Search Results for: "globa"
Pastaruoju metu pasaulyje apstu katastrofų – ne tik žmonių namus, bet ir gyvenimus griauna audros, tornadai, žemės drebėjimai. Būtent todėl naujojo „Nepriklausomybės dienos“ kūrėjų darbo – veiksmo trilerio „Globalinė audra“ žinutė šiandien tampa itin aktualia ir priverčia susimąstyti. Naujausių kompiuterinių efektų kupinoje juostoje iškeltas klausimas: o jei būtų sukurta sudėtinga palydovų sistema, galinti kontroliuoti ir keisti pasaulio orus?
Jis šiandien gyvena slegiančioje vienatvėje… Tik ji dabar geriausias katinėlio Jaškos draugas. Vienintelės rankos, kurios jį glosto, pakaso paausį, lūpos, kurios kalba paguodžiančius ir raminančius žodžius, širdis, kuri jį globoja ir myli – kaimynės, kuri užsuka ir pagal galimybes lanko katinėlį. Jaška atsisveikindamas kaskart savo globėją palydi iki durų ir, vos joms užsivėrus, verkia nesavu balsu.
Plutas – aklas, dviem sužalotomis kojomis, iškentęs dvi operacijas, šunelis. Tačiau jis džiaugiasi gyvenimu ne ką mažiau nei sveikieji. Aplaižo ir apšokinėja visus, nors priekinę koją ir tenka laikyti pakeltą.
Ali Graham sumanė pašmaikštauti ir įrodyti visam pasauliui, kad net žymūs ir turtingi žmonės turi problemų. Na, ji kalba tik apie reperio Jay-Z problemas, tačiau ir jo pavyzdžio užtenka, kad suprastume, jog turtuoliai irgi verkia.
Jau penktus metus vyksianti švarinimosi akcija „Darom 2012“ balandžio 21 d. 10 val. vėl kviečia visus burtis į bendruomenes, tvarkyti aplinką bei rūšiuoti atliekas. Nuo 2008 m. tęsiamas projektas kasmet sulaukia vis daugiau entuziastų, norinčių matyti švaresnę Lietuvą.
Šiais metais iki šimto valstybių prisideda prie „Darom“ akcijos. Kartu su Lietuva, balandžio 21 d., prie gamtos tvarkymo prisidės Kroatija, Austrija, Latvija ir Rusija (Kaliningrado sritis). Tikimasi, jog mūsų šalyje susirinks nemažai savanorių: „Labai smagu, kad kiekvienais metais į mūsų kvietimą vienytis šalies švarinimui atsiliepia vis daugiau tautiečių. Tai įrodo, kad Lietuvoje žmonių sąmoningumas ir atsakomybė po truputėlį auga. Žmonės pradeda suvokti, kad esame atsakingi ne tik už tvarką savo kieme”, – teigia akcijos „Darom 2012“ vadovas Karolis Sargūnas.
Šiemet renginys nori atkreipti dėmesį ir į atliekų antrinio panaudojimo ir perdirbimo problemas: „Iš Europos Sąjungos narių Lietuva yra antra po Rumunijos, kurios atliekos daugiausiai patenka į sąvartynus. Atliekų panaudojimo ir perdirbimo klausimas mūsų šalyje yra mažai išplėtotas“, – sako K.Sargūnas. Renginio metu dalyje miestų vyks atliekų rūšiavimas.
Šiais metais jau yra įregistruota iki 5 tūkst. tvarkytinų taškų. Kiekvienas norintis prisidėti prie akcijos gali registruotis internetinėje svetainėje www.mesdarom.lt Kiekviename tvarkomame taške bus koordinatorius kurie rūpinsis, kad atliekos taškuose būtų surinktos ir išvežtos. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, visi renginio dalyviai kviečiami burtis tvarkyti ne tik mieste esančius taškus, tačiau ir apleistas teritorijas už miesto ribų: vandens telkinių pakrantes, pakeles, pamiškes ir kt.
Ši akcija pirmą kartą surengta 2008 m. Estijos savanorių. Tais pačiais metais Lietuvoje prie gamtos švarinimo prisidėjo keli tūkstančiai savanorių, o „Darom 2011“ jau talkino daugiau kaip 150 tūkst. dalyvių, kurie per dieną surinko daugiau kaip 5 tūkst. tonų šiukšlių. Šiais metais tikimasi sulaukti daugiau kaip 300 tūkst. aktyvių Lietuvos piliečių.
Globalinio atšilimo reiškinys daugeliui puikiai žinomas jau iš mokyklos suolo, tačiau retas susimąsto, kam tai gali būti naudinga ir kiek tame tiesos. Ar globalinis atšilimas gali būti tiesiog globaliniu melu siekiant pasipelnyti?
„Beždžionė ir esmė“ mus perkelia į 2108-uosius. Žmonija jau beveik susinaikino per tautinių valstybių karus, ekonomines krizes ir ekologines katastrofas. Po planetą klajoja sulaukėjusių vakarykščių garbingų piliečių minios, mėginančios iš naujo kurti mažas totalitarines religines bendruomenes.
Praūžus antradienio audrai Lietuvoje „Lietuvos draudimas“ jau užregistravo 270 pranešimų apie žalas, įmonė rezervavo 0,5 mln. litų išmokoms. Draudikai teigia, kad ši audra toli gražu neprilygs pernykštėms, tačiau primena, kad 2010 m. tapo išskirtiniais Lietuvos ekonomikai – gamtos stichijos Lietuvoje dar niekada nėra sukėlusios tiek daug žalos gyventojų ir įmonių turtui. Mūsų šalies ir užsienio klimatologai vieningai sutaria, kad 2011 m. bus dar radikalesni, nes šylant klimatui, audros tik stiprės, toliau augs kritulių kiekis, kartu ilgės sausringi periodai.
Klaipėdos naktiniame klube „KIWI“ visą griaunanti šokių muzikos sprogimas. Viena greičiausiai progresuojančių house muzikos žvaigždžių iš Jungtinės Karalystė Paul Thomas atvykstą vienam vakarui į Lietuvą tam, kad „pagirdytų“ geros šokių muzikos ištroškusią uostamiesčio publiką. Kas geriau gali išjudinti net pasyviausia klubinėtoją, jei ne žinomiausių pasaulyje šokių muzikos klubo „Godskitchen“ ir grandiozinio festivalio „Global Gathering“ rezidentas? Kas geriau išmano šokių aikštelių judesio matematiką, jei ne didžėjus, kuris per metus spėja „nusiaubti“ 6 skirtingų pasaulio kontinentų šokių muzikos festivalių arenas?
Paul Thomas – tai „žmogus orkestras“. Didžėjus, prodiuseris ir kompozitorius, kuriam savo kūrinius patiki tokie elektroninės muzikos dievai kaip „Chicane“, „Underwarld“ ar „Basement Jaxx“. Jo talentą įvertino ir į savo šeimą priglaudė viena žinomiausių leidybinių kompanijų „Toolroom records“, o pripažintas šokių muzikos specialistas Nic‘as Fanciulli‘is šį vaikiną pripažino vienu iš novatoriškiausių šių dienų didžėjumi. Negano to, šiemet Paul Thomas į rinką paleido ir savo leidybinę kompaniją „Dex in the city“.
Šį mėnesį Paul Thomas savo gimtinėje vieta prie pulto taip pat dalinsis su vardais, kuriems atskiro pristatymo nereikia. Pakanka tiesiog paminėti Eric Prydz ir „Dj Mag“ skaitytojų tituluotą, geriausią metų didžėjų , olandų džentelmeną Armin Van Buuren ir dėl Paul Thomas kompetencijos abejonių nelieka.
Šį šeštadienį kartu su Paul Thomas audrą šokių aikštelėje kels ir nepailstantis „Pro-Duce“ kompanijos narys „Virus J“. Nieko nuostabaus, kad šie du vyrukai susivienijo išskirtiniam šokių muzikos uraganui. Paul Thomas yra net keleto „Underworld“ kūrinių remiksų autorius. Tuo tarpu „Virus J“ buvo tas laimingasis, kuris dalinosi pultu su „Underworld“ kompanija jų pasirodymo Lietuvoje metu.
Senais gerais laikais įkvėptas „The Prodigy”, „Chemical Brothers”, „Underworld” ir kitų elektronikos veteranų, Justinas Chachlauskas pasinėrė į muzikos pasaulį ir baigė Lietuvos muzikos akademiją (LMA) 1999 m. Nuo to laiko jis pradėjo kurti muziką ir sukti plokšteles „Virus J“ pseudonimu.
2005 m. „Virus J“ prisijungė prie „Mix Team” bei pradėjo vakarėlių seriją, sutraukusią nemažai publikos iš įvairių miestų. Antrąjį „Virus J“ įrašą „Electricity Supply”, sukurtą kartu su Justinu Xara, 2006 m. išleido Mikelio Curcio įrašų kompanija „London Music”. Nauju Justin C pseudonimu, kartu su Justin Xara, Virus J sukūrė remiksus įvairių atlikėjų kūriniams, tarp jų ir pasauliniam „Deep Forest” hitui „Sweet Lullaby”. 2006 m. rudenį šis remiksas pasiekė pirmą vietą Lietuvos radijo topuose.
Virus J kūrinius parėmė ir į savo topus įtraukė tokie žinomi diskžokėjai, kaip John Digweed, „Piliavin & Zimbardo“, Anthony Pappa, „Chus & Ceballos“, „DJ 19“, „Hybrid“, „Deepsky“ ir daugelis kitų.
Šeštadienį prie šių dviejų šokių muzikos monstrų prisijungs ir „Kiwi“ rezidentų komandos narys Uncle Roll. Savaitgalį uostamiesčio klubinėtojai pagaliau turės išskirtine galimybę bent vienai nakčiai pajusti kuo kvėpuoja niekada nemieganti festivalio „Global Gathering“ publika.
Naujausias M. Martinsono filmas „Amaya“ – tai pats puikiausias globalizacijos tinkamai panaudotų savybių pavyzdys. Ir tai sako ne vien tik faktas, kad filmo kūrybinę grupę sudarė lietuvių, latvių, japonų, kinų tautybės žmonės ir daugiau. Tinkamai perimti svetimos tautos praktinį profesionalumą, tinkamai atskleisti skirtingų kultūrų savitumą ir be kita ko, nepamiršti individualių personažų savitumų – tai uždaviniai, kuriuos režisierius ir visa komanda puikiai įveikė.
Kaip ir ankstesniame filme „Nereikalingi žmonės“, režisierius nesiima gvildenti vienos istorijos. Tai kelių persipynusių istorijų rezginys, kurios visos kalba labai panašia tematika – ilgesio, savęs ieškojimo, meilės…
Polas (Andrius Mamontovas) – po skaudaus išsiskyrimo su mylimąja blaškosi keliaudamas po pasaulį… Amaya (Kaori Momoi) – moteris, daugiau nei dvidešimt metų gyvenanti taikų, ramų santuokinį gyvenimą, už viską labiausiai trokštanti pasikalbėti, keliauti… Tai lyg filmas apie nebylią šių vienišų žmonių draugystę.
Viso filmo metu lydėjo nuojauta, jog režisierius M. Martinsonas dar rašydamas scenarijų Polo eilutes taikė A. Mamontovui, mat filme netenka pamatyti kitokio A. Mamontovo, nei pažįstame (kiek galime leisti sau tai sakyti). Romus, statiškas, iš pažiūros apatiškas, nors tai daugiau poza – tai personažas, kurį nenorom gretini su meniniuose projektuose, televizijoje , žurnaluose sutinkamu Andriumi Mamontovu.
Nors filmas paremtas poetiška vaizdų, garsų ir net pačios temos perteikiama gama, tačiau čia pat sutinkame ir komiškų elementų. Vieni jų itin taikliai perteikia egzistencijos absurdiškumą – susirūpinti seno laikrodžio tiksėjimo skambesiu, tačiau nepaisyti čia pat esančio tikrojo laiko – gyvenimo ir galimybių.
Gana rizikingas sprendimas greta gilių psichologinių portretų įvesti komiškų elementų turinčias scenas, tačiau režisierius gana sėkmingai išlaviravo. Tiesa, gana abejotinai (nors, beje, gana pavykusi) atrodė scena, kurioje pasirodė britų aktorius Dexter Flectheris – tai vienintelė tokio tipo scena kurios metu išsiskyrė net ir muzikinis tonas. Nesąmoningai kyla klausimas, jei ji buvo tik vienintelė, kokia buvo jos prasmė? O gal norėjosi „išnaudoti“ Britanijos kinematografo žvaigždės statusą?
Tai yra grynai poetinis pramogai tinkantis kino filmas, kuriam pagrindą sudaro itin talentingas operatoriaus Ginto Berzins darbas. Fone girdima Andriaus Mamontovo kurta muzika – tai atskira tema, kurioje būtų ištarti komplimentams pritinkantys žodžiai, nors keliose scenose lyg ir trūko kontekstualumo su pačiu filmu.
Ar tai bus sėkmingas filmas? Apie finansinę sėkmę Lietuvos kontekste būtų sudėtinga kalbėti, tačiau tai turėtų sulaukti didesnės sėkmės, nei pavyzdžiui „Nereikalingi žmonės“. Tai nėra nacionalinis kinas, kuris dažniausiai būna vangiai lankomas mūsuose, tai japonų ir Europos (Lietuvos) kino tradicijų samplaika, kuri kur kas yra artimesnė masiniam vartojo skoniui. Ši kino juosta net neturi apibrėžto žanro ir sveikai balansuoja tarp dramos ir komedijos, kas jau savaime yra sėkmės faktorius.