Search Results for: "geometrija"
Žinoma, Kalėdų Senelis dovanas pristato visiems geriems pasaulio vaikams. Bet kaip? Ir kodėl? Pažvelkime į Kalėdų dovanų logistikos galimybes moksliškai.
Kokiu greičiu reikia „traukti“ roges?
Darydami prielaidą, kad Kalėdų Senelis Kūčių naktį turi įveikti 510 milijonų kilometrų, ir tokiai kelionei gali skirti visas 32 valandas, tai dovanų maišus jis turėtų gabenti 10,7 milijono km/val. (2,7 tūkstančių km/sek.) greičiu ištisą naktį, ir tik tokiu atveju, kad jis niekada nesustos.
Specialiai pritaikytose rogėse įmontuota dovanų iššovimo sistema, pataikanti tiesiai į kaminą net nesustojant. Skrydžio orientavimosi sistema turėtų būti ganėtinai įspūdinga. Juk būtų nesmagu dovanų besitikinčiųjų atveju, jei atsitiktinai jomis Kalėdų Senelis imtų ir apipiltų Afganistano vestuvinių puotų dalyvius. Kelionei jis turėtų pasiruošti ir fiziškai – „trumpam reikaliukui“ palikti roges net nebūtų kada.
Šiandien prasidėjusiame tarptautiniame Ansi animacinių filmų festivalyje Prancūzijoje antrus metus bus rodomas lietuviškas filmas – režisierių Skirmantos Jakaitės ir Solveigos Masteikaitės „Neeuklidinė geometrija“. Taip pat šio festivalio metu vykstančioje tarptautinėje animacinių filmų mugėje (MIFA) Lietuvos kino stende bus pristatyta mūsų šalies animacijos industrija.
Šiuo metu vykstančio didžiausio Europoje trumpametražių filmų festivalio Clermont-Ferrand (Prancūzija) mugėje pristatomas lietuviškas kinas. Su mūsų šalies trumpo metro filmais kino profesionalai iš viso pasaulio susipažįsta nacionaliniame stende. Anot Rimantės Daugėlaitės, trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ direktorės, dvi pirmos mugės dienos buvo itin intensyvios – vyko susitikimai, specialus lietuvių filmų seansas, mugės lankytojų priėmimas nacionaliniame stende.
„Lietuviškus trumpametražius filmus galime prilyginti retenybei“. Taip lietuviškus trumpo metro filmus pasaulinio kino kontekste apibūdina agentūra „Lithuanian shorts“. Penktadienį prasidedančio svarbiausio Europoje trumpametražių filmų festivalio Clermont-Ferrand (Prancūzija) mugėje ji antrą kartą pristatys naujausius lietuvių darbus. Mugės lankytojai su lietuvių režisierių filmais galės susipažinti nacionaliniame stende.
Septyniolika trumpametražių filmų – šeši lietuviški, aštuoni estiški ir trys latviški. Dešimt vaidybinių, trys dokumentiniai ir keturi animaciniai filmai. „Pirmasis kartas“, naktinis nutikimas autobuse, sidabrinės vestuvės, slapta kanapes auginančios šeimos operacija, Naujųjų metų sutiktuvės, ežiukų nuotykiai mieste. Tai tik dalis pasakojimų, kuriuos žiūrovai pamatys šiandien prasidedančioje Europos šalių kino forumo „Scanorama“ konkursinėje programoje „Naujasis Baltijos kinas“.
Lapkričio 14 d., pagrindinėje Kauno miesto arterijoje –Laisvės al. 60, duris atveria ilgai laukta tarptautinė meno laboratorija „Insanitus“. Jau penkerius metus gyvuojantis medijų festivalis pristato dar negirdėto ir neregėto garso ir vaizdo kupiną programą, taip skatindamas kiekvieną atrasti save kitoje šviesoje. Meno rezidencija specialiai festivaliui subūrė tarptautinę menininkų komandą, laboratorijoje stulbinančios instaliacijos, performansai, fotografijos parodos, video menas, edukacinės paskaitos, bei pripažintų muzikos atlikėjų pasirodymai.
„Rodysime tai, ką verta žiūrėti, kas privers mąstyti, jausti, prisiminti ir kalbėti. Filmai užduos klausimų ir įžiebs troškimą ieškoti atsakymų. Nepataikausime žiūrovui – tai pagrindinis mūsų principas – bet kartu su juo leisimės į ne visada lengvą ir netikėtumų pilną kino kelią“, – taip lapkričio 7 dieną prasidėsiantį Europos šalių kino forumą „Scanorama“ apibūdina Gražina Arlickaitė, jo direktorė.
Aukščiausias visų laikų žmogus buvo Robertas Vadlou (Robert Wadlow), kuris vidutinio suaugusio žmogaus ūgio buvo jau tada, kai pradėjo lankyti vaikų darželį, t. y., būdamas 5-erių. 1940 m. miręs vyras (tada jam buvo 22-eji) buvo išaugęs iki 272 cm. Iš tiesų, žmogaus ūgio (ir kitų fiziologinių parametrų) amplitudė yra stebėtinai plati. Visgi, koks galėtų būti žmogaus ūgio maksimumas? Naujausias Maiklo iš „Vsauce“ filmukas, per 3 d. peržiūrėtas 1 mln. sykių.
Spalio 13–19 d. menų fabrikas „Loftas“ virs mistikos, šamaniškų ritualų, budistinio lengvumo ir fantastikos elementų erdve – čia bus atidaryta unikali britų kilmės menininko Steveno Vincento Mitchello darbų paroda.
„Bardo“ projektas – tai kvapą gniaužiančių paveikslų ir skulptūrų serija, gimusi ritualinių Tibeto apeigų, šamanizmo ir meditacinių praktikų fone. Paskutinės kelionės į Indiją metu, kur S. V. Mitchellas gyveno su tremtyje reziduojančiais Tibeto pabėgėliais ir kur jam buvo suorganizuotas susitikimas su Dalai Lamos ir Tibeto vyriausybės vyriausiuoju dvasiniu patarėju, tapo svarbiu įvykiu dailininko gyvenime. Dvasinio skaitymo, ateities spėjimo metu jis gavo palaiminimą iš paties orakulo – tai ir buvo įkvėpimas imtis „Bardo“ projekto.
„Mane įkvepia tai, kas mistiška. Tapydamas aš išeinu į „kitokį“ pasaulį – tamsos ir simbolių pasaulį”, – sako pats menininkas.
Parodos pavadinimas, kilęs iš tibetiečių kalbos, „bar“ reiškia „tarp“, o „do“ – „du“. Šia sąvoka apibrėžiama dvasios būsena, pažodžiui verčiama „tarp dviejų“ – gimimo ir mirties. Pagal Tibeto „Mirusiųjų knygą“, turime tik du pasirinkimus: pasiekti amžinąjį nušvitimą ir išsilaisvinti iš žemiškųjų vargų, arba atgimti naujame kūne. „Bardo“ – tai tarpinė būsena, „erdvė“ tarp gimimo ir mirties, būtent šios erdvės atvaizdavimo savo kūriniais ieško Stevenas.
Kiekviena menininko paroda – ištisa vizualinė kelionė ne tik per parodos kūrinius, bet ir juos supančią aplinką. „Vilniaus parodoje paveikslai tikrai vien nekabės ant sienų. Ši paroda – tai kompleksinė patirtis. Čia naudosiu šventą Tibeto geometriją ir paleisiu žiūrovus į meno labirintą. Per judėjimą šiuo labirintu ir vyks parodos patyrimas. „Patirtis” – esminis raktažodis, o detales, įdomumo dėlei, kol kas palaikysiu paslaptyje“, – tęsia darbų autorius.
S. V. Mitchello darbai buvo eksponuojami žymiausiose Europos sostinių galerijose. 15 metų patirtis studijuojant šamanų, žynių meną JAV, Kanadoje, gyvenimas su indėnų gentimis padarė didelę įtaką jo kūrybai.
Siurrealistas, magiškojo realizmo, fantastikos ir eksperimentinio meno atstovas S. V. Mitchellas kūrybinį kelią pradėjo kaip tatuiruočių meistras: „Tatuiruotės yra atskira meno forma. Ji padeda žmogui išreikšti savo viziją ir įamžinti ant savo odos. Tai taip pat ir puiki šamanizmo praktika. Jaučiu didelę pagarbą šiam menui. Jis buvo didžiulė dalis mano gyvenimo – iš abiejų adatos pusių“. Šiuo metu menininkas garsėja savo preciziškomis skulptūromis ir darbais, sukurtais specialia purškimo technika aerografu – taip kiekvienas vaizdas kuriamas sluoksnis po sluoksnio.
„Mes negalime paliesti savo svajonės, bet galime ją išgyventi ir jausti. Dėl to aš neliečiu savo paveikslų nei ranka, nei teptuku. Visi jie sukurti be fizinio kontakto. Tai sukuria magišką svajonės jausmą piešiant. Įvaldyti ir ištobulinti šią techniką užtruko apie 5 metus – dabar tai tarsi mano kūno dalis“, – procesą nupasakoja autorius.
S. V. Mitchellas parodos „Bardo“ premjerai Vilnių pasirinko neatsitiktinai: „Lietuva – pirmoji Europos šalis, kur eksponuosiu savo darbus. Norėjau pagerbti šios šalies žmones, tad didžioji dauguma „Bardo” kūrinių yra sukurti čia. O po netikėtos pažinties su muzikantu Viktoru Diavara menų fabrike „Loftas”, iškart žinojau, kad tai bus ta vieta, kur pristatysiu bus pristatyta.“ Tuo pačiu tai ir pirmoji meno paroda surengta „Lofte”.
Laikas.lt
Šioje studijoje naudotas metodas pirmąsyk buvo pristatytas Prinstono ir Berkelio universiteto mokslininkų, dar 1979 m. Jis grindžiamas nustatant kampą, kuriuo yra iškraipoma tolimųjų astronominių objektų skleidžiama informacija. Pirmieji autoriai darė prielaidą, kad informacija nebūtų iškraipoma sferiškame objekte.
Procesas, kurio metu iškraipomas astronominių objektų vaizdas, turėtų teikti informacijos ne tik apie visatos išlinkimo laipsnį, bet ir apie medžiagos, tamsiosios medžiagos bei tamsiosios energijos sudėtį. Iki šiol tam kelią užkirsdavo paprastas dalykas: mes vis dar neturime galimybės išsirinkti tokį astronominį objektą, kurio tikrąjį būvį mes žinotume tiksliai, iki smulkmenų ir be iškaipymų.
Ch.Marinoni ir A.Buzzi sugalvojo pasinaudoti dvinarėmis, viena aplink kitą besisukančiomis galaktikomis. Kadangi gamtoje kryptis, kuria abi galaktikos galėtų suktis viena aplink kitą, nėra itin svarbi, paieškoję po visą dangų, turėtume aptikti įvairiausių orbitinių sukimosi perspektyvų: aukštyn, žemyn, kairėn, dešinėn, į šoną ir t.t. Sudėkite visas šias perspektyvas į krūvą, ir iš judėjimo trajektorijų apytiksliai turėtų išeiti sfera.
Tyrėjų komanda nustatė savotišką tokių dvinarių galaktikų vidurkį ir jį pakoregavo pagal varijuojančius greičius, kuriais galaktikos gali suktis viena aplink kitą. Skaičiavimuose atsižvelgiama ir į santykinį tamsiosios energijos kiekį visatoje. Lygtimis ir skaičiavimais buvo žongliruojama tol, kol dvinarių galaktikų imtis įgavo vieningą įvairių krypčių pavidalą.
Rezultatai leido teigti, kad maždaug 70 proc. visatos sudaro tamsioji energija.
„Bendrojo reliatyvumo teorijoje yra tiesioginis ryšys tarp geometrijos ir dinamikos, – aiškina prof. Ch.Marinoni. – Tad, sykį apibrėžęs visą visatoje esančios medžiagos ir energijos aibę, tu turi tiesioginės informacijos apie visatos geometrinę formą. Kalbu apie geometriją, kurios mus mokė dar pradinėse klasėse.“
Mokslininkų atlikto tyrimo apibendrinimai leidžia teigti, kad visata iš tikrųjų yra plokščia. Tokią prielaidą pirmasis iškėlė dar Albertas Einšteinas, tokia prielaida vėliau buvo ne sykį patvirtinta stebėjimų metu, tačiau ši prielaida lieka vienu sudėtingiausių iššūkių suformuoti tvirtą teorinį pagrindą.
Edinburgo universiteto teorinės astrofizikos ekspertas Alanas Heavensas pastebi, jog šio tyrimo rezultatų patikimumas grindžiamas keliomis prielaidomis apie kosmoso prigimtį.
„Marinoni ir Buzzi ėmėsi spręsti problemą, ar mes galime rasti kitą, empiriškai „švaresnį“ būdą išsiaiškinti visatos formą. Be jokių netiesioginių pasvarstymų, kuriais mes esame linkę remtis iki šiol, – pareiškė A.Heavensas. – Jie darniai apibendrino visus egzistuojančius metodus, tad jų rezultatuose, laimei, nėra nieko stebėtino. Jų idėja yra labai išbaigta, nes ją formuluojant einama tiesiogiai nuo stebėjimų prie apibendrinimų. Nesu tikras, kad jų metodas leis mums detaliai apibrėžti, kas yra tamsioji energija – ši sąvoka dar nėra pakankamai tiksli.“