Search Results for: "gera nuotaika"
Baziulis. Bazas. Bazys. Nei šuo, nei šernas. Tikrai iš išvaizdos primenantis mažą šerniuką. Atrodytų, kad jis pas mus buvo visada. Nors ne, mes už jį gerokai vyresni. Bet Bazas toks savas – tikras, puikus draugas. Labai mielas ir labai meilus. Labai bendraujantis (netgi labai džiugiai bendraujantis) ir iškart užkrečiantis savo džiugesiu. Nebūsi juk surūgęs, kai aplink tave galvą į viršų užvertęs trinasi meilingai išsišiepęs nukarusiu liežuviu Bazas. Tikrai nebūsi.
Pasak vieno garsiausių lietuvių režisierių ir scenaristų Vytauto Žalakevičiaus, niekada nepavyks nufilmuoti geriau nei parašyta. Nėra labai originalu pradėti tekstą svetimomis mintimis, tačiau kalbant apie „Purvą“ (Filth, 2013) tai daryti verta. Kūrinys tikrai ne visada nusileidžia savo ištakoms.
Karklės festivalį, šį savaitgalį padrebinusį Lietuvos pajūrio ruoželį, vienareikšmiškai galime vadinti festivalių sezono uždarymo renginiu. Etatiniai festų lankytojai dabar jau ramiai gali padėti palapines ir miegmaišius į tamsius kambariukus, nusikarpyti nuo riešų įėjimo juosteles ir grįžti į darbo vietas ar universitetų auditorijas. Su giliu liūdesiu konstatuojam faktą – vasara į pabaigą.
Šį savaitgalį vykęs festivalis „Bliuzo naktys“ laisvės atmosfera priminė legendinį Vudstoką – atvykusiuosius pasitiko vasariškas lietus, žmonės dainuodami basomis kojomis per šlapią žolę žygiavo statytis palapinių, švietė plačios šypsenos, skambėjo šilti sveikinimai atvykus.
Festivalio dvasia pagavo lankytojus dar nespėjus nuskambėti derinamiems instrumentams ir „Bliuzo naktų“ himnui, skelbiančiam renginio pradžią ir kviečiančiam visus į festivalio koncertų zoną.
Festivalio metu žmonėms buvo pristatyta milžiniška katapulta, norintieji mokėsi žongliruoti deglais, grimo palapinėje teatro grimuotojų pagalba persikūnyjo į scenos žvaigždes, sporto mėgėjai registravosi į krepšinio, tinklinio, futbolo ir frizbio varžybas.
Įsibėgėjus renginiui naktį skambėjo sveikinimai „Bliuzo naktims“ su 19 gimtadieniu, ant ežero kranto užsidegė deglai, savo šventinį pasirodymą atliko trupė „Ugnies valdovai“, vandenyje tradiciškai sužibo plūduriuojantis užrašas „Bliuzo naktys“. Pasibaigus programoje esančių atlikėjų pasirodymams, prasidėjo „Jam session“, kur dalyvavo ir improvizavo visi norintieji užlipti ant didžiosios scenos.
Antrąją festivalio dieną pažadino saulė, prasidėjo krepšinio, futbolo ir tinklinio varžybos, kiek akys užmato besitęsiančiame palapinių miestelyje buriavosi žmonės – gamino maistą, grojo gitaromis, dalinosi vakaro įspūdžiais; šeimos zonoje dūko vaikai; paplūdimyje skambėjo juokas ir dainos.
Prasidėjus koncertams, nepaisydami lietaus susirinko žmonės, prasidėjo šokiai purvo balose. Po atlikėjų pasirodymų lankytojai keliavo tęsti nakties prie palapinių.
Smagu buvo matyti, kad pagaliau festivalio dalyviai nustojo niokoti mišką dėl malkų, rausti laužavietes, kurios dėl netinkamo įrengimo kelia pavojų ne tik jiems patiems, bet ir gamtai. Šį kartą žmonės kūrė savo atsivežtus grilius, taip palikdami žymiai tvarkingesnę ir švaresnę stovyklavietę.
Sekmadienį Lūksto ežero pakrantė pasinėrė į užtarnauta poilsį iki kitais metais vyksiančio jubiliejinio 20-ojo „Bliuzo naktų“ festivalio.
Justas Grigaravičius
Šurmulys, linksmi veidai, smagūs pasakojimai ir daug spalvų, kvapų, muzikos – visą tai galėjai pajusti vakar užsukęs į Vilniaus Mokytojų Kiemelį. Čia vyko vasarinio Blusų turgaus atidarymas.
Oras irgi pasidavė gražiai Blusturgio idėjai. Saulėtą popietę dalyviai susikrovė ant stalų ir po jais viską, kas prie kiekvieno iš jų privertė stabtelėti. Asortimentas iš esmės nesiskyrė nuo kitų buvusių penkių Blusturgio sezonų – įvairūs spintoje užsigulėję drabužiai, senoviniai indai, muzikinės plokštelės, įvairiausi dekupažo bandymai, rankų darbo papuošalai, senoviniai fotoaparatai ir šiaip mieli niekučiai. Perkant trumpą vasarinę suknelę ar spalvotus marškinėlius galėjai gauti vieną iš trijų pintinėje miegančių kačiukų arba gabalėlį namie gaminto tinginio.
Blusų turgaus lankytojus pradžiugino ir nustebino netoli įėjimo įsikūrusios Nemokamos dviračių klinikos. Atvežusiuosius savo dviratį ir šiaip praeivius mūsų komanda vaišino sultimis ir šviežiu Laikas.lt morkų pyragu, kurio recepto teiravosi didžioji dalis ragavusiųjų. Dviračių meistrai iš „Veloklinikos“ tris valandas be atokvėpio pūtė, klijavo padangas, taisė stabdžius, tiesino ratus, veržė varžtus ir užsiėmė kitais geriausio šiltojo sezono draugo remonto darbais. Daugelis mūsų „kampelio“ svečių klausė, kiek aš jums skolingas, ir maloniai nustebdavo sužinoję, kad šiandien viskas nemokamai. Kai kurie netgi dalijosi patarimais, kad galėtumėte neblogai užsidirbti. Tačiau juk taip smagu leisti sau kartais už nieką neimti pinigų, o tiesiog padovanoti žmonėms kažką malonaus.
Prie Blusų turgaus atidarymo prisijungė ir festivalis „Afrikos dienos“. Afrikietiški prekystaliai siūlė tradicinius papuošalus bei drabužius. Žmonės puošėsi ne tik jais, bet ir afrikietiškomis kasytėmis, kurias pynė viešnia iš Afrikos – Carine Ketoors. O išalkusieji skanavo afrikietiškais patiekalais.
„Nors Blusturgis gyvuoja tik kelis metus, jis vilniečiams jau spėjo tapti sekmadienine tradicija“, – sakė Blusų turgaus organizatorės. Iš tikro labai smagu, kad vakar nebuvo laisvos vietos ne tik prekeiviams, bet sunkumų prasibrauti prie dėmesį patraukusio daikto kilo ir lankytojams.
Dovilė Raustytė
Nuotr. Erikos Vyšniauskaitės
Ketvirtadienį, Vilniuje, „Fluxus ministerijoje“ vyko mugė „Kalėdoms kuriu pats“. Galybė besišypsančių veidų ne tik dovanojo šventišką nuotaiką, bet ir kvietė už simbolišką kainą nusipirkti arba mainytis naudotais daiktais, drabužiais ar įsigyti pačių įvairiausių rankų darbo aksesuarų. Mugės svečiams sušalti neleidome ir mes, Laikas.lt portalas, iš anksto pasirūpinę karšta arbata. O mūsų draugai „Žirnio krautuvėlė“, pasitelkę į pagalbą linksmai nusiteikusį Poną Žirnį, vaišino susirinkusius ekologiškais skanėstais.
Ar pastebėjote, kad nedidelis desertas po pietų daro stebuklus? Tiesioginis vadovas nebeatrodo toks reiklus ir pretenzingas, klientai tampa malonesni, mes pasijuntame laimingesni, o gyvenimas tampa gerokai saldesnis visomis prasmėmis. Visa tai lemia tam tikros medžiagos, kurios išsiskiria smegenyse, valgant vienokį ar kitokį maistą. Taigi, ką valgyti, kad būtume sveiki, o mūsų nuotaika – visuomet pakili?
Šviesa yra būtina gyvybės sąlyga. Rudenį, kai dienos trumpėja, šviesos trūkumas ypač suintensyvėja. Lietuvoje šiam trūkumui labai jautrūs apie 10–20 proc. žmonių. Jie gali tapti mažiau motyvuoti, gali slėgti bloga nuotaika, mažėti darbingumas. Gali išsivystyti net vadinamoji sezoninė depresija, suaktyvėti lėtinės ligos.
Turbūt nė nereikia sakyti, jog dažnas kas rytą pabunda ne pačios geriausios nuotaikos, o jei dar „netyčia“ dingo karštas vanduo, neužsiveda automobilis, visą kelią link darbo lydi kamščiai ir aibės kitų bėdų, kurios mažų mažiausiai nepakelia nuotaikos. Yra keletas triukų, kuriuos pasitelkus, galima bet kur ir bet kada nors trumpam pakelti savo nuotaiką ir gauti teigiamų emocijų. Ekspertai vieningai sutaria, jog laimės jums neatneš nei pinigai banko sąskaitoje, nei nuo veido išnykusi raukšlelė, panaudojus kremus.
JAV ir Kanados mokslininkai nustatė, kad dvasinė ir emocinė sveikata priklauso nuo to, kokį maistą vartoja žmogus.