Search Results for: "grafitis"
Jau paskelbę per 60 atlikėjų, šiemet koncertuosiančių festivalyje „Satta“, jo organizatoriai skuba pristatyti ir kitas veiklas, kurios alternatyviame muzikos kurorte Baltijos pajūryje lauks rugpjūčio 14-17 dienomis.
„Dizaino savaitgalio“ metu žymus ispanų dailininkas Lino Lago specialiai pirmo Lietuvoje dizaino parko atidarymo proga ant pastato sienos išpieš grafitį.
Gegužės 12-15 d. Ševčenkos g. 16a įsikūrusiame „loftų“ kvartale, 4 tūkst. kvadratinių metrų užimančiose erdvėse laikinai persikels visas miesto gyvenimas: įsikurs ne tik įvairios parodos, instaliacijos, bet ir muziejai, kavinės, turgus, vyks įvairios dirbtuvės, mados pristatymai, elektroninės muzikos vakarėliai.
„Dizaino savaitgalis“ šiemet dizaino naujoves pirmą kartą pristatys ne tik uždarose erdvėse, bet ir atvirame ore: pirmąją renginio dieną, ketvirtadienį viename „loftų“ kvartalo kiemų bus atidarytas pirmas Lietuvoje dizaino parkas. Jame vyks įvairūs pasirodymai, performansai. Taip pat bus pristatyta baldų dizaino konkurso [neformate] retrospektyva, apimanti daiktus nuo suolelių iki daugiafunkcinių dizaino objektų. Dizaino parko atidarymo „vinis“ – specialiai šia proga sukurtas vieno labiausiai vertinamų pasaulyje ispanų dailininko Lino Lago graffiti.
„Dizaino savaitgalis“ tęsis keturias dienas: Profesionalų diena (ketvirtadienis), Publikos diena (penktadienis), Šeimos diena (šeštadienis) ir Turgaus diena (sekmadienis). „Siekiame į „Dizaino savaitgalį“ pakviesti kuo įvairesnę auditoriją: nuo dizaino „vilkų“ iki kultūriniu miesto gyvenimu besidominčių šeimų su mažais vaikais. Laikinai pakeisime viso miesto gyvenimo ritmą“, – pasakojo renginio organizatorė Dalia Mauricaitė.
„Didžiausio lankytojų srauto tikimės nuo penktadienio, kai ne tik dizaino profesionalai, bet ir kiekvienas, bent truputį besidomintis dizainu ir naujovių ieškantis miestietis turės kuo užsiimti iki pat ankstaus ryto“, – pasakojo D. Mauricaitė.
„Jei pogrindį smarkiai nušvies, jo nebeliks. Be to, dauguma veiklų yra nelegalios. Nebūtina pažinoti piešėjų ar jų gaujų, kad suprastum jų piešinius, istoriją ir evoliuciją. Viskas yra ant sienos, bet tam reikia akylumo ir pastabumo“, – tai priežastis, kodėl apie graffiti subkultūrą žinome nedaug, išsakyta vieno jos atstovų.
Vystydamasi grafičių subkultūra išsišakojo į daug krypčių – vis dar išliko nelegalus grafitis, atsirado street art‘as, lietuviškai vadinamas gatvės menu, greta to – komercinis grafičių naudojimas, verslo forma atliekant individualius užsakymus ir dekoruojant pastatų interjerą ar eksterjerą. Neišvengta ir grafičio technikos kaip kūrybiškumo skatinimo metodo. Mindaugas Tiknius, buvęs grafičių piešėjas, šiandien Vilniuje įsikūrusiame Lietuvos vaikų ir jaunimo centre jaunuolius moko piešti grafičius ir gatvės meno kūrinius. Jis sako, kad tai priemonė, padedanti skatinti vaikų ir jaunimo kūrybiškumą, neįspraudžiant jų į mokyklinio ir akademinio piešimo rėmus.
Grafičių subkultūra kelia ne vieną konfliktą visuomenėje. Patys grafičių piešėjai konkuruoja tarpusavyje, nuolat „kariauja“ su teisėsauga ir, dažnai, su užrašus ant sienų keikiančiais miestų gyventojais. Vis dėlto grafičių subkultūra pykdo ir kuria temas diskusijoms dar vienai grupei žmonių – architektūros tyrinėtojams.
Nepriklausomybės paskelbimas Lietuvoje nulėmė naujų madų vėjus iš Vakarų, atpūtusius ir masyvią hiphopo kultūrą. Muzika, riedlentės, apdribę rūbai ir, žinoma, grafičiai – visa tai neilgai trukus apžavėjo jaunus lietuvius ir tarsi pastūmėjo save išreikšti nelegaliai ant miesto sienų purškiant dažus. Tai buvo grafičių subkultūros Lietuvoje pradžia, apie kurią papasakoti sutiko Lietuvoje žinomas buvęs grafičių scenos dalyvis, pravarde Plūgas.
Su Ernestu Zacharevičiumi susitikome simboliškoje vietoje – Šiuolaikinio meno centro kavinėje. Ernestas – gatvės menininkas iš Lietuvos, šiuo metu gyvenantis Malaizijoje ir žinomas visoje Europoje bei Pietų Azijoje. Šiomis dienomis jis daug keliauja dalyvaudamas gatvės meno festivaliuose. Neaplenkė ir Lietuvos. Čia jis užtruko vos porą savaičių, o kaip priminimą apie save paliko piešinį ant buvusio kino teatro „Lietuva“ sienos, atidariusį ir pirmąjį Vilniaus gatvės meno festivalį.
Praėjusiais metais grafičių piešėjų menams nuvalyti nuo pastatų sienų vien Vilniaus miesto savivaldybė išleido apie pusę milijono litų. Vieniems tai – aerozoliu trykštantis menas, kitiems – nesuvaldomas ir dargi nemažai kainuojantis pastatų sienų niokojimas. O kaip reaguotumėte išvydę ant namo sienos „žaliąjį grafitį“? Iš tikros žolės arba samanų.
Banksy kaip visada originalus ir ironiškas. Šįkart jis Bažnyčiai Kalėdų proga dovanoja neitin malonią dovaną – skulptūrą pavadinimu „Mirtina nuodėmė“.
Pokalbis su vokiečiu Danieliu Thouw apie gatvės meną, grafitį ir momentinį meną.Gatvės menas vis dar išlieka meno šaka, susilaukiančia vis daugiau ir daugiau ginčų. Nors jau yra keletas pasaulyje pripažintų artistų (kaip britas Banksy), tačiau nuo šios kultūros neatskiriamas vandalizmo ir nelegalumo aspektas vis pakiša koja tolimesnei plėtrai.