Search Results for: "gonorėja"
Aistringi vasaros romanai dažniausiai greitai atvėsta, o baimė dėl lytiškai plintančios infekcijos (LPI) ilgai neduoda ramiai miegoti. Kodėl dabar Venera savo „dovanas“ dalija žymiai pavojingiau ir gausiau nei rodo oficiali statistika?
Giedrė Macaitienė, visuomenės sveikatos specialistė
Lytiškai plintančios infekcijos pavojingos, nes dažniausiai nejaučiami jokie simptomai arba jie pasireiškia ne iškart. Lytiškai plintančių infekcijų nesunku išvengti, tereikia rūpintis savo lytine sveikata.
Visuomenės sveikatos specialistė Giedrė Macaitienė įspėja, kad kiekvienam savo sveikata besirūpinančiam žmogui būtina saugotis lytiškai plintančių ligų. Šios ligos dar vadinamos LPI (lytiškai plintančiomis infekcijomis), nes jas žmonės vieni kitiems perduoda lytinių kontaktų metu. Lytiniai kontaktai tai ne vien lytiniai santykiai, bet ir bučiniai, oraliniai, analiniai santykiai bei sekso reikmenų naudojimas. Kai kurios LPI perduodamos kontakto su oda metu arba iš motinos kūdikiui gimdymo ar žindymo krūtimi metu.
5 lytiškai plintančios infekcijos, kurių geriau išvengti:
1. Chlamidiozė
Tai labai dažnai pasitaikanti infekcija, kurią sukelia bakterija. Dažnai nėra jokių simptomų. Jei jie pasireiškia, dažniausiai jaučiamas nemalonus pojūtis, skausmas pilvo srityje, deginantis pojūtis šlapinantis. Negydoma liga gali sukelti šlapimtakių, gimdos kaklelio, išeinamos angos gleivinių, akių junginės uždegimus, nevaisingumą, pažeisti sąnarius.
2. Sifilis
Tai rimta, tačiau pirminiuose ligos vystymosi etapuose antibiotikais pagydoma liga. Liga pasireiškia bėrimais lyties organuose, plaukuotoje galvos dalyje, burnos gleivinėje. Negydoma infekcija sukelia skausmus sąnariuose, plaukų slinkimą bei kepenų uždegimą. Vėliau sifilis paveikia nervų sistemą, širdį bei kaulus, paskutinėje ligos stadijoje žmogus suserga psichine liga arba paralyžiumi. Šia liga gali būti užkrečiamas infekuotos motinos vaisius.
3. Gonorėja
Gonorėją sukelia bakterija, gyvenanti lyties organų, akių, gerklės, išeinamosios angos gleivinėje. Simptomai pasireiškia praėjus 3–5 dienoms po infekcijos patekimo į organizmą. Dažniausiai atsiranda pūlingos išskyros ir skausmas šlapinantis, kartais nepastebimi jokie ligos simptomai. Laiku nediagnozuota ir negydoma liga progresuoja ir gali sukelti nevaisingumą.
4. ŽPV (žmogaus papilomos virusas)
ŽPV sukelia genitalijų karpas. Jos atsiranda lytinių organų srityje ir labai lengvai perduodamos lytinių santykių metu. Karpos lengvai pastebimos, jei jų yra kūno išorėje, tačiau sudėtinga jas aptikti, jei jos yra makšties viduje ar ant gimdos kaklelio. Kiekvienai karpai šalinti taikomi skirtingi metodai. Nustatyta, kad maždaug 90 proc. ŽPV infekcijos atvejų praeina savaime per porą metų. Tačiau kartais ŽPV infekcija organizme sukelia uždegimą arba kitų sveikatos problemų. Kai kurių tipų ŽPV gali sukelti audinių supiktybėjimą ir onkologinius susirgimus. Nuo kai kurių, ypač pavojingų, ŽPV tipų yra galimybė pasiskiepyti.
5. Genitalijų herpis
Šią infekciją sukelia virusas (Herpes genitalis), kuris įsitvirtina nervų šaknelių galuose ir išlieka visą žmogaus gyvenimą. Infekcijos vietoje (ant lūpų, veido, burnoje ar ant lytinių organų) atsiranda nedidelės pūslelės. Pūslelės plyšta po 2–4 dienų ir pamažu sugyja. Ligos požymiai gali pasireikšti 3–4 kartus per metus, tačiau pamažu jos intensyvumas mažėja. Gydoma simptomiškai antivirusiniais preparatais.
LPI požymiai
Dažnai LPI užsikrėtę asmenys nejaučia jokių simptomų. Pasitaiko, kad užsikrėtęs asmuo pastebi simptomus, kurie greitai pranyksta, arba LPI požymiai pasireiškia po keleto savaičių, mėnesių ar metų. Pasireiškiantys požymiai: niežėjimas ar bėrimas, paraudimas, skausmas lytinių organų srityje; skausmas šlapinantis, neskaidrus, stipraus kvapo šlapimas; žaizdelės ar pūslelės ar ant aplink lytinius organus, prie išangės ar burnoje; spazmai, maudimas pilvo srityje; genitalijų karpos; kraujo pasirodymas po lytinių santykių; išskyros iš šlapimo-lytinių organų.
Kaip išvengti LPI?
100% veiksmingas būdas apsisaugoti nuo LPI yra visiškas susilaikymas nuo lytinių santykių. Ištikimybe pagrįsti santykiai su vienu partneriu taip pat laikomi saugiais. Kitas būdas apsisaugoti nu LPI yra prezervatyvų naudojimas. Verta reguliariai apsilankyti pas bendrosios praktikos gydytoją, dermatologą, venerologą, ginekologą ar urologą, atlikti laboratorinius tyrimus.
Bakterijų sukeliamas LPI galima išgydyti vaistais (antibiotikais ir kitais antimikrobiniais preparatais). Nenustatytos ir laiku negydomos LPI gali sukelti nevaisingumą, persileidimą arba infekcijos gali būti perduodamos vaikui.
Neįtikėtinos “išprotėjusių” mokslininkų istorijos, išlikusios iki šių dienų vis dar stebina ir šiurpina visuomenę!Dažniausiai mokslininkai mums asocijuojasi su garbingą darbą dirbančiais žmonėmis, kovojančiais dėl geresnio gyvenimo visame pasaulyje. Minėti žmonės skatina technologinį progresą bei modernizuoja visuomenę… Tačiau ar visada viskas būna taip gražu? Atsakymą į šį klausimą Jūs rasite šiame straipsnyje apie “bepročius” mokslininkus ir šiurpias jų eksperimentų istorijas…
Nors oficiali statistika Lietuvoje rodo, jog lytiškai plintančios infekcijos (LPI) epidemija pastaraisiais metais yra kontroliuojama, epidemiologai labai abejoja tokios statistikos pagrįstumu. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, 2006 – 2008 metais Vilniaus mieste stebėtos vis didėjančios sergamumo gonorėja tendencijos, nuo 2007 metų sergamumas sifiliu taip pat sparčiai augo. Išsivysčiusioms Vakarų šalims įgyvendinus LPI profilaktikos ir kontrolės programas pavyko stabilizuoti LPI plitimą, tačiau Lietuva, kaip Rytų Europos šalys, patenka į grėsmingos LPI plėtros regioną.
Kadangi paaugliai yra linkę dažnai keisti lytinius partnerius, o prezervatyvus naudoja ne visų lytinių santykių metu, todėl LPI perdavimo tikimybė jaunų žmonių tarpe yra labai didelė. Kad būtų galima planuoti efektyvias priemones, kurios užkirstų kelią nepageidaujamiems nėštumams, abortams, LPI bei jų
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) prie Sveikatos apsaugos miisterijos specialistai vėl priversti sklaidyti nerimą, kurį kelia virtualioje erdvėje keliaujantys laiškai apie ŽIV užkrėstas adatas. Pasirodė sąmyšį keliančių pranešimų apie galimybę įsidurti ŽIV infekuota adata viešose vietose ir apie infekuotomis adatomis badomas citrinas prekybos centruose.
ULAC specialistai rekomenduoja nebijoti ir netikėti tokių pranešimų informacijos realumu. Įspėjimai apie galimus „baksėjimus kino teatre ar turguje“, „užkrėstas citrinas parduotuvėse“ skirti kelti žmonių baimę. „Kviesčiau gyventojus nesibaiminti, nes ŽIV plitimo būdai yra žinomi. Minimu pranešimuose būdu rizikos užsikrėsti ŽIV praktiškai nėra. Aprašytų užsikrėtimo tokiu būdu atvejų nėra žinoma. Asmenys, siųsdami elektroninio pašto žinutes, nepagrįstai gąsdina visuomenę ir kelia sąmyšį. ŽIV per maisto produktus neplinta. Be to, tam, kad žmogaus imunodeficito virusas išliktų gyvybingas ir daugintųsi, reikia žmogaus leukocitų, o jų citrinose nėra”, – sakė ULAC direktorius dr. doc. Saulius Čaplinskas.
ŽIV neplinta:
• per orą, vandenį, maistą. Neužsikrečiama kosint, čiaudint, bučiuojantis;
• buitinių kontaktų metu. Neužsikrečiama per prakaitą ar ašaras, naudojantis bendru tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, sporto įrankiais, liečiant vienam kitą, žaidžiant, gyvenant šalia užsikrėtusio asmens, valgant asmens, užsikrėtusio ŽIV, paruoštą maistą;
• per vabzdžių įkandimus. Viruso neplatina nei uodai, nei erkės, nei kiti vabzdžiai.
ŽIV plinta:
• per lytinius (vaginalinius, analinius ir oralinius) santykius. Užsikrėtimo ŽIV per lytinius santykius tikimybė didėja, jei: vienas iš partnerių yra užsikrėtęs kita lytiškai plintančia infekcija (chlamidijoze, lytiniu herpesu, sifiliu, gonorėja ir kt.); jei santykiaujama menstruacijų metu; santykiai buvo prievartiniai, mechaniškai žalojantys gleivinę (išprievartavimo atveju); pirmųjų lytinių santykių metu; vieno iš partnerių yra pirminė ar vėlyva ŽIV ligos stadija (AIDS), nes tada užsikrėtusiojo organizmo biologiniuose skysčiuose (spermoje, makšties išskyrose) ypač didelė ŽIV koncentracija;
• perpilant užkrėstą ŽIV kraują ir vartojant narkotikus švirkščiamuoju būdu per nesterilias švirkštimosi priemones;
• ŽIV gali būti perduotas iš ŽIV užsikrėtusios motinos vaikui (nėštumo, gimdymo metu ar maitinant krūtimi per motinos pieną).
Nors oficiali statistika Lietuvoje rodo, jog lytiškai plintančios infekcijos (LPI) epidemija pastaraisiais metais yra kontroliuojama, epidemiologai labai abejoja tokios statistikos pagrįstumu.