausias madas, grąžindama spalvas, rytietiškus ornamentus, svajas ir egzotiškus sąskambius, arba lieka pogrindyje. Bet kaip jūros bangos, vis naujos ir tos pat, jaunų muzikantų kartos išgirsta šią muziką, lyg ji būtų įrašyta vakar, tampa įtakoti, ir kuria naujausias jos formas.

Hipių judėjimą įkvėpę garsai
Psichodelinis rokas, žinomas anksčiau terminais „rūgštusis rokas“ ( acid rock ) ar „kosminis rokas“ ( space rock ) buvo nuo pat pradžių hipių judėjimo dalimi. Lietuvoje hipiškas sąjūdis plačiau įsisiūbavo nuo 1970-ųjų, suprantama, būdamas pogrindiniu, bet ir negalėdamas, o ir nenorėdamas pilnai pasislėpti – visiems „akis badantys“ ilgi plaukai, gėlėti marškiniai ar pasakiškai gauti džinsai, pacifizmas bei šypsenos siejosi su laisvumu, siekiu neprisirišti prie sistemos, atsižadėti įprastinio tarybinio miesčioniško gyvenimo būdo. Nors ir represuojamas, hipiškas judėjimas gyvavo, pasireikšdamas neretai ir muzikiniais „seišenais“ – pusiau legaliais koncertais, ar net festivaliais.

Taip pat gyvybingai įsigalėjo „tranzavimas“ – rodos nesibaigiančios hipių ir „hipuojančių“ kelionės, tiesiogine prasme, ne narkotine – šito ir nebuvo daug tuometinėje tarybų Lietuvoje.

Vasarą, Nidoje, pamario pusiasalis, pramintas „haikeriu“ buvo viena iš hipių pamėgtų, svajotojiškų tranzavimo kelionių vieta. Tolimesnių distancijų mėgėjai nuvykdavo iki Talino.

1972-aisiais lyg per stebuklą pasirodė lietuvių kalba išleista Jack’o Kerouac’o knyga „Kelyje“, ir nors ji pasakojo apie pokario bitnikus, nepamainomas, nepritapėlių klasika pripažintas romanas dar labiau užkūrė laisvąją hipišką valią. Tais pačiais metais – Romo Kalantos tragedija ir pasiaukojimas, tapęs tiek hipiško judėjimo katalizatoriumi, tiek, pasiekus kulminaciją – pretekstu oficialios valdžios diktatūrai jį galutinai užsmaugti.

Tačiau tikri hipiai išliko, o roko muzikos atgijimas buvo dar prieš akis.
Psichodelikai pasidavusios muzikos grupės

Kiek psichodelinis rokas buvo lietuviško hipizmo sagos dalimi – sunku spęsti. Ankstyvosios Lietuvos roko grupelės ir kolektyvai kūrėsi įtakojamos tokių gigantų kaip „The Beatles“ ar „The Rolling Stones“, kurie atitinkamai buvo pasižymėję ir esminiais psichodeliniam rokui priskiriamais albumais, kaip „Bitlų“ – „Revolver“, „Magicalal Mystery Tour“ ar „Rolingų“ – „Between the Buttons“ bei „Their Satanic Majesties Request“ .

Tai atsiliepė ir lietuviškų grupių skambesyje. Tačiau ankstyvajame periode nepavyksta užtikti atlikėjų ar grupės tiesiogiai laikančios save psichodelinio roko adeptais. Panašu, kad tai išpuolė jau vėlesnio, 9 dešimtečio grupėms, kaip kad „Dinda Polimantika“.

Nors yra pakankamai įspūdingų kolektyvų ir anksčiau, kaip unikali „Mind’s Disorder“, Vilniuje, susibūrusi jau 1973-aisias, drąsiai eksperimentuojanti ir derinusi savo kūryboje įvairių stilių bei muzikinių srovių įtakas, reik manyt, neišvengiamai ir psichodelinį roką. Taip pat kaip ir bene žinomiausia eksperimentinė grupė „Ir visa kas gražu yra gražu“.

Galima teigti, kad psichodelika dar labiau gyva šių dienų muzikinėse perspektyvose. Kažkuria prasme, dabar jau beveik nėra „grynų“ muzikinių žanrų. Įvairių įtakų, stilių derinimas išlieka ir kaip inovacijos siekis, ir kaip įtakų perkrovos išdava, – šiandien juk turime galimybę pasiekti šimtmečiais kauptą muzikinį palikimą neatsitraukdami nuo kompiuterio.

Gal būt kompiuteris ir pats jau tapo vienu dažniausiu, gal kartais svarbiausiu „folklioriniu“ instrumentu, preparuodamas visus garsus elektroniškai, bet kartu atverdamas erdvę, suteikdamas galimybę ir psichodelikai – sielos regimumui kiekviename kūrybiškame siekyje.
Naujosios kartos grupėms, derinančioms elektroniką, akustinius instrumentus ir atgaivinančioms psichodelinę muzikinę tėkmę galima būtų priskirti prie humoro linkusią „Arklio galią“ ar eksperimentinę „Luumm“, arba grupes, savotiškai integruojančias psichodelines nuotaikas, kaip kad indie stiliaus duetas „The Dominoes“, bei susieta su tais pačiais muzikantais žymioji „Spooky Campfire Stories“, šokiams nesvetimas kolektyvas „Fusedmarc“ ir kiti. Taip pat ir dainuojamosios poezijos atstovas Domantas Razauskas, pamėgęs psichodelinį folk ir įtraukęs tai į savo garsų paletę. Nekalbant apie visą psy trance – elektroninės muzikos ir šokio judėjimą Lietuvoje, kuris lyg bando perkelti bei transformuoti psichodeliką į neramų kosminį, labai jau sudažninto ritmo laikmetį.

Pajamų mokesčio nesusigrąžina trečdalis Lietuvos gyventojų

Pajamų mokesčio nesusigrąžina trečdalis Lietuvos gyventojų

Galimybe susigrąžinti dalį į valstybės biudžetą per 5 praėjusius metus sumokėto gyventojų pajamų mokesčio pernai pasinaudojo 69 proc. tokią teisę turinčių gyventojų. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų teigimu, trečdalis gyventojų praleidžia galimybę savo piniginę papildyti nereguliarių pajamų suma ir taip, pavyzdžiui, sumažinti pradelstus mokėjimus ar papildyti santaupas atostogoms.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, susigrąžinti dalį mokesčio leidžiančia gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata nuo pat 2005-ųjų šimtu procentų nepasinaudota nė vienoje išlaidų kategorijoje. Pavyzdžiui, praėjusiais metais gyvybės draudimo įmokas deklaravo 71 proc. jas mokėjusių ir dalį GPM susigrąžinti galėjusių gyventojų. Mokėję už studijas deklaravo taip pat 71 proc., palūkanas už būsto kreditą – 83 proc., įmokas į pensijų fondus – 80 proc. gyventojų. GPM dalį už studijų kreditą susigrąžino tik 50 proc., už įsigytus asmeninius kompiuterius bei įsivestą internetą – vos 32 proc. tokią teisę turinčių Lietuvos gyventojų.

Anot „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, mokesčio susigrąžinimas galėtų būti puiki galimybė papildyti savo sąskaitą keliais šimtais litų. Juolab, kad tai padaryti visai nesunku – gyventojams, deklaruojantiems 2010 metų pajamas ir turtą, elektroninio deklaravimo sistemoje jau suformuotos preliminariosios deklaracijos. Vis dėlto didelė dalis gyventojų neįsigilina į mokesčių grąžinimo procedūrą arba neranda laiko užpildyti pajamų deklaraciją ir taip nutolina arba iš viso praranda galimybę pasinaudoti mokesčio lengvata.

„Gyventojai, nepasinaudodami šia mokesčio lengvata, praranda progą papildyti savo kasdienį biudžetą, palengvinti savo finansinę situacija ir lengviau pasiekti finansinių tikslų, – komentuoja ekspertė. – Ir priešingai, tik užpildęs pajamų deklaraciją gyventojas gali būti tikras, kad neliko skolingas valstybei. Grąžinti lėšas į biudžetą gali tekti tokiu atveju, jei buvo taikomas per didelis metinis neapmokestinamas pajamų dydis. Nežinant to vieną dieną gali susikaupti nemaža delspinigių suma“.

VMI duomenimis, šiemet dėl neteisingai taikyto neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų gyventojai valstybei turės grąžinti iki 40 mln. litų. „Tuo metu tie, kuriems pernai buvo pritaikytas per mažas NPD arba jis visai nebuvo pritaikytas, teikdami deklaracijas dalį mokesčio galės susigrąžinti“, – atkreipia dėmesį O. Bložienė. Mokesčio permoką gali susigrąžinti mažiau nei metus dirbę gyventojai. VMI duomenimis, vidutiniškai vienam tokią teisę turinčiam gyventojui tenka beveik 213 Lt. Dviems trečdaliams šių darbuotojų tai sudaro daugiau nei 20 proc. jų reguliarių pajamų per mėnesį.

Asmeninių finansų instituto vadovė primena, kad gyventojų pajamų mokesčio permoką galima susigrąžinti ne tik už praėjusius, bet ir praėjusius penkerius kalendorinius metus. GPM permoka grąžinama mokėjusiems įmokas į pensijų fondus ir už studijas aukštosiose mokyklose (įgyjant pirmąjį aukštąjį išsilavinimą), taip pat tiems gyventojams, kurie mokėjo vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti iki 2009 m. paimto kredito palūkanas, gyvybės draudimo įmokas, per kalendorinius metus pasinaudojo ne visu metiniu NPD, nepasinaudojo papildomu metiniu NPD už auginamus vaikus ar 2004-2008 m. įsigijo kompiuterį su programine įranga ar sumokėjo už interneto prieigos įvedimą.

Pretendentai fotosesijai laimėti - Gražina ir Kazimieras

Pretendentai fotosesijai laimėti – Gražina ir Kazimieras

Suprantame vienas kitą iš akių, už tai ir myliu jį, o jis mane.

Už aukštus rezultatus studentams bus grąžinami pinigai

Už aukštus rezultatus studentams bus grąžinami pinigai

Valstybinis studiju fondas kompensuos už studijas sumokėtą kainą studentams, pasiekusiems geriausius rezultatus per atitinkamą studijų laikotarpį. Šių metų gruodžio 1 d. įsigaliojo kompensavimo tvarką nustatantis Vyriausybės nutarimas, o vakar paskelbti Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo nuostatai.

Už studijas sumokėta kaina bus kompensuojama kiekvienais metais rudens semestre. Pirmąsias kompensacijas studentai gaus 2011 metų rudenį, kai atitinkamą studijų laikotarpį baigs po 2009 m. Mokslo ir studijų įstatymo priėmimo įstoję asmenys”, – teigia Milda Naujokaitė, Valstybinio studijų fondo vyriausioji specialistė.

Tvarka numato, kad už studijas sumokėta kaina gali būti kompensuojama atitinkamą studijų laikotarpį baigusiems pirmosios studijų pakopos arba vientisųjų studijų studentams, kurie studijavo valstybės
nefinansuojamoje vietoje, atitinka nustatytus reikalavimus ir pasiekė geriausių rezultatų.

Maksimalus studentų skaičius, kuriems gali būti kompensuota studijų kaina, bus nustatomas atsižvelgus į valstybės finansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių asmenų skaičių. Numatyta, kad
kompensacijas gaunančių studentų skaičius gali siekti iki 10 proc. atitinkamais studijų metais baigusių valstybės finansuojamas vietas studentų skaičiaus.